Forsaga kvótans

Žegar fiskstofnar į Ķslandsmišum virtust vera aš žrotum komnir įrin eftir 1970 m.a. af völdum ofveiši, sökktu żmsir hagfręšingar sér nišur ķ mįliš. Gunnar Tómasson hagfręšingur var žį sį Ķslendingur sem mesta reynslu hafši af störfum hjį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum. Gunnar męlti ķ rómušu vištali viš Eimreišina 1974 meš veišigjaldi til aš koma efnahagslķfi landsins į réttan kjöl, en veršbólga var žį mikil og efnahagurinn óstöšugur.

Bjarni Bragi Jónsson, sķšar ašalhagfręšingur Sešlabanka Ķslands, lżsti einnig žeirri skošun aš hagkvęmasta leišin til aš stżra fiskveišum viš Ķsland vęri meš veišigjaldi sem hann kallaši aušlindaskatt eins og žį tķškašist. Sķšar var į žaš bent aš oršiš „gjald“ į betur viš en „skattur“ žar eš gjald kemur fyrir veitta žjónustu, t.d. réttinn til aš veiša lax eša žorsk. Eigandi laxveišįr eša leiguķbśšar leggur ekki skatt heldur gjald į gesti sķna. Bjarni Bragi kynnti nišurstöšur sķnar į 22. įrsfundi norręnna hagfręšinga ķ Reykjavķk 1975. Ritgerš hans birtist ķ Fjįrmįlatķšindum, tķmariti Sešlabanka Ķslands, sķšar sama įr įsamt lofsamlegum ummęlum tveggja erlendra hagfręšinga. Per Magnus Wijkman, sķšar ašalhagfręšingur EFTA, sagši ķ sinni athugasemd: “Löndunargjald į veiddan afla eša uppboš veišiheimilda eru lķklega beztu leiširnar til aš tryggja hagkvęma stjórn sóknar į fiskimišin įn mismununar.“ [Mķn žżšing, ŽG].

Bjarni Bragi Jónsson vitnar ķ ritgerš sinni ķ umręšur mešal ķslenzkra hagfręšinga frį įrunum eftir 1960 og minnist žess aš hann hafi fyrst męlt opinberlega fyrir veišigjaldi 1962. Bjarni tilgreinir aš Gylfi Ž. Gķslason višskiptarįšherra hafi 1965 męlt fyrir stofnun tekjujöfnunarsjóšs sem fjįr skyldi aflaš til meš gjaldtöku ķ sjįvarśtvegi. Bjarni Bragi vitnar einnig ķ Jónas Haralz sem var einn helzti efnahagsrįšunautur rķkisstjórna frį žvķ fyrir 1960 og fram yfir 1970, en Jónas segir ķ ręšu 1967: „Beinasta ašferšin hefši veriš aš leggja sérstakt gjald į žęr atvinnugreinar, sem hafa sérstaka ašstöšu til aš hagnżta fiskimišin ķ kringum landiš, į hlišstęšan hįtt og vķša um heim eru greidd sérstök gjöld fyrir hagnżtingu olķulinda eša nįma.“ Jón Siguršsson, eftirmašur Jónasar sem efnahagsrįšunautur rķkisstjórna į įttunda įratugnum og langt fram eftir hinum nķunda og sķšar rįšherra og sešlabankastjóri, var sama sinnis. Og žaš var einnig Žóršur Frišjónsson, eftirmašur Jóns sem forstjóri Žjóšhagsstofnunar nęstu 15 įrin žar į eftir. Žóršur sagši ķ ręšu 1994 aš „ … hagkvęmasta leišin til aš leysa sambśšarvanda išnašar og sjįvarśtvegs sé aš beita einhvers konar gjaldtöku fyrir nżtingarrétt į aušlindinni”. Sem sagt: Allir žrķr ašalefnahagsrįšunautar rķkisstjórna frį 1956 til 2002 męltu opinberlega fyrir veišigjaldi. (Sögunni lżkur 2002 žegar Žjóšhagsstofnun var lögš nišur.)

Fleiri menn lögšu hönd į plóg. Rögnvaldur Hannesson varši doktorsritgerš um fiskihagfręši ķ Lundi 1974 og fjallaši žar m.a. um veišigjald. Kristjįn Frišriksson, kenndur viš Śltķmu, varažingmašur Framsóknarflokksins, hélt ręšu į žingi 1975 žar sem hann męlti fyrir veišigjaldi. Gylfi Ž. Gķslason lżsti rökunum fyrir veišigjaldi ķ Fjįrmįlatķšindum 1977 og ķ röš fimm stuttra greina ķ Vķsi 1979 ķ ritstjórnartķš Žorsteins Pįlssonar, sķšar forsętisrįšherra.

Aš lokinni rįšstefnu um fiskveišistjórn aš Laugarvatni 1979 birti Morgunblašiš rękileg vištöl viš žrjį sérfręšinga. Ragnar Įrnason hagfręšingur, sķšar prófessor, sagši žar: „ … skiptir žaš miklu mįli aš velja kerfi sem er žannig, aš samkv. žvķ sé unnt aš sjį til žess aš enginn beri skertan hlut frį borši. Žar koma helst til greina tvęr leišir, annars vegar žaš aš rķkiš selji veišileyfin og hins vegar aušlindaskatturinn, sem er skattur į aflamagn.” Įšur hafši Ragnar skrifaš 1977 „ … aš vęri rétt upphęš aušlindaskatts lögš į annaš hvort sókn eša afla, myndi žaš leiša til žess, aš hagkvęmasta lausn nęšist. Sama įrangri vęri unnt aš nį į aušveldari hįtt meš śtgįfu veišileyfa fyrir afla aš žvķ tilskildu aš fullkominn markašur myndašist um kaup žeirra og sölu.“ Einar Jślķusson ešlisfręšingur sagši viš Morgunblašiš: „Burtséš frį žjóšnżtingu, sem ég tel óęskilega, er aušlindaskattur eina leišin.“ Žorkell Helgason stęršfręšingur, sķšar prófessor, orkumįlastjóri og stjórnlagarįšsmašur, leiddi tališ aš réttlęti: „Ég fę ekki séš neina ašra sanngjarna leiš en einhvers konar aušlindaskatt eša veišileyfasölu. Ķ fyrstu mętti nota žessar skatttekjur til aš nį fram raunverulegum samdrętti ķ śthaldi meš žvķ aš kaupa upp óhagkvęmustu veišiskipin. En žegar fiskistofnarnir hafa rétt viš tel ég slķka skattheimtu ešlilega ašferš til aš dreifa stórauknum arši veišanna til žjóšarinnar.“ Dęmin sżna aš hagfręšingar og ašrir sérfręšingar stóšu ķ stykkinu. Žrįtt fyrir žessar rökręšur allar įkvaš Alžingi aš hafna veišigjaldi žar til mįlamyndagjald var loksins lögfest 2002. Alžingi kaus heldur aš bśa til stétt aušmanna ķ sjįvarśtvegi, aušmanna sem moka fé ķ stjórnmįlamenn og flokka ķ skiptum fyrir varšstöšu um óbreytt įstand. Žannig er t.d. Morgunblašinu haldiš gangandi fram į žennan dag. Einn aušmašurinn keypti nżlega hlut ķ HB Granda fyrir 21,7 milljarša króna af tveim vinum sķnum. Andvirši višskiptanna jafngildir 250.000 krónum į hverja fjögurra manna fjölskyldu ķ landinu. Landsbanki Ķslands hafši įšur (2011) afskrifaš skuldir kaupandans fyrir – nś veršuršu hissa! – 20 milljarša króna. Meira nęst.

Fréttablašiš, 17. maķ 2018.


Til baka