Įfangasigur ķ umhverfismįlum

Samkomulagiš sem nįšist ķ Parķs mešal 195 žjóša fyrir jól um ašgeršir til aš stemma stigu fyrir frekari hlżnun loftslags sętir tķšindum. Samkomulagiš er sögulegt m.a. vegna žess aš rķkir hagsmunir eru bundnir viš óbreytt įstand. Hagsmunir olķufélaga og annarra sem vilja fį aš halda įfram aš menga andrśmsloftiš ķ friši, eyša skógum og brenna kol viršast t.d. rįša mįlflutningi repśblikana į Bandarķkjažingi. Allir frambjóšendur repśblikana ķ forsetakjörinu žar vestra nęsta haust halda įfram aš žręta fyrir óhrekjanlega stašreynd eša a.m.k. yfirgnęfandi lķkur sem enginn umtalsveršur įgreiningur er lengur um mešal vķsindamanna, ž.e. aš losun koltvķsżrings af mannavöldum og annarra gastegunda śt ķ andrśmsloftiš heldur įfram aš leiša af sér hitnandi loftslag, brįšnandi jökla og hękkandi sjįvarborš. Tilvist margra eyrķkja į Indlandshafi og Kyrrahafi er ógnaš. Flóttamannastrauminn frį Noršur-Afrķku til Evrópu mį aš nokkru leyti rekja til žess aš Chad-vatn sem var stęrsta stöšuvatn Afrķku og mikilvęgasta vatnsból milljóna manna er nś nęr horfiš vegna hita og žurrka.

Fyrri tilraunir til samkomulags um ašgeršir gegn hlżnun loftslags fóru śt um žśfur m.a. vegna žess aš erindrekar olķufélaga og annarra sem vilja helzt fį aš halda uppteknum hętti stóšu ķ veginum. Žeir hęddust aš Al Gore fv. varaforseta Bandarķkjanna sem tók forustu į stjórnmįlavettvangi ķ barįttunni fyrir ašgeršum gegn hlżnun loftslags og gerši m.a. fręga kvikmynd um mįliš, An Inconvenient Truth (2006). Gore var sęmdur frišarveršlaunum Nóbels 2007 fyrir žį veršmętu en vanžakklįtu barįttu.

Samkomulagiš ķ Parķs um daginn er žó ašeins įfangasigur į langri leiš, en enginn fullnašarsigur. Samkomulagiš er bindandi viljayfirlżsing. Žaš kvešur hvorki į um hvernig samkomulaginu skuli framfylgt né um višurlög viš brotum gegn žvķ. Samkomulagiš tilgreinir ekki heldur žęr ašgeršir sem žarf til aš nį markmiši žess. Hugsunin er sś aš žjóširnar 195 sem standa aš samkomulaginu – engin žjóš skarst śr leik – muni sjį sóma sinn ķ aš standa viš samninginn og velja greišar leišir aš settu marki.

Forstjórar Alžjóšabankans og Alžjóšagjaldeyrissjóšsins (AGS) lżstu žeirri skošun fyrir rįšstefnuna ķ Parķs aš naušsyn bęri til aš hemja losun koltvķsżrings śt ķ andrśmsloftiš meš gjaldheimtu, ž.e. meš žvķ aš gera žeim sem vilja menga andrśmsloftiš skylt aš greiša fyrir mengunarréttinn. Greiša hverjum? Spurningin svarar sér sjįlf. Loftiš sem viš öndum aš okkur er sameign. Réttur eigandi andrśmsloftsins er fólkiš sem andar žvķ aš sér. Rķkiš žarf žvķ aš innheimta mengunargjöld fyrir hönd almennings. Mįliš er samt ekki einfalt žvķ andrśmsloftiš viršir ekki landamęri. Žess vegna žarf alžjóšasamkomulag til aš draga aš gagni śr loftmengun.

Gjaldheimta er lausnin sem hagfręšingar hafa lagt til umhverfisverndarmįla frį öndveršu. OECD byrjaši aš męla meš žessari lausn 1972. Žetta var um sama leyti og veišigjaldstillögur fengu vind ķ seglin ķ tengslum viš fiskveišistjórn hér heima undir forustu hagfręšinganna Bjarna Braga Jónssonar, Gunnars Tómassonar og Gylfa Ž. Gķslasonar auk stęršfręšingsins Žorkels Helgasonar. Žaš er ekki tilviljun aš hvort tveggja skyldi gerast um svipaš leyti. Ofveiši og loftmengun eru nįskyld fyrirbęri og kalla žvķ į sömu višbrögš. Vandinn ķ bįšum dęmum er sį aš sameignaraušlind er ógnaš meš ónęrgętinni umgengni. Almannahagur kallar žvķ į skeršingu réttarins til veiša og til aš menga andrśmsloftiš.

Hagkvęmasta lausnin og jafnframt hin réttlįtasta aš flestra dómi felst ķ veršlagningu sameignaraušlindarinnar sem um er aš tefla. Veršlagningin vķsar į gjaldtöku fyrir réttinn til aš veiša og menga. ESB tók mengunargjöld upp ķ stefnuskrį sķna 1987, en ekki veišigjöld žótt vandinn sé hinn sami ķ bįšum dęmum. Žessi ósamkvęmni af hįlfu ESB stafar af žvķ aš sjįvarśtvegur skiptir ESB svo litlu mįli į heildina litiš aš žar žykir borga sig aš lįta undan sérhagsmunum og bera heldur skašann sem óhagkvęmnin hefur ķ för meš sér enda žótt fiskstofnum og stašbundnum fiskimannasamfélögum stafi hętta af.

Ķslendingar tóku upp veišigjöld aš nafninu til 2002. Ķ žvķ fólst višurkenning stjórnvalda į mįlflutningi veišigjaldsmanna frį žvķ 30 įrum fyrr og ę sķšan. AGS tók lķkt og OECD undir tillögur um veišigjald viš og viš, en žó ašeins ķ hįlfum hljóšum, aš žvķ er viršist af tillitssemi viš stjórnvöld sem héldu skżrslum AGS leyndum fyrir almenningi žar til sjóšurinn tók upp žann siš fyrir nokkrum įrum aš birta allar slķkar skżrslur į vefsetri sķnu nema sérstakar ašstęšur kalli į leynd. Hagfręšingar AGS mįttu vita frį byrjun aš rökin fyrir mengunargjöldum ķ ESB og fyrir veišigjöldum į Ķslandi eru hlišstęš. AGS męlti opinberlega gegn lękkun veišigjalda 2013.

Ķslendingar munu įsamt öšrum geta žótt vel til forustu fallnir ķ loftslagsmįlum į heimsvķsu žegar nżja stjórnarskrįin gengur ķ gildi meš aušlindaįkvęšinu sem kvešur į um fullt gjald fyrir veiširéttinn og 83% kjósenda samžykktu ķ žjóšaratkvęšagreišslunni 2012. Aušlindaįkvęšiš er ķ samręmi viš umhverfisstefnu ESB frį 1987 og anda Parķsarsįttmįlans um loftslagsmįl frį 2015.

Fréttablašiš, 7. janśar 2016.


Til baka