Skrif um PISA į Facebook, desember 2016

7. desember:

Ég skošaši skżrsluna um PISA-könnunina og er hneykslašur į žvķ hversu mikiš af klśšurslegu oršalagi, ósamręmi, hnökrum ķ mįli, prentvillum og öšrum göllum er aš finna ķ prófinu. Žvķ mišur viršist žetta gilda um žau próf sem koma frį Menntamįlastofnun.

 

8. desember:

Ég fór yfir prófin eins og žau eru birt ķ skżrslu Menntamįlastofnunar, merkti viš athugaverša staši og setti inn athugasemdir. Merkingarnar (gulmįlun) sjįst ķ žessu skjali (bls. 100 og įfram) en til aš sjį athugasemdir mķnar gęti žurft aš hlaša skjalinu nišur og opna žaš ķ Acrobat Reader (misjafnt eftir vöfrum).

 

9. desember:

Ég sé aš Fréttatķminn ķ dag vitnar ķ athugasemdir mķnar viš PISA-prófiš. Žar er haft eftir forstjóra Menntamįlastofnunar aš gagnrżni mķn „byggi į stórum hluta į einni spurningu į prófi ķ nįttśrufręši“. Žetta er rangt – ég gerši athugasemdir viš allar spurningar ķ öllum žįttum prófsins (ž.e. allar spurningar sem birtar eru ķ skżrslu um prófiš), eins og kemur fram ķ skjali sem ég setti hér inn ķ gęr (og sendi forstjóranum).

Til aš sżna hversu vel hafi veriš stašiš aš prófinu nefnir forstjórinn aš fjórir löggiltir skjalažżšendur hafi žżtt žaš. Ég efast ekki um aš žaš séu fęrir menn į sķnu sviši, en hef hins vegar miklar efasemdir um aš löggiltir skjalažżšendur séu heppilegustu mennirnir ķ žetta verk. Sérhęfing žeirra er į öšru sviši. Žeirra hlutverk er aš koma réttri merkingu til skila en ekki aš skrifa góšan ķslenskan texta. Athugasemdir mķnar viš texta prófsins lśta sjaldnast aš žvķ aš hann sé beinlķnis rangur, heldur aš žvķ aš ekki sé um ešlilega ķslensku aš ręša – óešlilegt oršaval, óešlilega oršaröš o.s.frv. Žaš er sjįlfsagt aš lįta löggilta skjalažżšendur žżša textann ķ byrjun, en sķšan žurfa góšir ķslenskumenn aš fara vandlega yfir žżšinguna og koma henni į gott og ešlilegt ķslenskt mįl.

Į undanförnum įrum hef ég stundum gagnrżnt Menntamįlastofnun (og forvera hennar, Nįmsmatsstofnun) fyrir samręmda prófiš ķ ķslensku. Sś gagnrżni hefur aš talsveršu leyti varšaš faglega žętti prófsins. Um žau atriši eru sérfręšingar stofnunarinnar ósammįla mér, og ekkert viš žvķ aš segja (žótt ég standi vissulega enn viš mķna skošun žrįtt fyrir andmęli sérfręšinganna). En gagnrżnin hefur lķka varšaš beinar villur ķ texta prófanna og frįgangi žeirra – villur sem ekki verša kallašar annaš en hrošvirkni. Žvķ mišur viršist slķkum villum ekki fękka, nema sķšur sé.

 

9. desember:

Ég ętlaši svo sem aš lįta gott heita meš aš rżna ķ PISA-prófiš. En višbrögš Menntamįlastofnunar sem telur vęnlegra aš skjóta sendibošann en huga aš eigin vinnubrögšum valda žvķ aš mér finnst įstęša til aš skoša mįliš betur.

Oršaforši er forsenda lesskilnings. Žaš gefur augaleiš aš eftir žvķ sem orš eru algengari ķ venjulegu mįli, žvķ lķklegri eru žau til aš vera hluti af oršaforša unglinga. En oršaforši er vandmešfarinn męlikvarši žegar um žżddan texta er aš ręša, eins og ķ PISA-prófinu. Žótt tvö orš ķ mismunandi tungumįlum hafi nįkvęmlega sömu merkingu getur veriš um aš ręša algengt orš ķ öšru mįlinu en mun sjaldgęfara ķ hinu.

Žess vegna getur veriš aš ķ enskum frumtexta prófsins séu notuš orš sem eru hluti af venjulegum oršaforša enskumęlandi unglinga, en ķ ķslensku žżšingunni komi inn orš sem hafa nįkvęmlega sömu merkingu en eru mun sjaldgęfari og ekki hluti af venjulegum oršaforša ķslenskra unglinga – t.d. vegna žess aš venja sé aš orša viškomandi merkingu öšruvķsi į ķslensku. Žetta er sérstaklega lķklegt žegar texti er žżddur į sama hįtt og PISA-prófiš – af löggiltum skjalažżšendum sem leggja meiri įherslu į aš elta frumtextann nįkvęmlega en skrifa ešlilega ķslensku.

Ef žetta er raunin – sem ég get ekki fullyrt en finnst a.m.k. hugsanlegt – veršur samanburšur į lesskilningi milli landa og tungumįla marklķtill. Til aš nišurstöšur séu samanburšarhęfar žarf hlutfall orša śr mismunandi tķšniflokkum aš vera svipaš milli tungumįla. Ég hef ekki séš neitt sem bendir til aš žaš hafi veriš skošaš eša reiknaš śt.

Ég er ekki aš fullyrša aš nišurstöšur PISA-prófsins um lesskilning séu marklausar. En Menntamįlastofnun skuldar okkur nįkvęmar skżringar į žvķ hvernig stašiš er aš gerš prófsins. Žaš er óheppilegt aš stofnunin skuli bęši standa aš gerš prófsins og vera eftirlitsašili meš žvķ.

 

11. desember:

Ég vil aš žrennt komi skżrt fram:

1) Ég hef ekkert į móti PISA-prófum śt af fyrir sig. Žvert į móti – ég held aš žau séu ķ grunninn vel hugsuš og samin og hafi margvķslegt gildi, žótt aušvitaš megi ręša hvort žau prófi allt sem mįli skiptir.

2) Ég held aš žaš sé rétt aš lesskilningi fari hrakandi – bęši mešal ķslenskra ungmenna og vķša annars stašar. Viš žvķ er mikilvęgt aš bregšast og til žess žarf samstillt įtak.

3) Gagnrżni mķn beinist aš ķslenska prófinu og frįgangi žess, og ekki sķšur aš višbrögšum Menntamįlastofnunar viš gagnrżni į žaš.

Prófiš er illa žżtt – kannski ekki mikiš um beinar žżšingarvillur ķ žvķ sem ég hef séš af prófinu 2015 (žótt slęmar villur komi vissulega fyrir) en žżšingarbragurinn kemur ašallega fram ķ óešlilegu oršavali og setningaskipan. Frįgangur prófsins einkennist af hrošvirkni – stafsetningarvillum, orš vantar ķ setningar, rangar oršmyndir notašar, greinarmerki röng eša vantar, o.fl.

Ašalatrišiš er žó aš ekki veršur séš aš gętt hafi veriš aš žvķ aš žyngdarstig oršaforšans og flękjustig setninga sé sambęrilegt viš frumtextann. Žetta er grundvallaratriši vegna žess aš lesskilningur ręšst ekki sķst af žessu tvennu, og lesskilningur er forsenda góšs įrangurs ķ öllu prófinu – ekki bara lesskilningshlutanum, heldur lķka ķ stęršfręši og nįttśrufręši. Vissulega getur veriš aš hugaš hafi veriš aš žessu, en žaš kemur a.m.k. hvergi fram. Og vissulega getur veriš aš svo heppilega vilji til aš žyngdarstig oršaforša og flękjustig setninga sé svipaš og ķ frumtexta, įn žess aš hugaš hafi veriš sérstaklega aš žvķ. En viš vitum ekki um žaš, og mešan svo er tel ég vafasamt aš draga nokkrar įlyktanir af prófinu.

Višbrögš Menntamįlastofnunar eru svo sérkapķtuli. Ég fór vandlega yfir allar žvęr prófspurningar frį 2015 sem birtar eru ķ skżrslu stofnunarinnar um prófiš, og sendi forstjóranum athugasemdir mķnar. Hann sagši ķ blaši daginn eftir aš athugasemdir mķnar hefšu nęr eingöngu varšaš eina spurningu ķ einum žętti prófsins. Žaš er rangt – ég gerši athugasemdir viš allar spurningar sem ég hafši ašgang aš, śr öllum prófžįttum.

Žegar texti śr gömlu sżnihefti Nįmsmatsstofnunar (fyrirrennara Menntamįlastofnunar) fór į flakk sendi Menntamįlastofnun frį sér fréttatilkynningu žar sem bent var į aš textinn vęri ekki śr prófinu 2015 – sem er rétt. En hśn tók jafnframt fram flestir textanna ķ sżniheftinu vęru dęmatextar sem ekki hefšu veriš notašir ķ prófum, og illa žżddur og illa unninn texti hefši aš sjįlfsögšu ekki veriš notašur. Nś hefur hins vegar veriš bent į aš tafla aftast ķ sżniheftinu sżnir ótvķrętt aš umręddur texti var einmitt notašur ķ prófinu įriš 2000. Hér veršur ekki betur séš en vķsvitandi sé fariš meš ósannindi.

Žetta eru atriši sem žarf aš ręša. Hrošvirkni ķ frįgangi og žżšingu eru ekki smįatriši eins og forstjóri Menntamįlastofnunar vildi meina ķ Fréttatķmanum. Žetta getur skipt mįli fyrir skilning nemenda į prófinu, og ekki sķšur fyrir viršingu žeirra fyrir žvķ. Opinber stofnun į viš Menntamįlastofnun į einfaldlega aš hafa meiri metnaš en svo aš skila svona texta frį sér. Og mat į žyngdarstigi oršaforša og flękjustigi setninga er stórmįl sem veršur aš vera ķ lagi til aš prófin žjóni tilgangi sķnum.

Hitt er aušvitaš rétt aš mestu mįli skiptir aš bregšast viš žvķ aš lesskilningur fari minnkandi – sem ég trśi aš hann geri, eins og įšur segir. Mér var nżlega bent į umfjöllun um versnandi įrangur finnskra unglinga į PISA-prófinu og hugsanlegar įstęšur hans. Ég sé ekki betur en žęr įstęšur sem žar eru nefndar eigi alveg eins viš hér. En hvernig į aš bregšast viš? A.m.k. ekki meš žvķ aš gera lķtiš śr gagnrżni.

 

13. desember:

Ég verš aš segja aš ég er ķ įfalli. Ég hafši ekki ķmyndaš mér aš vinnubrögš viš ķslenska gerš PISA-prófanna vęru jafn óvönduš og hrošvirknisleg og raun ber vitni.

Žaš er mikiš lagt upp śr žessum prófum og viš veršum aš geta treyst žvķ aš vandaš sé til verka, og nišurstöšurnar séu marktękar. Žaš sem ég hef séš sķšustu daga hefur hins vegar oršiš til žess aš ég get ekki treyst nišurstöšum śr prófunum.

Žetta kemur mér aušvitaš ekkert viš, frekar en hverjum öšrum. Ég hef aldrei įtt barn sem hefur tekiš PISA-próf, hef aldrei komiš nįlęgt prófunum, og į engra hagsmuna aš gęta. Ég byrjaši bara aš skoša žetta žegar ég sį aš żmsir voru aš hnżta ķ oršalag einstakra spurninga į Facebook. Eftir žvķ sem ég skoša meira, žvķ hneykslašri og reišari og daprari verš ég.

En žaš er ekki hlutverk mitt aš skoša žetta. Aušvitaš ętti eitthvert eftirlit aš vera meš žessum prófum. En eftirlitiš – , žaš er ķ höndum sömu stofnunar og sér um ķslenskun prófanna og leggur žau fyrir.

Ég hef eytt deginum fram aš žessu ķ aš fara ķ gegnum textana ķ dęmahefti sem Nįmsmatsstofnun, fyrirrennari Menntamįlastofnunar, gaf śt fyrir nokkrum įrum (2008 sagši stofnunin ķ frétt ķ gęr en ķ heftinu er žó vitnaš ķ rit sem kom śt 2009). Į forsķšu žess segir: „Dęmi um spurningar sem notašar eru ķ PISA prófum. Žessi verkefni eru dęmigerš fyrir verkefnin sem notuš eru til aš meta lesskilning ķ PISA.“

Menntamįlastofnun hefur sagtfęst žessara verkefna hafi veriš notuš ķ ašalprófinu, heldur ašeins forprófuš. Žaš breytir žvķ ekki aš žau eru „dęmigerš“ aš sögn stofnunarinnar. Fyrir helgi fór į flakk texti śr žessu dęmahefti sem mörgum žótti meš eindęmum vondur. Stofnunin sagši ķ gęr aš žar hefši röng žżšing slęšst inn ķ heftiš fyrir mistök, og sagšist birta rétta žżšingu į vefsķšu sinni. Žar er žó ašeins aš finna eina efnisgrein en textinn ķ heild er rśmar tvęr sķšur.

En hinir textarnir ķ heftinu eru bara ekkert betri. Į mašur aš trśa žvķ aš svo óheppilega hafi viljaš til aš rangar geršir af öllum textunum hafi lent ķ dęmaheftinu? Og ef svo vęri, hvaš segir žaš žį um vinnubrögš stofnunarinnar? Hvers konar metnašur er žaš aš senda svona frį sér?

Margir žessara texta eru hręšilegir, ķ einu orši sagt. Ég ętla ekki aš fara aš śtmįla žęr villur sem žar er aš finna – sjón er sögu rķkari. Ég fullyrši hins vegar aš sumar villurnar eru žess ešlis aš žęr gętu haft įhrif į svör viš spurningunum. Žaš er aušvitaš óvišunandi.

Hęgt er aš skoša dęmaheftiš meš leišréttingum mķnum. Athugiš aš ef žaš er skošaš beint ķ vafra er óvķst aš athugasemdirnar birtist, žótt gulmįlašur texti sem sżnir aš athugasemd hefur veriš gerš ętti aš birtast. Til aš sjį athugasemdirnar getur žurft aš hlaša textanum nišur, opna hann ķ Acrobat Reader og smella į bólurnar.

 

14. desember:

Ég skal reyna aš koma meš uppbyggilega gagnrżni svo aš ég verši nś ekki sakašur um nišurrifsstarfsemi.

Sagan „The Gift“, sem notuš var ķ PISA-prófinu įriš 2000, hefst į žessari mįlsgrein:

„How many days, she wondered, had she sat like this, watching the cold brown water inch up the dissolving bluff

Ķ žżšingu sem er aš finna ķ dęmahefti Nįmsmatsstofnunar (nś Menntamįlastofnunar) hljóšar mįlsgreinin svona:

„Hve marga daga, hugsaši hśn, hafši hśn setiš svona, horft į brśnt, kalt vatniš ęša upp og eyša upp bakkanum.“

En ķ endurskošašri žżšingu, sem Menntamįlastofnun segir aš hafi veriš notuš ķ prófinu sjįlfu, er hśn svona:

„Hśn velti fyrir sér hve marga daga hśn hefši setiš svona og horft į kalt, mórautt vatniš fikra sig hęrra viš brattan bakkann sem svarfašist śr jafnharšan.“

Vęntanlega velkjast fęstir ķ vafa um žaš hvor žżšingin sé betri. Endurskošaša žżšingin er į miklu ešlilegri ķslensku. En hér er samt margs aš gęta. Eitt er žaš aš endurskošaša žżšingin er rśmum žrišjungi lengri en bęši frumtextinn og upphaflega žżšingin – 27 orš į móti 20. Lengd mįlsgreina og oršafjöldi eru tveir stušlar af žremur ķ LIX-formślunni sem oft var notuš til aš reikna žyngdarstig texta. Žrišji stušullinn er fjöldi orša sem eru meira en sex bókstafir – tvö ķ upphaflegri žżšingu, fimm ķ endurskošun.

LIX-formślunni beitt į žessa mįlsgrein kemur śt aš textinn ķ upphaflegu (vondu) žżšingunni er léttastur (LIX 30), žar į eftir kemur frumtextinn (LIX 35), en endurskošaša žżšingin er langžyngst (LIX 45). Nś er aušvitaš ekki hęgt aš alhęfa śt frį einni mįlsgrein, auk žess sem skiptar skošanir eru į gildi LIX-formślunnar. En varla leikur vafi į žvķ aš žetta žrennt – fjöldi orša, lengd mįlsgreina, og löng orš – hefur įhrif į lesskilning. Žess vegna žarf aš huga aš žessu ķ žżšingunni.

Annaš dęmi mį taka af einstöku orši. Ķ enska textanum er vatniš ķ įnni „brown“, og žaš er žżtt sem „brśnt“ ķ upphaflegu žżšingunni – sem er aušvitaš ekki röng žżšing, žannig séš. En ķ endurskošušu žżšingunni er vatniš oršiš „mórautt“. Nś er žaš ķ samręmi viš ķslenska mįlhefš aš tala um į ķ vexti sem „mórauša“ frekar en „brśna“. Ķ žeim skilningi er augljóslega betra mįl į endurskošušu žżšingunni.

Hins vegar er alls ekki vķst aš unglingarnir sem taka prófiš žekki lżsingaroršiš „móraušur“. Ķ 25 milljón orša safni af fjölbreyttum nśtķmamįlstextum, Markašri ķslenskri mįlheild, kemur „móraušur“ ašeins fyrir 49 sinnum, en 563 dęmi eru um „brśnn“. Žaš getur žvķ vel veriš aš žótt žessi breyting viršist til bóta, frį sjónarmiši ķslensks mįls, žį geri hśn textann ķ raun žyngri og skekki žar meš samanburšargrundvöllinn.

Žessi dęmi eru tekin hér til aš benda į aš žaš er mikiš vandaverk aš velja texta til aš męla lesskilning, hvaš žį žegar į aš žżša texta śr öšru mįli og nota nišurstöšu prófsins til aš bera įrangur ķslenskra unglinga saman viš įrangur unglinga sem tóku prófiš į öšru tungumįli. Žaš veršur ekki séš aš hugaš hafi veriš aš žessum atrišum ķ ķslenskri gerš prófsins.

 

15. desember:

Forstjóri Menntamįlastofnunar skrifar grein ķ Fréttablašiš ķ dag til varnar vinnubrögšum stofnunarinnar. Žaš tekst žó ekki sérlega vel – nema seinni hluti fyrirsagnarinnar, „skipta greinarmerki mįli?“ er reyndar ótrślega hnitmišuš lżsing į višhorfum og vinnubrögšum stofnunarinnar.

Forstjórinn segir aš stofnunin geti „traušla elt ólar viš meira en tķu įra gömul dęmi um hrįar žżšingar sem gengiš hafa į netinu“. Žessar „hrįu žżšingar“ eru samt birtar ķ sérstöku hefti sem stofnunin (ž.e. fyrirrennari hennar, Nįmsmatsstofnun) gaf śt sem dęmi um lesskilningsverkefni. Žótt žżšingarnar séu meira en 10 įra gamlar er heftiš žaš ekki (lķklega frį 2009, en reyndar er ekkert įrtal į žvķ). Stofnunin ber aušvitaš fulla įbyrgš į žessum žżšingum. Vissulega vęri engin įstęša til aš gera mikiš śr žeim ef ljóst vęri aš vinnubrögšin hefšu gerbreyst til batnašar. En žvķ mišur er ekkert sem bendir til žess.

Forstjórinn segir lķka: „Menntamįlastofnun hefur žvķ įkvešiš aš bęta žaš vinnulag sem višhaft hefur veriš viš PISA-könnunina. Veršur sérstök įhersla lögš į aš ķslenskulesa žęr spurningar sem notašar verša ķ nęstu fyrirlögn PISA.“ Žaš er aušvitaš fagnašarefni aš vinnulagiš verši bętt, en žaš er fullkomlega óskiljanlegt aš fram aš žessu skuli prófiš ekki hafa veriš lesiš yfir meš tilliti til mįlfars og frįgangs. Mig skortir eiginlega orš til aš lżsa furšu minni į žvķ skeytingarleysi um ķslenskt mįl sem žetta ber vott um hjį stofnuninni.

Forstjórinn reynir samt aš koma įbyrgš į óvandašri ķslensku af stofnuninni žegar hann segir: „Žaš er umhugsunarefni af hverju fjórum löggiltum skjalažżšendum, sem sįu um žżšingarnar, sįst yfir žęr villur sem bent hefur veriš į.“ Žetta lżsir einhverjum misskilningi um verksviš skjalažżšenda. Verkefni žeirra er aš koma merkingu rétt til skila. Ég hef ekki įstęšu til aš ętla annaš en žeir hafi gert žaš ķ flestum tilvikum, žótt mér hafi reyndar veriš bent į hugsanlegar villur ķ žżšingunni. En verkefni skjalažżšenda er ekki aš skrifa vandaš ķslenskt mįl eša lesa prófarkir.

Forstjórinn segir réttilega aš fręšimenn hafi „bent į aš ef ekkert verši aš gert kunni ķslenskan smįm saman aš vķkja fyrir enskum įhrifum“ og „ķ žessu samhengi sé stafsetning og greinarmerkjasetning ķ spurningum könnunarinnar kannski léttvęg“. Undir žaš mį alveg taka. En hér er lįtiš sem helstu eša einu athugasemdirnar sem geršar hafa veriš viš frįgang prófsins varši stafsetningu og greinarmerki. Žaš er rangt, eins og forstjórinn veit vel, žó ekki vęri nema af žvķ aš ég sendi honum athugasemdir mķnar. Athugasemdir viš oršaval og setningaskipan eru miklu žungvęgari. Ķ žvķ ljósi er loforš forstjórans aš stofnunin muni „hafa kommur og spurningarmerki į réttum stöšum ķ nęstu fyrirlögn PISA“ ekki nóg – ég hefši lķka viljaš sjį loforš um aš prófiš yrši rétt žżtt, į ešlilegu ķslensku mįli, og laust viš hvers kyns villur.

Ķ lok greinarinnar segir forstjórinn: „Fyrir įhugamenn um žżšingu į texta sem notašur var ķ PISA įriš 2000, og gengiš hefur manna į milli į Facebook, vķsa ég ķ frétt į heimasķšu Menntamįlastofnunar.“ Sś frétt er hins vegar ķ besta falli villandi. Stofnunin var ķ fyrri frétt bśin aš gefa til kynna aš žessi texti hefši ekki veriš notašur, en segir ķ žessari: „Žegar heftiš var tekiš saman vildi svo til aš rangur texti var valinn en ekki hin endanlega śtgįfa. Hér fyrir nešan mį sjį textann eins og hann birtist nemendum ķ PISA könnuninni fyrir 16 įrum.“

Sś žżšing sem birt er į sķšunni er vissulega mun betri en textinn sem gekk į Facebook ķ sķšustu viku. En žarna er bara birt fyrsta efnisgreinin ķ texta sem er meira en tvęr sķšur. Ég spurši į Facebook-sķšu Menntamįlastofnunar į mįnudag hvers vegna textinn vęri ekki birtur ķ heild. Ég fékk ekkert svar og endurtók spurninguna žvķ į žrišjudag. Ekkert svar žį heldur. Ķ gęrmorgun, mišvikudag, fékk ég žaš svar į Facebook-sķšunni aš ég myndi fį tölvupóst, Hann barst svo sķšdegis ķ gęr en ķ honum var spurningunni ekki heldur svaraš, en mér var bošiš į fund hjį stofnuninni til aš ręša mįlin. Ég er til ķ aš koma į fund en sagšist fyrst vilja fį svar viš spurningum mķnum. Žaš hefur enn ekki borist.

 

15. desember:

Ég fékk póst frį Menntamįlastofnun. Žar fylgdi ķ višhengi žaš sem stofnunin segir vera rétta žżšingu į „Gjöfinni“. Gott og vel, en furšulegt aš žaš skuli hafa tekiš stofnunina žrjį daga og jafnmargar fyrirspurnir aš birta textann. Enn fremur segir ķ póstinum aš svo viršist sem röng gerš af textanum „Amanda og hertogaynjan“, sem ég hafši lķka spurt um, hafi einnig lent ķ dęmaheftinu. En žį gegnir vęntanlega sama mįli um ašra texta ķ heftinu – röng gerš af žeim öllum hlżtur aš hafa lent žar inn, žvķ aš žeir eru allir stórgallašir. Raunar skiptir ekki öllu mįli hvaš rétt er ķ žessu – hvort röng gerš af öllum textunum hefur lent ķ dęmaheftinu fyrir mistök, eša hvort sś gerš sem er ķ heftunum var endanleg gerš frį hendi stofnunarinnar. Hvort heldur sem er ber vott um ótrślega hrošvirkni.