Bjarni Bessason, Ph.D.

Prófessor

Umhverfis- og byggingarverkfręšideild

Verkfręši- og nįttśruvķsindasviš Hįskóla Ķslands

Fręšasviš: Greining buršarvirkja, jaršskjįlftaverkfręši

Meistaraverkefni


Tjónagreining į brśnni yfir Steinavötn ķ Sušursveit

Halldór Bogason (2018)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason, Gušmundur Valur Gušmundsson og Siguršur Erlingsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Mat į endurkomutķma stórra jaršskjįlfta

Sigurgeir Gunnarsson (2018)

Leišbeinendur: Kristjįn Jónasson og Bjarni Bessason,

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Hreyfšarfręšileg greining į hįspennulķnumastri vegna vindįlags

Alasdair Brewer (2017)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Pétur Žór Gunnlaugsson,

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Tjónnęmi skerveggjabygginga śr jįrnbentri steinsteypu

Įsmundur Žrastarson (2017)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Haukur J. Eirķksson,

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Lķkanagerš og kerfisauškennig į jaršskjįlftaeinangrašri stįlbogabrś

Bragi Magnśsson (2017)

Leišbeinendur: Rajesh Rupakhety og Bjarni Bessason,

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Spennur ķ ķslensku bergi - Samantekt į bergsepnnumęlingum į Ķslandi

Pétur Karl Hemmingsen (2016)

Leišbeinendur: Siguršur Erlingsson og Bjarni Bessason,

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Yfirboršsbylgjuašferš til aš įkvarša stķfni jaršvegs

Elķn Įsta Ólafsdóttir(2016)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Siguršur Erlingsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši



Frostžol ungrar steypu

Kristjįn Andrésson (2015)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason, Björn Marteinsson og Haukur J. Eirķksson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ žessari ritgerš er fjallaš um įhrif frosts į steypu meš įherslu į unga steypu. Fyrst er tekin saman staša žekkingar į žessu sviši žar sem byggt er į bęši innlendum og erlendum heimildum. Skošaš var hvaša ferli eigi sér staš žegar steypa frżs og hvernig helstu skemmdir lżsa sér, fjallaš um reikniašferšir til aš meta hitaįhrif į žrżstistyrk steypu, hvernig frostžol er skilgreint og loks hvaša rįšstöfunum megi beita til aš draga śr frostskemmdum. Žar į eftir er meginvišgangsefni rannsóknarverkefnisins lżst sem fólst ķ aš steypa og prófa 210 sķvalninga, 22 teninga og 1 plötusżni. Sżnin voru lįtin haršna viš 12 mismunandi umhverfisašstęšur žar sem umhverfishitastigi var breytt į milli tilrauna. Hver tilraun samanstóš af mislöngum tķmabilum af +5°C, -5°C og +20°C hitastigsköflum. Geršar voru męlingar į žrżstižoli steypunnar og yfirboršsflögnun viš mismunandi aldur hennar auk žess aš męla hitastig samfellt į mešan hitabreytingar įttu sér staš. Meginnišurstašan var aš frostakafli sem ung steypa lendir ķ lękkar töluvert žrżstistyrk samanboriš viš sżni sem fį kjörašstęšur. Eftir 90 daga er munurinn žó minni en viš 28 daga. Marktękur munur er į hvort steypa frżs ķ 12 tķma eša 24 tķma. Verulega dregur śr yfirboršsflögnun ef steypa fęr aš haršna ķ sólahring eša lengur viš +5°C įšur en hśn lendir ķ frosti. Fyrirliggjandi reikniašferšir viš mat į žrżstistyrk sem taka tillit til hitastigsbreytinga viš höršnun steypu gefa nišurstöšur sem eru ķ įgętu samręmi viš męlingar.



Buršaržolsgreining į jįrnbentum steypustrendingum meš stafręnni myndgreiningartękni

Anna Beta Gķsladóttir (2015)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Haukur J. Eirķksson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Stafręn myndgreiningartękni (e. Digital Image Correlation eša DIC) er tiltölulega nż af nįlinni og eru möguleikarnir miklir žegar kemur aš verkfręšilegum rannsóknum. Hįskóli Ķslands festi nżlega kaup į bśnaši til slķkrar greiningar og var helsta markmiš žessa verkefnis aš kanna notkunarmöguleika hans nįnar. Verkefniš er lišur ķ doktorsrannsókn Hauks J. Eirķkssonar viš Umhverfis- og byggingarverkfręšideild HĶ. Framkvęmd voru togpróf į K10 stįlstöngum og jįrnbentum steypustrendingum žar sem meirihluti stįlstanga var meš sérhönnušum įsošnum endafestum. DIC-tęknin bżšur upp į greiningu eftir öllu ljósmyndušu yfirborši sżna öfugt viš algengari ašferšir žar sem stašsetja žarf takmarkašan fjölda męla į fyrirfram įkvešnum stöšum. Žannig mį framkvęma greiningu, t.d. į streitu, į hvaša svęši sem er og ķ allar įttir. Nišurstöšur stįlstanga leiddu ķ ljós aš flot ķ stįli hefst į įkvešnu svęši og „rekur“ sig svo eftir teininum žar til slit įtti sér loks staš sem var alltaf viš endafestur žar sem žęr voru til stašar. Žessar nišurstöšur voru notašar til samanburšar viš greiningu į strendingum žar sem įlyktaš var aš flot feršist innan steypu sem sįst mešal annars į miklum sprunguvķddum og einnig slitnaši stįl viš (innsteyptar) endafestur žrįtt fyrir aš brot myndašist į mišlęgum staš. Augljóst er aš notkunarmöguleikar tękninnar eru miklir žó fullkomna žurfi prófunarašferšina m.a. til aš koma ķ veg fyrir truflanir vegna hreyfinga į ljósmyndavél og skekkjuįhrifa vegna linsu sem geta haft įhrif į greiningu sem žessa.



Kerfisauškenning į Ölfusįrbrś

Ragnar Žór Bjarnason(2014)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Baldvin Einarsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ölfusįrbrś viš Selfoss er elsta hengibrś landsins og gegnir lykilhlutverki ķ samgöngumįlum Sušurlands. Brśin var byggš 1945 fyrir allt annaš umferšarįlag en er ķ dag bęši hvaš varšar styrk įlags og magn umferšar. Vegna aldur brśar og breyttra įlagsforsenda er mikilvęgt aš fylgjast meš įstandi hennar. Ķ ljósi žessa voru framkvęmdar sveiflumęlingar į henni 29. og 30. maķ 2012 sem hluti af rannsóknarverkefninu Įstandsvöktun brśa sem unniš var ķ samtarfi Vegageršarinnar, Verkfręšistofunnar Eflu, Hįskóla Ķslands og DTU-BYG ķ Kaupmannahöfn. Męlingunum var mešal annars ętlaš aš afla gagna sem nota mętti ķ kerfisauškenningu į brśnni, sem nįnar tiltekiš felst ķ žvķ aš įkvarša sveifluform, eigintķšnir og sveifludeyfni hennar. Męldar voru nįttśrulegar sveiflur ķ yfirbyggingu sem eru tilkomnar vegna örvunar frį vindi sem blęs į hana, sem og frį titringi ķ undirstöšum sem smitast upp og magnast ķ buršarvirkinu. Ķ žessari ritgerš er fjallaš um gagnaśrvinnsluna og kerfisauškenninguna. Stušst var viš hugbśnašinn ARTeMIS Modal frį Structural Vibration Solution A/S. Meginnišurstaša verkefnisins er sś aš žaš var tiltölulega einfalt aš įkvarša sveiflueiginleika brśarinnar meš hugbśnašinum. Śrvinnsla gagnanna bendir einnig til aš hęgt hefši veriš aš įkvarša žessa eiginleika meš mun fęrri hröšunarnemum og einfaldari uppsetningu en notuš var ķ sveiflumęlingunum. Nišurstöšur męlinga voru enn fremur bornar saman viš eiginsveiflugreiningu sem framkvęmd var meš tölvutęku reiknilķkani og var įgętt samręmi fyrir flest sveifluformin.



Jaršskjįlftademparar ķ brśargerš

Tómas J. Žorsteinsson(2014)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Baldvin Einarsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ritgeršin fjallar um notkun jaršskjįlftadempara viš brśarhönnun. Blżgśmmķlegur hafa um įrabil veriš notašar til aš jaršskjįlftaeinangra brżr į Ķslandi og draga śr įhrifum jaršskjįlfta. Erlendis tķškast einnig aš nota jaršskjįlftadempara af żmsum geršum til višbótar viš legur til aš vernda brżr. Ķ žessari ritgerš er fjallaš um mismunandi dempara sem ķ boši eru og eiginleika žeirra. Ašalįherslan er į svokallaša seigjudempara. Ein tegund įlags sem myndast ķ jaršskjįlfta eru svokölluš nęrsprunguįhrif sem einkennast af kröftugum lįgtķšni hrašapślsi į svęšum sem liggja nįlęgt upptökum skjįlfta. Žessi įhrif eru einkum hęttuleg mannvirkjum meš langan sveiflutķma eins og jaršskjįlftaeinangrušum brśm. Ķ žessu verkefni var jaršskjįlftaeinangruš brś į brotabelti Sušurlands valin sem višfangsefni, nįnar tiltekiš brśin yfir Stóru-Laxį ķ Įrnessżslu sem byggš var įriš 1985. Bśiš var til tölvutękt reiknilķkan af brśnni og svörun hennar ķ nśverandi įstandi metin gagnvart jaršskjįlftaįlagi sem inniheldur nęrsprunguįhrif og svo endurmetin til samanburšar eftir aš bętt hafši veriš viš seigjudempurum ķ hana. Nišurstöšur śtreikninga sżna aš eftir ķsetningu demparanna minnka fęrslur ķ brśardekki verulega ķ langįtt en įhrifin fyrir žverįttina voru flóknari žar sem fęrslur minnkušu į millistöplum en jukust į landstöplum.



Hįhżsi į jaršskjįlfasvęšum

Valur Arnarson (2013)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Haukur J. Eirķksson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš fjallar um jaršskjįlftagreiningu og deilihönnun į fimmtįn hęša steinsteyptri skrifstofubyggingu į jaršskjįlftasvęši. Byggt var į svörunarrófsgreiningu og stušst viš hönnunarróf eins og žau eru skilgreind ķ nśgildandi Evrópustöšlum (Eurocode 8). Sérstök įhersla var lögš į aš skoša įhrif hegšunarstušuls į sniškrafta og deili-hönnun. Hlutverk hans er aš kvarša nišur elastķsk svörunarróf žannig aš śr verši hönnunarróf sem tekur miš af ólķnulegri hegšun bygginga. Buršarkerfi byggingar er reglulegt og samanstendur af sślum og veggjum sem tengd eru saman meš plötum. Allar buršar-einingar eru śr jįrnbentri steinsteypu. Sślur og veggir bera lóšrétt įlag, en veggirnir einir sér veita višnįm gegn lįréttum jaršskjįlftakröftum. Gert var žrķvķtt tölvulķkan af byggingunni og öll greining gerš ķ tölvu meš einingaašferšinni. Veggir nešst ķ byggingunni voru deilihannašir samkvęmt žeim ašferšum sem gefnar eru ķ Evrópustöšlunum. Hįir sniškraftar leiddu af sér öflugar jašareiningar ķ veggendum meš miklu magni af lóšréttum jįrnum og žéttri skśfbendingu og bendilukt. Framsetning hönnunarrófs ķ jaršskjįlftastašli er meš žeim hętti aš rófgildi fara aldrei undir įkvešiš lįgmark óhįš hegšunarstušli. Fyrir skśfveggjabyggingu getur hegšunarstušull almennt veriš į bilinu 1,5 til 4,0. Verkefniš leiddi ķ ljós aš žegar hegšunarstušull var komin yfir u.ž.b. tvo voru rófgildi fyrir grunnsveifluform byggingar komin aš framangreindu lįgmarki og lķtill įvinningur var aš žvķ aš hękka hegšunarstušul umfram žaš. Til samanburšar viš sniškrafta vegna jaršskjįlftaįlags voru tilsvarandi kraftar einnig įkvaršašir fyrir vindįlag. Greiningin sżndi aš vindįlag getur veriš aš svipašri stęršargrįšu og jaršskjįlftaįlag fyrir hįhżsi og sett takmörk į hegšunarstušul, en ljóst er aš ekki er įsęttanlegt aš mannvirki verši fyrir plastķskum formbreytingum ķ hönnunarvindi.



Ólķnuleg hegšun jįrnbenrar steinsteypu

Žorgeir Hólm Ólafsson (2012)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Haukur J. Eirķksson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Aukinn skilningur og betri greiningartękni į raunhegšun jįrnbentra buršareininga leiša til betri hönnunar. Meginmarkmiš žessa verkefnis var aš kanna möguleika į aš nota frjįlsan hugbśnaš til aš herma ólķnulega raunhegšun einfalt undirstuddra bita śr jįrnbentri steinsteypu upp aš broti. Ašallega var stušst viš OpenSees hugbśnašinn sem žróašur er af Pacific Earthquake Engineering Research Center (PEER) sem hefur höfušstöšvar viš Berkeley hįskóla ķ Kalifornķu. Önnur opin forrit voru einnig skošuš en ekki veršur nįnar fjallaš um žau ķ žessu verkefni. Til samanburšar viš OpenSees var skrifaš sértękt forrit, kallaš M-kappa, sem getur hermt ólķnulegar formbreytingar ķ bęši innspenntum svifbitum og einfalt undirstuddum bitum. Loks var ķtarlega fjallaš um notkun handreikninga til nįlgunar ólķnulegra formbreytinga žótt žeir séu ķ ešli sķnu aš hluta til byggšir į lķnulegum ašferšum. Stušst var viš tilraunanišurstöšur žriggja bitaprófana ķ verkefninu. Prófanirnar voru framkvęmdar ķ Toronto ķ Kanada įriš 2003 auk bitaprófana sem geršar voru ķ tilraunastofu Hįskóla Ķslands VR-III voriš 2011 og haustiš 2012. Alls voru 16 bitar hermdir ķ tölvu-forritum. Bitarnir sem prófašir voru ķ VR-III voriš 2011 sżna hegšun žar sem beygja er rįšandi žįttur en bitar sem prófašir voru haustiš 2012 sżna svörun sem er samblanda af beygju- og skśfįhrifum. Torontobitarnir hafa hins vegar hįtt jįrnhlutfall og ólķnulegar skśfform-breytingar eru rįšandi. Žęr ólķnulegu FEM einingar (e. Finite Element) sem OpenSees styšst viš taka ekki tillit til ólķnulegra skśfformbreytinga. Ķ verkefninu er fjallaš um mögulegar leišir til aš betrumbęta reiknilķkön OpenSees meš tilliti til žessa. Aš öšru leyti gera ólķnulegu FEM einingarnar śr OpenSees žaš sem til er ętlast og nišurstöšur hermana eru įgętar žegar beygjuįhrif eru rįšandi.



Hengibrś į Ölfusį. Lķkangerš og įstandsvöktun

Kristjįn Uni Óskarsson (2012)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Baldvin Einarsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš er lišur ķ įframhaldandi rannsóknum sem ętlaš er aš meta įstand hengibrśarinnar į Ölfusį žar sem hnignun og aukinn eiginžungi sökum byggingar nżs og žyngra brśargólfs įriš 1992 hafa leitt til óvissu um buršargetu kapla. Annars vegar er įhersla lögš į aš meta įhrif žyngdaraukningarinnar meš uppsetningu tveggja tölvulķkana sem lżsa brśnni fyrir og eftir breytingarnar. Seinna lķkaniš veršur einnig kvaršaš viš nišurstöšur fyrirhugašra męlinga į eigintķšnum brśarinnar til žess aš auka nįkvęmni žess viš lżsingu į svörun mannvirkisins. Hins vegar er yfirliti yfir žekktar įstandsmats- og vöktunarašferšir į hengibrśm stillt upp, žeim lżst og fjallaš um kosti žeirra og galla meš žaš aš markmiši aš öšlast yfirsżn og leggja mat į hvaša ašferšir gętu hentaš hér į landi. Helstu greiningarnišurstöšur benda til 49% aukningar į eiginžunga ašalhafs brśarinnar sķšan fyrir uppsetningu nżs brśargólfs sem hefur framkallaš 37% aukningu į hįmarks kapalkröftum og lękkun brotöryggis kaplanna. Vegna óvissu į buršaržoli kaplanna sökum tęringar og aldurshnignunar er erfitt aš leggja nįkvęmt mat į brotöryggiš og žykir žvķ naušsynlegt aš kanna įstand žeirra nįnar. Ekki er tališ tķmabęrt sem stendur aš rįšast ķ uppsetningu vöktunarkerfis, en frekari śrręši verša naušsynleg komi ķ ljós aš veruleg skeršing hafi oršiš į žverskuršarflatarmįli og žar af leišandi buršaržoli kaplanna



Buršaržol plötu śr léttsteypu

Einar Egill Halldórsson (2012)

Leišbeinendur: Christian Hertz og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Super-Light DecksTM (SLD) er skrįš vörumerki prófessors Kristian D. Hertz viš Danmarks Tekniske Universitet (DTU). Žetta eru léttar steyptar plötueiningar sem ętlaš er aš keppa viš holplötur. Ķ stašinn fyrir loftrżmin ķ holplötum fylla kubbar śr léttsteypu um helming rśmmįls SLD eininganna. Žaš eykur bęši hljóšeinangrun og brunažol. Ķ meistaraverkefninu voru framkvęmdar męlingar į żmsum eiginleikum SLD eininga ķ tilraunaašstöšu DTU ķ Lyngby. Nišurstöšurnar voru bornar saman viš fręšilega śtreikninga į sömu eiginleikum. Eftirfarandi atriši voru könnuš: Vęgisbrotžol, stķfni, skśfbrotžol, festing jįrna, brunažol, eigintķšni og dempun. Gott samręmi var į milli męlinga og śtreikninga ķ flestum tilvikum. Ašferšin sem notuš var til aš reikna skśfburšaržol reyndist žó vanmeta buršaržoliš mikiš og eigintķšnin sem męld var passaši illa viš śtreikninga. Mikill sveigjanleiki er framleišslu og śtfęrslu SLD eininga. Ķ verkefninu voru geršar tillögur um notkun žeirra viš ašstęšur sem er illmögulegt aš rįša viš meš holplötum. Loks var skošaš hvernig śtfęra mį innspenntar plötur og śtkragandi



Stķfni lausra jaršlaga viš stķflustęši Hólmsįrvirkjunar

Įsgrķmur G. Björnsson (2011)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Siguršur Erlingsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Yfirboršsbylgjumęlingar hafa veriš notašar hér į landi į undanförnum įrum til aš įkvarša stķfni jaršvegs sem fall af dżpi. Ašferšin er fljótleg og ódżr ķ framkvęmd og veldur ekki jaršraski į yfirborši jaršlagsins sem veriš er aš męla. Framkvęmd męlinganna fer žannig fram aš hrašanemum er stillt upp ķ lįréttri lķnu og högg notaš til aš bśa til yfirboršsbylgjur. Hrašanemarnir nema bylgjur žegar žęr breišist śt bylgjugjafanum og Rayleighbylgjuhraši sem fall af tķšni er sķšan įkvaršašur meš tķšnigreiningu į męligögnunum. Sķšasta skrefiš er aš nota ešslisfręšilegt reikinlķkan til aš įkvarša lagskiptingu og stķfnieiginleika hvers lags. Ķ verkefninu var ašferšinni beitt į nokkrum stöšum ķ stķflustęši Hólmsįrvirkjunar ķ Skaftįrtungum. Gögn frį SPT borunum voru tślkuš og borin saman vid nišurstöšur yfirboršsbylgjumęlinganna.



Samanburšur į gólfkerfum fyrir sjśkrahśs. Titringur vegna gangandi fólks

Bjarki Pįll Eysteinsson (2011)

Leišbeinendur: Baldvin Einarsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ verkefninu er fariš yfir helstu žętti sem rįša vali į buršarvirkjum gólfa svo sem kostnaš, rżmisžörf og titring. Fjallaš er almennt um gólfsveiflur og titringur af völdum gangandi fólks skošašur sérstaklega. Fariš er yfir kröfur sem geršar eru um leyfilegan titring ķ gólfum sjśkrahśsa vegna gangandi fólks, en, hįtękni sjśkrahśsiš sem fyrirhugaš er aš reisa viš Hringbraut ķ Reykjavķk er ašal hvatinn aš žessu verkefni. Skošaš er hversu mikill titringur frį fótataki myndast ķ mismunandi gólfkerfum meš ólķkar haflengdir. Kerfunum er breytt žar til kröfum um titring ķ žeim er mętt og śt frį žvķ geršur samanburšur į kostnaši, rżmisžörf, žyngd



Jaršskjįlftagreining og hönnun į steyptri bogabrś - Markmišsbundin hönnun į jaršskjįlftaeinangrun

Trausti Hannesson (2010)

Leišbeinendur: Christos Georgakis og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

In this thesis the response of a concrete arch bridge to seismic loads corresponding to the South Iceland Seismic Zone (SISZ) is calculated. The analyzed bridge was originally designed for non-seismic load conditions. The South Iceland Seismic Zone is an active seismic zone and several times since the settlement of Iceland structures have collapsed and casualties been reported in earthquakes in that area. The main objective of this thesis is to evaluate the effect of changing the bridge location and come up with a suitable design alternative. Linear response spectrum analysis is performed with the general purpose FE-program SAP2000 from which it is clear that the bridge is in need of redesign to withstand the seismic loads occurring in the South Iceland Seismic Zone. A direct displacement-based design approach is employed to design an isolation system using lead rubber bearings. Linear response spectrum analysis is performed using equivalent linear stiffness and damping to model the nonlinear behavior of the base isolation. The nonlinear behavior of the isolation system was then further investigated with nonlinear time history analysis using artificial ground motions. The study shows that by introducing lead rubber bearings as the only change to the original design the response to seismic loads can be significantly improved. The direct displacement-based design approach to the design of seismically isolated structures proved to be simple and to offer control of the total structural response. Simple hand calculations were verified by linear response spectrum analysis but considerable difference was observed between the linear and nonlinear methods in terms of expected displacement of the bridge deck and hence section forces. Results from response spectrum analysis were in all cases conservative.



Stagbrś yfir Ölfusį - Hönnun og athuganir į mismunafęrslum

Ólķna Kristķn Sigurgeirsdóttir (2010)

Leišbeinendur: Baldvin Einarsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Til stendur aš reisa nżja brś yfir Ölfusį į žjóšvegi 1 viš Selfoss. Verkfręšistofan EFLA hefur unniš aš żmsum hugmyndum varšandi brśargerš og einnig skošaš mešal annars tvö möguleg brśarstęši. Annaš liggur um Efri Laugardęlaeyju en hitt er um 500 m noršar, nįlęgt gamla ferjustaš Laugardęlaferju. Žetta verkefni takmarkast viš eina brśargerš og annaš brśarstęšiš. Žaš er aš mestu leyti hönnunarverkefni žar sem fariš er ķ gegnum hönnunarferil hefšbundinnar stagbrśar. Žar sem verkefniš er einnar annar verkefni gafst ekki tķmi til aš fara ķ öll žau atriši sem skoša žarf žegar brś er hönnuš. Įkvešiš var aš einblķna į brśardekkiš og hanna žaš fyrir žeim žversnišskröftum sem į žaš verka af völdum hinna żmsu įlagstilfella. Jafnframt voru skošašir žeir kraftar sem verkušu į turninn en hann ekki hannašur sérstaklega. Mögulegt er aš sprunga liggi ķ farvegi Ölfusįr og žvķ įkvešin hętta į aš fyrirhuguš brś liggi yfir sprungu sem getur hreyfst ķ jaršskjįlfta. Könnuš voru įhrif af völdum mismunafęrslu į stöplum brśarinnar. Til aš nį fram dżnamķskum įhrifum fęrslunnar į brśna voru bśnar til tķmarašir sem létu fęrsluna gerast į stuttum tķma sem vęnta mį žegar misgengi rifnar. Notuš var tķmarašagreining til aš meta svörun brśarinnar.



Jaršskjįlftagreining į samverkandi stįlbitabrś - Nęrsvišsįhrif ķ Sušurlandsskjįlftunum 2000 og 2008

Jón Gušni Gušmundsson (2010)

Leišbeinendur: Bjarni Bessasonog Einar Haflišason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš fjallar um greiningu į samverkandi stįl-steypu bogabrś meš tilliti til jaršskjįlftaįraunar meš sérstaka įherslu į višbótarįlag sem myndast vegna nįlęgšar viš upptök skjįlfta og einkennist af sterkum hrašapślsi. Brśin sem varš fyrir valinu sem višfangsefni rannsóknar er nżja Žjórsįrbrśin, sem var vķgš įriš 2003. Hśn er stašsett į einu virkasta jaršskjįlftasvęši Ķslands, žar sem finna mį mörg misgengi sem hafa hreyfst eftir landnįm. Lögš var vinna ķ aš skoša męldar tķmarašir frį Sušurlandsskjįlftunum 2000 og 2008 žar sem leitaš var eftir nęrsvišshrašapślsum og žeir greindir. Einnig var skošuš einföld ašferš viš aš bśa til nęrsvišsįhrif meš žvķ aš bęta viš hrašpślsi ķ tķmarašir sem ekki innihalda slķk einkenni. Bśiš var til tölvulķkan af brśnni ķ einingaforriti og į žaš keyršar męldar og tilbśnar nęrsvišstķmarašir. Rannsakaš var hversu mikil įhrif žaš hefur į svörun brśar aš snśa įlaginu og athuga žannig hvort žaš skiptir mįli hvernig brś snżr mišaš viš stefnu misgengja ķ kring. Rannsóknin sżndi aš nęrsvišsįhrif skipta verulegu mįli fyrir brżr meš langan sveiflutķma (> 1s).


Ysjunarhętta į stķflustęši Urrišafossvirkjunar byggt į CPT borunum

Hilja Katherine Welsh (2009)

Leišbeinendur: Siguršur Erlingsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

A liquefaction potential analysis is conducted on the material under a proposed alignment of a retaining dyke at the proposed Urridafoss hydroelectric (HE) site in Iceland, because the site material has characteristics of those that are more likely to liquefy. This stress-based analysis compares the cyclic stress ratios (CSR) per depth with the cyclic resistance ratios (CRR) per depth to determine the potential zones of liquefaction. The CRR are calculated using cone penetration test (CPT) data from four tests near the dyke alignment and the Idriss and Boulanger semi-empirical correlation equation. The cyclic stress ratios CSR are calculated from maximum shear stresses generated by SHAKE software. The soil at the CPT locations is characterized using the Robertson and Wride methods. The analysis shows that with the time histories used most of the soil at the CPT locations is potentially liquefiable. The soil was characterized as gravelly clean sand with seams of noncohesive silt mixtures. The calculated high potential is evaluated, because reports of liquefaction and the surface expression of it in the proposed project area are few. One reason for this may be that Iceland experiences shallow crustal earthquakes that may not initiate liquefaction comparably to the database locations of the Idriss and Boulanger correlations. Suggested ground improvements at the proposed site are given. It is recommended that additional analyses be conducted to verify the potential, that a database for liquefaction of Icelandic soils during seismic events with corresponding CPT resistances is established and/or that correction factors for non database soils be pursued.


Svörun Óseyrarbrśar viš Sušurlandsskjįlftanum 2008

Magni Hreinn Jónsson (2009)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Einar Haflišason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ maķ 2008 reiš jaršskjįlfti aš stęrš 6,3 Mw yfir Sušurland meš upptök į milli Selfoss og Hverageršis. Óseyrarbrśin sem liggur yfir ós Ölfusįr skemmdist ķ jaršskjįlftanum og er žaš markmiš žessa verkefnis aš skoša svörun brśarinnar ķ skjįlftanum og skoša įstęšur skemmdanna. Tölvulķkan var gert af brśnni ķ forritinu SAP2000. Tvęr ólķnulegar greiningarašferšir voru notašar: Annars vegar hefšbundin ólķnuleg greining sem er bein tegrun jafnvęgislķkinga og hins vegar hrašvirk ólķnuleg greining žar sem stušst er viš sveifluform buršarvirkisins. Ašferšunum bar įgętlega saman. Einnig var framkvęmd lķnuleg svörunarrófsgreining į brśnni žar sem ólķnuleg svörun jaršskjįlftalega er nįlguš meš jafngildri lķnulegri stķfni ogdeyfingu. Töluveršur munur varš į lķnulegu og lķnulegu ašferšunum svo aš tęplega er hęgt aš męla meš lķnulegri greiningu į brś af žessari gerš nema viš forskošun. Nišurstöšur allra ašferšanna sżndu aš brśin skemmdist į žann hįtt sem hśn gerši. En skemmdirnar uršu į einingum sem įttu aš takmarka lįréttar fęrslur brśardekksins. Einnig sįst aš markmišum um minni sniškrafta ķ brśardekki nįst ekki meš žvķ legukerfi sem er til stašar. Meš endurhönnun į brśnni var sżnt fram į aš hęgt er aš nota eingöngu blżgśmmķlegur til einangrunar į brśnni. Meš žvķ aš stilla stķfni leganna eftir įslęgum krafti ķ legum, vegna eiginįlags, hreyfist brśardekkiš sem ein heild og sniškraftar verša allt aš helmingi minni en fyrir brś įn jaršskjįlftalega.


Buršarvirki knatthalla į Ķslandi

Steinžór Gķslason (2009)

Leišbeinendur: Baldvin Einarsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ žessu verkefni er safnaš saman upplżsingum um sjö knatthallir sem risiš hafa į Ķslandi į undanförnum įrum. Buršarvirki žessara halla eru borin saman meš įherslu į ašalburšarbitana ķ žaki hallanna. Žakvirki knatthallar Vals, sem veršur aš öllum lķkindum įttunda knatthöllin, er hönnuš eftir žremur mismunandi leišum. Fyrsta lausnin samanstendur af įtta u.ž.b. 10m löngum beinum plötubitum sem eru settir saman žannig aš žeir myndi stįlboga sem lķkir eftir bogaformi uppdrįtta af knatthöll Vals. Plötubogarnir eru reiknašir innspenntir viš undirstöšur og tengingarnar milli plötubitanna yfirfęra beygjuvęgi. Önnur lausnin er grindarbogi sem samanstendur af įtta grindarbitum sem er rašaš žannig aš žeir fylgja sama bogaformi og plötubogalausnin. Um er aš ręša svokallaša Warren grindarbita en sś tegund grindarbita hefur veriš notuš viš fjórar af žeim fimm knatthöllum landsins žar sem grindarbogar brśa haflengdina. Um er aš ręša tveggja liša grindarboga sem er samansettur af grindarbitum meš lištengingu viš undirstöšur. Žrišja lausnin er einnig grindarbogalausn sem er aš öllu leyti eins og fyrri grindarbogalausnin nema aš ķ žessari lausn er lištenging mynduš yfir mišju hafi žannig aš um žriggja liša grindarboga er aš ręša. Nišurstaša verkefnisins er sś aš fyrir knatthöll Vals er plötubogalausn hagkvęmasta lausnin. Bogaform knatthallanna veldur miklum įslęgum krafti ķ žversnišum žakvirkisins en minnkar beygjuvęgisįraunina. Snjóįlagiš er rįšandi įlag fyrir plötubogalausnina. Snjóįlagiš fellir hausbita grindarbogalausnanna en vindįlagiš fellir fótbitana og žvķ ekki hęgt aš segja aš annašhvort įlagiš sé rįšandi ķ žvķ tilfelli. Eiginįlag er lķtiš mišaš viš vind- og snjóįlag į knatthallirnar.


Samanburšur milli ólķnulegrar og lķnulegrar jaršskjįlftagreiningar

Įstmar Karl Steinarsson (2009)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Haukur J. Eirķksson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ evrópska jaršskjįlftastašlinum, Eurocode 8 (EC8), eru tilgreindar nokkrar ašferšir til aš jaršskjįlftagreininga byggingar. Meginmarkmiš žessa verkefnis var aš skoša nokkrar ašferšanna bęši meš tilliti til nišurstašna sem žęr skila og forsenda į bakviš žęr. Framkvęmd var jaršskjįlftagreining į fjögurra hęša byggingu sem notuš var sem višfangsefni ķ verkefninu. Gerš var tvennskonar greining: 1) Lķnuleg greining, žar sem bornar voru saman nišurstöšur sem fengnar voru meš žremur mismunandi ašferšum. 2) Ólķnuleg greining, žar sem forsendur į bak viš hönnun sem byggir į lķnulegu nįlgunarlķkani og svoköllušum hegšunarstušli ķ EC8 voru skošašar meš ašstoš ólķnulegrar tķmarašagreiningar. Jaršaskjįlftaįlagiš var skilgreint meš jaršskjįlftarófi śt frį EC8 og tilheyrandi žjóšarskjali meš grunngildi hröšunar ag=0,4g. Į ólķnulega lķkaniš voru keyršar tķu tölvumyndašar tķmarašir sem hafa nįnast sama svörunarróf og jaršskjįlftarófiš sem hönnunarrófiš mišast viš. Samanburšur milli lķnulegra ašferšanna kom vel śt. Samanburšur milli ólķnulegra og lķnulegrar tķmarašagreiningar leiddi ķ ljós forsendur hönnunar sem byggir į svörunarrófsašferš og hönnunarrófi ganga aš mestu upp fyrir bygginguna sem skošuš var ķ verkefninu.


Įhrif jaršskjįlfta į tęknibśnaš - Gólfsvörunarróf

Kįri Steinar Karlsson (2008)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Siguršur Erlingsson

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Markmiš meistararitgeršarinnar var aš kanna įhrif sveiflumögnunar ķ byggingu vegna jaršskjįlfta meš tilliti til tęknibśnašar. Stušst er viš gólfsvörunarróf sem eru fundin meš žvķ aš setja įlag ķ formi tķmaraša į tölvulķkan af byggingu sem til skošunar er og reikna svörunarróf į völdum gólfum hennar. Žessi róf eru svo borin saman viš svörunarróf tķmarašanna sem keyršar voru į lķkaniš og reiknuš hlutfallsróf sem sżna mögnun/deyfingu eftir tķšnum ķ mannvirki. Ķ verkefninu var vališ sem višfangsefni stöšvarhśs Orkuveitu Reykjavķkur ķ Hellisheišarvirkjun.


Yfirboršsbylgjumęlingar og ysjunarhętta

Leifur Skślason Kaldal (2007)

Leišbeinendur: Siguršur Erlingsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Skśfbylgjuhraši jaršvegs er nįtengdur stķfni og buršaržoli hans. Markmiš verkefnisins var aš beita yfirboršsbylgjumęlingum til žess aš įkvarša skśfbylgjuhraša og dżnamķskan skśfstušul fyrir ķslenskan jökulįrsand. Žęr upplżsingar voru svo notašar til žess aš meta ysjunarhęttu jaršvegsins. Geršar voru yfirboršsbylgjumęlingar į tveimur stöšum į Skeišarįrsandi, annars vegar viš Skeišarįrbrś og hins vegar viš Gķgjukvķslarbrś. Könnuš voru įhrif frosts ķ yfirborši į įreišanleika męlinganna. Męlingarnar fóru žannig fram aš yfirboršsbylgja var framkölluš ķ jaršveginum meš lóšréttu höggi. Hrašanemum, sem nema bylgjuna, var komiš fyrir ķ beinni lķnu. Meš tķšnirófsgreiningu fengust upplżsingar um skśfbylgjuhraša jaršvegsins. Męlinišurstöšurnar benda til žess aš skśfbylgjuhraši lauspakkašs jökulįrsands aukist ekki meš auknu dżpi nęrri yfirborši. Nišurstöšurnar voru bornar saman viš annars konar męlingar sem framkvęmdar voru į sama staš fyrir um 30 įrum, en žį lét Vegagerš Rķkisins framkvęma svokallašar Borroboranir. Gert var einvķtt lķkan til kanna ysjunarhęttu į jaršskjįlftasvęši žar sem fyrir er lauspakkašur jökulįrsandur svipašur žeim sem męldur var. Efniseiginleikar žeir sem fengust meš yfirboršsbylgjumęlingunum voru settir innķ lķkaniš įsamt hröšunartķmaröšum. Nišurstöšur lķkansins voru bornar saman viš erlenda mótstöšuferla gegn ysjun.


Buršaržolsgreining į jįrnbentum skśfveggjum

Björk Hauksdóttir(2007) (samvinnuverkefni viš DTU)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Per Golterman

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Meginmarkmiš verkefnisins var aš skoša ólķnulega hegšun į steinsteyptum skśfvegg meš mismunandi jįrnbendingum meš tilliti til jaršskjįlftaįlags. Veggurinn er ķ dęmigeršri žriggja hęša byggingu. Notašar voru fjórar mismunandi ašferšir til aš hanna jįrnbendingu fyrir skśfvegginn. Ķ fyrsta lagi, žar sem byggt var į plastķskum reikningum meš svokallašri Strengjaašferšinni (e. Stringer method). Ķ öšru lagi žar sem stušst er viš lķnulega fjašurfręšilega FE-greiningu (SAP2000). Ķ žrišja lagi, žar sem notast er viš forrit sem er sérsnišiš aš byggingum (ETABS) en byggir žó į lķnulegri FE-greiningu. Ķ fjórša og sķšasta lagi jįrnbending samkvęmt lįgmarksjįrnbendingu frį Evrópustašli 2 (EC2). Hegšun žessara fjögurra jįrnbentu skerveggja voru sķšan skošašar meš ólķnulegri buršaržolsgreiningu (e. pushover analysis) žar sem notast var viš fullkomiš efnislķkan (ANSYS). Mat var lagt į sprunguvķddir sem fall af įlagi til aš įętla skemmdir į veggjunum. Nišurstöšurnar sżndu aš mismunandi jįrnbending hefur įhrif į svörun veggjarins viš hönnunarjaršskjįlftaįlag og leišir til mismunandi sprunguvķdda. Ķ žessu tilviki frį ~0,3 mm til 0,9 mm. Fróšlegt vęri ef hęgt vęri aš sannreyna śtreikningana meš tilraunum.


Lįrétt stķfni staura

Inga Rut Hjaltadóttir (2007)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Jón Skślason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Meginmarkmiš verkefnisins var aš žróa lķkingar og ašferšafręši til aš įkvarša lįrétta stķfni staura fyrir mannvirki sem grunduš eru į stauraundirstöšur. Byggt var į męlingum sem geršar voru į lįréttri stķfni og buršaržoli staura viš Gķgju og Skeišarį į Skeišarįrsandi įriš 1974 og viš Selį ķ Hrśtafirši įriš 2006. Fjašurfręšilegt reiknilķkan var notaš til aš reikna śt fęrslu staura viš lįrétt įlag og žaš svo boriš saman viš męlinišurstöšurnar. Žegar męlingarnar voru teiknašar upp sem lįrétt įlag į móti fęrslu mįtti sjį aš nišurstöšurnar féllu mjög vel saman žrįtt fyrir žrjį mismunandi męlistaši. Mešaltalsgröf fyrir skśfbylgjuhraša jaršvegsins og stķfni stakra staura voru gerš śt frį nišurstöšum męlinganna og žau sķšan notuš til aš meta stķfni staura viš svipašar ašstęšur. Nokkur tilbśin dęmi voru sett upp til žess aš sżna hvernig nota megi ašferšarfręšina til aš įkvarša lįrétta stķfni staura ķ jaršvegi. Loks var gerš jaršskjįlftagreining į brś į stauraundirstöšu og notaš sem sżnidęmi.


Žreytuįraun į stįlbrżr į Ķslandi

Jóhannes Loftsson (2006)

Leišbeinendur: Baldvin Einarsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš er įkvešin frumvinna viš žreytuhönnun brśa į Ķslandi. Forhönnuš er kassabitabrś meš samverkandi stįl/steypu žversniši. Ķ ritgeršinni er stuttlega fjallaš um brśargerš, žreytuįraun og umferšargreina Vegageršarinnar. Śttekt var gerš į žreytuįlagslķkönum Evrópustašalsins fyrir brżr og borin saman įlagslķkön sem byggja į reynslutölum śr Evrópustašli og raunmęlingum śr umferšargreini Vegageršarinnar viš Esjumela. Nišurstöšur umferšarmęlinganna voru nżttar til aš įętla umferšarįlag į fyrirhugašri Sundabraut og umferšarpįr notašar til aš įętla žreytuendingu į deili. Meš aukinni uppbyggingu höfušborgarsvęšisins mun žreytuįraun į umferšarmannvirki aukast. Žaš veršur žvķ ę mikilvęgara aš miša umferšamęlingar og hönnun viš aš tryggja sem mesta žreytuendingu.


Jaršskjįlftagreining brśa į stauraundirstöšu

Jón Snębjörnsson (2005)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Einar Haflišason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš fjallar um jaršsjįlftasvörun brśar sem er jaršskjįlftaeinagruš en jafnframt grunduš į stauražyrpingu. Lżst er ašferšum sem nota mį viš įkvöršun į hreyfšarfręšileg stķfni (e. dynamic stiffness) og deyfni (e. damping) staura ķ stauražyrpingum. Stķfnin og deyfnistušlarnir eru hįšir tķšni bylgjuhreyfingar. Einnig er sett fram ašferš til aš reikna mestu vęgis- og kraftįraun į stakra staura ķ stauražyrpingunum. Fariš er stuttlega yfir ešli jaršskįlftaeinangrunar og įkvöršun į skśfbylgjuhraša ķ jaršvegi. Nż brś į Brśarį hjį Efri-Reykjum ķ Blįskógabyggš er notušu sem višfangsefni verkefnisins. Stillt er upp mismuandi FE-lķkönum af brśnni og svörun lķkananna er borin saman.


Stķflugaršar į nešra Žjórsįrsvęši - Virkni og hagkvęmni meš tilliti til jaršskjįlftaįraunar

Atli Gunnar Arnórsson (2005)

Leišbeinendur: Siguršur Erlingsson og Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Fyrirhugaš er aš virkja nešri hluta Žjórsįr į tveimur stöšum, viš Urrišafoss og viš Nśp. Ķ verkefninu er fjallaš um virkni og hagkvęmni žriggja tegunda jaršstķflna fyrir žessar virkjanir, einkum meš tilliti til jaršskjįlftaįraunar, en virkjanastaširnir eru į žekktu jaršskjįlftasvęši. Tvęr af žessum stķflugeršum hafa mišlęgan žéttikjarna, śr fokmold annars vegar en śr malbiki hins vegar. Žrišja stķflugeršin hefur steinsteypta žéttikįpu į vatnshliš. Fjallaš er um meginžętti jaršstķfluhönnunar og um žann fręšilega grundvöll sem slķk hönnun byggir į, einkum um sneišaašferšina og einingarašferšina. Sneišaašferšin er notuš til aš meta stöšugleika stķfluhlišanna og įkvarša hver hlišarhalli žeirra žarf aš vera. Einingarašferšin er notuš til žess aš gera hreyfifręšilega greiningu į stķflunum, en žannig mį meta varanlegar formbreytingar viš jaršskjįlfta og ysjunarhęttu ķ kjarnaefni stķflnanna. Gerš er grein fyrir žeim įlagstilvikum sem aš jafnaši žarf aš taka tillit til viš hönnun jaršstķflna, einkum hvaš jaršskjįlftaįlag snertir. Aš lokum er geršur samanburšur į hagkvęmni stķflugeršanna žriggja og fjallaš um įhrif breyttra hönnunarforsendna į kostnaš viš gerš stķflužversnišanna.


Jaršskjįlftagreining į hįhżsi meš kśluplötum

Siguršur Bjarni Gķslason (2005)

Leišbeinendur: Bjarni Bessason og Hrund Einarsdóttir

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Verkefniš fjallar um jaršskjįlftagreiningu į 16 hęša skrifstofubyggingu meš kśluplötum. Kśluplötur eru steinsteyptar plötur meš kringlóttum holrżmum og hafa tvķįsa burš. Geršur var samanburšur į žvķ aš nota annars vegar kśluplötur og hins vegar hefšbundin gólfkerfi. Viš samanburšinn var stušst viš tölvutęk reiknilķkön af byggingunni ķ einingaforitinu ETABS. Mismunandi jaršskjįlftaįlag var notaš ķ greiningunni. Helstu nišurstöšur voru aš meš kśluplötunum var hęgt aš nį stórum spennivķddum įn žess aš žurfa aš fara śt ķ plįssfrek bitagólf sem annars hefšu aukiš heildarhęš byggingarinnar. Kśluplöturnar minnka heildarmassa byggingar og draga śr jaršskjįlftaįraun į buršarvirkiš. Mišaš viš stašsetningu byggingar ķ Reykjavķk reyndust vindkraftar meira rįšandi viš hönnun en jaršskjįlftakraftar.


Jaršskjįlftagreining į jįrnbentu steinsteyptu einnar hęšar ķbśšarhśsi

Žóršur Sigfśsson (2001)

Leišbeinandi: Bjarni Bessason

Sękja MS ritgerš į PDF sniši

Ķ Sušurlandsskjįlftunum įriš 2000 varš umtalsvert tjón į steinsteypum byggingum į Sušurlandi, sérstaklega į žeim eldri sem eru lķtiš jįrnbentar. Į sumum žeim stöšum žar sem skemmdir uršu miklar voru jafnframt męldar jaršskjįlftahreyfingar yfirboršs į męlanet Rannsóknarmišstöšvar Hįskóla Ķslands ķ jaršskjįlftaverkfręši į Selfossi. Meistaraverkefniš gekk śt į aš framkvęma jaršskjįlftagreiningu į steinsteyptum byggingum. Fyrst var fundiš og kvaršaš tölvutękt reiknilķkan sem nota mį til aš įkvarša vinnuferil fyrir jįrnbenta steinsteypu, žar sem tekiš er tillit til ólķnulegra efniseiginleika. Žvķ nęst var žaš notaš til aš kanna sprungumyndun, flot ķ jįrnbendingu og brotžol skśfveggja ķ dęmigeršu ķslensku ķbśšarhśsi meš mismunandi jįrnbendingu. Aš lokum var bśiš til einfalt sveiflufręšilegt reiknilķkani fyrir hśsiš og valda jįrnbendingu og beitt tķmarašagreiningu til aš įkvarša jaršskjįlftasvörun žess. Stušst var viš męld jaršskjįlftaįhrif annars vegar frį Hellu og hins vegar Kaldįrholti ķ Holtum. Nišurstöšur žessarar greiningar sżna aš jįrnamagn ķ veggjum hefur mikil įhrif į jaršskjįlftažol.


English

Sķšast uppfęrt: 20.03.2015