Žagnarskylda eša yfirhylming?

Ķ 22. gr. lögreglulaga nr. 90/1996 segir: „1. Lögreglumönnum og öšru starfsliši lögreglu ber žagnarskylda um žau atvik sem žeim verša kunn ķ starfi sķnu eša vegna starfs sķns og leynt eiga aš fara vegna lögmętra almanna- eša einkahagsmuna. ... 2. Žagnarskyldan helst žótt lįtiš sé af starfi.” Svipuš lagaįkvęši gilda um žagnarskyldu annarra opinberra starfsmanna og einnig bankamanna.

Žagnarskylda er žvķ hįš skv. laganna hljóšan aš um lögmęta hagsmuni sé aš ręša. Sé ekki um lögmęta hagsmuni aš ręša gildir žagnarskyldan ekki. Sé lögreglumašur ķ vafa er lķklegt aš hann geti fengiš žagnarskyldu aflétt hjį yfirmanni žeirrar lögreglu sem hann heyrir undir, t.d. lögreglustjórans į höfušborgarsvęšinu. Įkvöršun hans mętti lķklega skjóta til innanrķkisrįšherra ef meš žyrfti. Einnig vęri hęgt aš leggja mįliš fyrir innanrķkisrįšherra og lįta hann um aš afla afstöšu lögreglustjórans.

Lögin eru skżr. Lögreglumönnum og öšrum opinberum starfsmönnum ber ekki skylda til aš žegja um ólöglegt athęfi, öšru nęr. Žegi žeir um ólöglegt athęfi tilkvaddir ķ mįli sem er ķ rannsókn snżst meint žagnarskylda upp ķ yfirhylmingu og skįlkaskjól.

Žessi greinarmunur į žögn um löglegt athęfi og ólöglegt skiptir sköpum, t.d. ķ tengslum viš sķmahleranir. Sé sķmi manns hlerašur skv. dómsśrskurši, ž.e. meš lögmętum hętti, ber lögreglu skv. lögum aš žegja um mįliš. Yfirvöldum ber žó skylda til aš gera žeim sem sķmar voru hlerašir hjį grein fyrir hleruninni aš nokkrum tķma lišnum.

Vitaš er aš margir Ķslendingar telja sig hafa oršiš fyrir sķmahlerunum įn dómsśrskuršar og hafa vitnaš um žį skošun sķna opinberlega, t.d. Jón Baldvin Hannibalsson fv. rįšherra og Ómar Ragnarsson fréttamašur. Lögreglumönnum ber engin skylda til aš žegja um vitneskju sķna um slķkar hleranir, öšru nęr. Lögreglumenn sem žegja um brot sem snerta mįl ķ rannsókn, eins og t.d. žegar sżslumašurinn į Akranesi rannsakaši meintar sķmahleranir hjį Jóni Baldvini Hannibalssyni 2006, gera sig ķ reyndinni seka um yfirhylmingu, en žó varla af įsettu rįši. Heldur viršist vandinn vera sį aš žeir kunna aš telja žagnarskylduna fyrirvaralausa įn žess aš įtta sig į muninum į žagnarskyldu varšandi löglegar og ólöglegar hleranir. Žaš įtti viš um gamalreyndan lögreglumann sem sagši mér sjįlfur aš hann hefši tališ sig bundinn žagnarskyldu ķ vitnastśkunni į Akranesi 2006. Af žessum sökum hafa yfirvöld ekki fengizt til aš stašfesta grun Jóns Baldvins um aš sķmi hans hafi veriš hlerašur ķ rįšherratķš hans.

Nżrra dęmi kemur ķ hugann. Mįlsvörn Gunnars Ž. Andersen fv. forstjóra Fjįrmįlaeftirlitsins žegar honum var gefiš aš sök aš hafa lekiš trśnašargögnum śr Fjįrmįlaeftirlitinu, gögnum sem höfšu aldrei žangaš komiš, var aš hann hefši veriš aš reyna aš vernda Fjįrmįlaeftirlitiš og žį um leiš almannahagsmuni gegn atlögu žingmanns aš Fjįrmįlaeftirlitinu meš žvķ aš afla upplżsinga um meint brot žingmannsins ķ bankavišskiptum. Réttarkerfiš braut gegn Gunnari meš žvķ aš dęma hann sekan (og annan mann fyrir brot gegn žagnarskyldu) įn žess aš verša viš ósk hans um rannsókn į meintu broti žingmannsins. Hefši rannsókn į žvķ mįli leitt brot ķ ljós hefši gagnalekinn horft öšruvķsi viš.

Sešlabanki Ķslands ber viš žagnarskyldu žegar hann neitar aš lįta af hendi hljóšrit af sķmtali žv. sešlabankastjóra og forsętisrįšherra 6. október 2008. Sjónarmiš bankans ętti rétt į sér ef mįliš varšaši lögmęta hagsmuni. Nś hefur Kastljós RŚV afhjśpaš hluta af lekinni śtskrift sķmtalsins žar sem kemur ķ ljós aš Sešlabankinn įkvaš aš lįna Kaupžingi 500 milljónir evra og bankastjórinn lżsti žvķ jafnframt yfir ķ hinu hljóšritaša sķmtali, skv. eišsvörnum vitnisburši embęttismanns Sešlabankans sem var višstaddur sķmtališ, aš lįniš vęri tapaš. Sešlabanka er ekki sķšur en rķkisvišskiptabanka óheimilt ķ skilningi laga aš rįšstafa almannafé meš svo gįleysislegum hętti, og gildir žį vęntanlega einu hvort veš var tekiš enda hefši slķkt lįn įn vešs veriš skżlaust lögbrot. Mįliš hefši įtt og ętti enn aš réttu lagi aš koma til kasta dómstóla.

Fyrir žrįbeišni žv. formanns fjįrlaganefndar Alžingis féllst Sešlabankinn į aš leyfa nefndarmönnum aš lesa śtskrift af sķmtalinu. Ķ bréfi Sešlabankans til formanns nefndarinnar segir aš „ekki sé tilefni til aš vķkja frį lögįkvešinni žagnarskyldu meš žvķ aš lįta nefndarmönnum samtališ ķ té.“ Samt mįtti Sešlabankanum vera ljóst aš samtališ vitnaši um aš žvķ er viršist óheimila rįšstöfun fjįrmuna bankans. Ljóst mįtti a.m.k. vera aš žaš var ekki ķ verkahring Sešlabankans heldur dómstóla aš skera śr vafanum og hefši bankinn žvķ aš réttu lagi įtt aš vķsa mįlinu til dómstóla. Nś liggur žvķ fyrir aš ekki ašeins Sešlabankinn heldur einnig fv. nefndarmenn ķ fjįrlaganefnd Alžingis viršast ekki hafa įttaš sig į aš žagnarskylda gildir žvķ ašeins aš um lögmęta hagsmuni sé aš ręša.

Fjįrlaganefndarformašurinn fv., Björn Valur Gķslason, nś varaformašur Vinstri hreyfingarinnar – gręns frambošs og fulltrśi flokks sķns ķ bankarįši Sešlabankans, hefur lżst žessum atburšum opinberlega. Hann segir į vefsetri sķnu 14. október 2014 undir yfirskriftinni „Tvö sķmtöl śr Sešlabankanum“ og į žį viš hitt sķmtališ: „Nefndarmenn ķ fjįrlaganefnd lįsu sķšan śtskrift af sķmtalinu og um žaš rķkir enn trśnašur. Eftir žaš žagnaši krafa sjįlfstęšismanna um aš opinbera sķmtališ. Einhverra hluta vegna.“

Fréttablašiš, 22. desember 2016.


Til baka