Atli Harðarson

Hvernig getur umræða um aðild að Evrópusambandinu orðið hreinskilin og opinská?

Hér į landi snżst umręša um kosti og galla ašildar aš Evrópusambandinu fyrst og fremst um efnahagsmįl. Sem dęmi um algeng stef ķ žessari umręšu mį nefna aš talsmenn ašildar lįta oft og einatt aš žvķ liggja aš meš inngöngu ķ Sambandiš megi losna viš vandamįl sem fylgja hagsveiflum og smįum gjaldmišli og andstęšingar ašildar segja aš žegar inn sé komiš geti reynst erfitt aš verja fiskimišin gegn įsęlni erlendra fyrirtękja.

Vel mį vera aš hvorir tveggju hafi nokkuš til sķns mįls. En mig grunar samt aš stór hluti af žvķ sem sagt er um įhrif ašildar į efnahaginn sé żkjur og tel aš sį grunur minn styšjist viš žokkaleg rök žvķ hingaš til hefur hagur rķkja sem stóšu vestan viš Jįrntjaldiš, mešan žaš var og hét, yfirleitt ekki breyst aš rįši viš inngöngu ķ Sambandiš.

Į vef OECD (www.oecd.org) eru töflur um hagvöxt ķ ašildarrķkjum frį og meš įrinu 1971 til og meš 2008. Žessi gögn benda ekki til aš žau nķu OECD rķki sem gengu ķ Evrópusambandiš frį stofnun žess og fram aš lokum sķšustu aldar hafi aš jafnaši haft af žvķ mikinn efnahagslegan įvinning.

Tafla 1

Innganga ķ Sambandiš
(ž.e. EB fyrir 1992 eša
ES eftir 1992).*

Įrlegur hagvöxtur aš mešaltali frį og meš 1971 fram aš inngönguįri.

Įrlegur hagvöxtur aš mešaltali frį og meš inngönguįri til og meš 2008.

Bretland

1973

2,9%

2,4%

Danmörk

1973

3,6%

2,0%

Ķrland

1973

5,0%

5,0%

Grikkland

1981

4,7%

2,2%

Portśgal

1986

3,5%

2,8%

Spįnn

1986

2,9%

3,3%

Austurrķki

1995

2,8%

2,5%

Finnland

1995

2,5%

3,6%

Svķžjóš

1995

1,7%

2,9%

Mešaltal

 

3,3%

3,0%

* Efnahagsbandalag Evrópu (EBE) breyttist í Evrópusambandið (ES) með Maastricht sáttmálanum 1992.

Af žessum nķu rķkum bjuggu fimm viš meiri hagvöxt frį 1971 fram aš inngöngu en eftir inngöngu. Aš vķsu mį efast um aš tölur fyrir Bretland, Danmörku og Ķrland séu mikiš aš marka žvķ ķ tilvikum žeirra eru ašeins skošuš tvö įr fyrir inngöngu.

Ķ hinum rķkjunum sex (Grikklandi, Portśgal, Spįni, Austurrķki, Finnlandi og Svķžjóš) var hagvöxtur meiri eftir inngöngu ķ žremur en minni ķ žremur.

Sé mešaltal tekiš af hagvexti rķkjanna er śtkoman heldur betri fyrir inngöngu en eftir (hvort sem Bretland, Danmörk og Ķrland eru talin meš eša ekki). Ef innganga ķ sambandiš vęri slķk allsherjarlausn į efnahagslegum vandmįlum, sem Sambandssinnar lįta oft ķ vešri vaka, hlyti žaš žį ekki aš birtast ķ auknum hagvexti eftir inngöngu?

Žessar tölur sanna svo sem ekkert um efnahagslegan įvinning eša tap Ķslendinga af inngöngu ķ Evrópusambandiš. En žęr gefa tilefni til aš efast um réttmęti fullyršinga um aš innganga ķ žaš hafi almennt og yfirleitt mjög afgerandi įhrif į efnahag žjóša. Žar sem var fįtękt fyrir inngöngu er vķša sama basliš og žar sem var rķkidęmi fyrir eru menn enn aš mata krókinn. Fullyršingar um aš allt žaš besta sem finnst ķ löndum Sambandsins veriš sjįlfkrafa hlutskipti okkar viš inngöngu eru ķ besta falli barnaskapur.

Frį žvķ evran var tekin upp įriš 2002 hefur Evrusvęšiš raunar bśiš viš fremur lķtinn hagvöxt mišaš viš önnur OECD rķki, og minni en įrin fyrir upptöku evru, eins og tafla 2 sżnir. (Tölurnar ķ henni eru, eins og tölurnar ķ töflu 1, sóttar af vef OECD, www.oecd.org.) Hugmyndir um aš sameiginlegur gjaldmišill sé til mikilla hagsbóta eru žvķ ósennilegar.

Tafla 2

Įrlegur hagvöxtur aš mešaltali frį og meš 1996 til og meš 2001.

Įrlegur hagvöxtur aš mešaltali frį upptöku evru įriš 2002 til og meš 2008.

Evrusvęšiš

2,6%

1,7%

Bandarķkin

3,8%

2,3%

Mešaltal allra rķkja ķ OECD

3,1%

2,3%

Ķsland

4,7%

4,0%

Ef til vill žarf ekki aš grafa upp tölur um hagvöxt og leggjast ķ śtreikninga til aš sjį og skilja aš umręša um efnahagsleg įhrif af inngöngu ķ Evrópusambandiš einkennist af innihaldslitlum stóryršum. Mįlflutningurinn dęmir sig stundum sjįlfur eins og til dęmis žegar žvķ er haldiš fram aš veršbętur sem ķslenskir lįntakendur greiša séu tap sem žeir mundu algerlega sleppa viš ef landiš gengi ķ Sambandiš.

Til aš įtta okkur į hvaš žetta er hępin hugsun skulum viš einfalda mįliš og ķmynda okkur aš hér į landi rżrni krónan žannig aš žaš sem kostar 100 krónur ķ dag kosti 110 krónur aš įri lišnu. Ķslendingur, sem fęr lįnaš sešlabśnt meš 100 sešlum og skilar įri seinna bśnti meš 110 eins sešlum, skilar jafnmiklu fé og hann fékk. Sešlarnir 10 sem bęttust viš eru ekki tjón fyrir lįntakandann. Hafi kjör hans ekki rżrnaš į įrinu er hann jafn lengi aš vinna fyrir 110 sešlum og hann var aš vinna fyrir 100 sešlum žegar hann fékk lįniš.

Žeir sem nś fį sömu upphęši ķ laun og žeir fengu įšur en krónan snarlękkaši eiga aušvitaš erfitt meš aš borga af hįum lįnum. En žaš er vegna žess aš laun žeirra hafa ķ raun lękkaš (mišaš viš fast gengi) og ef gengiš hefši stašiš ķ staš hefši launaupphęš žeirra vķsast lękkaš aš mešaltali um svipaš hlutfall og nemur rżrnun gjaldmišilsins (a.m.k. ef žessi kreppa er raunveruleg kreppa en ekki tóm lygi). Ķ bįšum tilvikum hefšu afborganir af lįnum veriš jafn erfišar.

Žetta er ašeins eitt dęmi af mörgum um żkjur ķ umręšunni um hugsanlega inngöngu Ķslands ķ Evrópusambandiš. Annaš dęmi žessu skylt er žegar gert er rįš fyrir žvķ aš ašild aš Sambandinu fylgi ašild aš Myntbandalaginu. Samt liggur fyrir aš žótt Ķslendingar séu aš öllum lķkindum velkomnir ķ Evrópusambandiš eru hverfandi lķkur į aš žeim takist aš uppfylla skilyrši žess aš taka upp evru ķ nįinni framtķš. Vališ stendur žvķ ekki milli žess aš vera fyrir utan og nota krónu eša vera fyrir innan og nota evru. Evrópusambandsašild töfrar ekki fram hallalausan rķkisrekstur, lįga veršbólgu og ašrar forsendur žess aš komast inn ķ Myntbandalagiš. Óbreytt staša gagnvart Sambandinu śtilokar heldur ekki aš tekinn sé upp annar gjaldmišill en króna.

Enn eitt atriši sem vert er aš nefna er aš ansi margir sem ręša um gjaldmišilsmįl ķ tengslum viš hugsanlega ašild aš Evrópusambandinu tķunda annaš hvort bara kosti žess aš hafa eigin gjaldmišil eša einungis galla žess aš hafa sérstaka mynt fyrir svo lķtiš hagkerfi sem Ķsland er. Fįir hirša um aš stilla upp bęši kostunum og göllunum.

Rķki Evrópusambandsins glķma viš hagstjórnarvanda rétt eins og rķkin utan žess og upptöku evru fylgja ekki bara kostir heldur lķka gallar sem Grikkir og fleiri žjóšir fį nś aš kenna į. Ašild aš Sambandinu aušveldar lausn sumra mįla sem varša hagstjórn en gerir torveldara aš takast į viš önnur. En žótt žetta liggi fyrir heldur umręšan hér įfram aš vera żkjukennd og einkennast af fullyršingum um aš efnahagsleg įhrif inngöngu séu mjög mikil og öll į einn veg.

Hver ętli sé megin įstęšan fyrir žessum żkjukennda mįlflutningi? Af hverju hafa svo margir uppi stóryrši um žetta efni?

Ég held aš żkjurnar séu mešal annars vegna žess aš žaš er bśiš aš koma žvķ inn ķ hausinn į fólki aš rökręšur um stjórnmįl eigi aš snśast um aušsęld og aršsemi. Žaš hefur um įrbil žótt nįnast hallęrislegt aš tala um pólitķskar hugsjónir sem ekki er hęgt aš rökstyšja meš žvķ aš žęr auki hagvöxt eša stušli aš bęttum efnahag. En žrįtt fyrir žetta hafa raunverulegar įstęšur flestra žeirra sem vilja annaš hvort ganga ķ Sambandiš eša standa utan žess trślega ósköp lķtil tengsl viš efnahagsmįl.

Trśin į samruna Evrópu er tilbrigši viš gamalkunnugt stef sem hljómaši bęši į tķmum Rómaveldis og mišaldakirkjunnar og svo aftur hjį róttęklingum og byltingarmönnum į nķtjįndu öld og fram eftir žeirri tuttugustu. Į żmsum tķmum hafa menn bundiš vonir viš skipulag, reglu og vald sem žeim hefur virst nógu öflugt og mikiš til aš jafna misfellur mannlķfsins. En žessi trś er sjaldan oršuš meš opinskįum hętti į okkar tķmum žvķ nś er ķ tķsku aš hafa asklok fyrir himin. Žaš žykir fķnna aš tala um peninga en pólitķk. Žess vegna reyna žeir sem vilja ganga ķ Sambandiš aš verja mįlstaš sinn meš žvķ aš halda fram efnahagslegum įvinningi af inngöngu. Śr veršur harla undarleg umręša žar sem raunverulegu įstęš­urnar eru ósagšar en reynt aš skįka andmęlendum meš stóroršum, og oft mjög ósennilegum, yfirlżsingum um įhrif ašildar į afkomu landsmanna.

Ég held aš umręša um Evrópusambandsmįl haldi įfram aš vera óttalegur vašall mešan deilt er um hvort ašild töfri burt hagstjórnarvanda. Žaš žarf aš ręša önnur rök meš og į móti heldur en žau efnahagslegu. Ef vel į aš vera žarf sś rökręša aš horfa til miklu lengri tķma en lķklegt er aš nśverandi kreppa standi og žeir sem taka žįtt ķ henni aš skżra vafningalaust frį raunverulegum įstęšum sķnum.

Andstęšingar ašildar ęttu aš vera ófeimnari viš aš tala um fleira en yfirrįš yfir nįttśruaušlindum ķ hafinu. Žeir ęttu aš segja meš opinskįrri hętti hvaš žeim bżr ķ brjósti hvort sem žaš er tortryggni ķ garš stórra valdastofnana og gamalla stórvelda, ęttjaršarįst eša andśš į skrifręši. Eins ęttu žeir sem vilja ganga ķ Sambandiš aš tala af meiri hreinskilni um löngun sķna til ašildar aš žessari stóru heild og hvernig hśn tengist vonum žeirra um betri heim.

Ég held aš rökręša um ašild aš Evrópusambandinu verši ekki almennilega opinskį og hreinskilin fyrr en žįtttakendur svara žvķ hvort žeir vildu heldur ganga žar inn eša standa įfram fyrir utan ef žeir teldu ljóst aš efnahagslegur įvinningur og tap vęgju salt žannig aš ašild breytti engu um efnalega afkomu landsmanna.

(Birtist í Morgunblaðinu 11. sept. 2010)