Grikkland, Grikkland

Kreppan ķ Grikklandi nś er ekki bankakreppa, heldur rķkisfjįrmįlakreppa. Vandi Grikklands er aš žessu leyti gerólķkur efnahagsvanda Ķslands. Skošum žaš eftir andartak, en fyrst žetta. Žegar ég kom fyrst til Grikklands fyrir 30  įrum, blasti viš mér land, sem var ķ ašra röndina eins og nęsti bęr viš Afrķku; ég var einmitt aš koma žašan. Ažena virtist žį gerólķk öšrum Evrópuborgum okkar megin viš jįrntjaldiš, sem klauf Evrópu ķ tvennt. Žjóšartekjur į mann ķ Grikklandi voru žį fjóršungi lęgri en hér heima, en mešalęvi fólksins var jafnlöng į bįšum stöšum og miklu lengri en ķ Afrķku. Nżfętt barn ķ Grikklandi gat 1981 lķkt og ķslenzkur hvķtvošungur vęnzt žess aš nį 74 įra aldri. Sama įr, 1981, gekk Grikkland ķ Evrópusambandiš (ESB). Sķšan žetta var hefur Grikkland tekiš stakkaskiptum. Ef ESB gat hjįlpaš Ķrum viš aš rķfa sig upp śr ęvilangri fįtękt og kennt Bretum aš borša góšan mat, žį hlaut sambandiš einnig aš geta komiš Grikkjum til aš taka sig saman ķ andlitinu žrįtt fyrir żmis erfiš heimatilbśin vandamįl svo sem herforingjastjórnina 1967-1974. Žetta tókst, en žó ekki til fulls. Grikkland sker sig aš sönnu ekki lengur śr hópi Evrópulanda. Landiš ljómar žrįtt fyrir žessa daga. Umferšin ķ Aženu er nś léttari en įšur žrįtt fyrir strķša fólksflutninga śr sveit ķ borg. Nešanjaršarlest var tekin ķ notkun įriš 2000 og hringvegur lagšur umhverfis höfušborgina, hvort tveggja meš ašstoš frį ESB. Nešanjaršarlestir žekkjast vķšast hvar ķ evrópskum höfušborgum, en hvergi ķ Afrķku nema ķ Kaķró, höfušborg Egyptalands. Grikkir standa nś eftir hrun svo aš segja jafnfętis Ķslendingum ķ efnahagslegu tilliti, męlt ķ kaupmętti žjóšartekna į mann 2010 samkvęmt nżjum upplżsingum Alžjóšabankans. Žeir hafa žvķ nęstum nįš aš jafna forskot okkar į žennan kvarša frį 1981. Viš stöndum žó feti framar aš žvķ leyti, aš mešalęvin hefur lengzt meira hér heima. Nżfętt barn į Ķslandi getur nś vęnzt žess aš nį 82 įra aldri į móti 80 įrum ķ Grikklandi. Žaš gefur okkur tveggja įra forskot. Bęši löndin hafa žį sjaldgęfu sérstöšu, aš žau laša til sķn fleiri erlenda feršamenn į hverju įri en nemur fólksfjölda. Grķskir bankar lentu ekki ķ neinum umtalsveršum vandręšum, žegar bankar vķša um lönd léku į reišiskjįlfi 2007-2008 og sumir hrundu. Efnahagsvandi Grikklands nś stafar einkum af žvķ, aš rķkisstjórnin brįst. Hśn fegraši – nei, falsaši! – rķkisbókhaldiš til aš komast inn ķ evrusamstarf ESB, enda hafši innlenda myntin, drakman, ekki gefizt vel. Ašrar žjóšir ESB žóttust ekki taka eftir bókhaldsbrellunum til aš tefja ekki framžróun sambandsins. Žetta var skyssa. Agaleysiš ķ rķkisfjįrmįlum Grikklands vatt upp į sig, žar til erlendir lįnardrottnar misstu žolinmęšina. Samt er ekkert aš Grikkjum. Žeir standa sig til dęmis bżsna vel ķ śtlöndum, žar sem stjórnmįlamenningin heiman aš žvęlist ekki fyrir žeim. Sameiginlegri mynt eins og evrunni žarf aš réttu lagi aš fylgja sameiginleg stjórn rķkisfjįrmįla aš hluta lķkt og ķ Bandarķkjunum, svo aš einstök lönd ķ vanda eigi ašgang aš fyrirgreišslu frį öšrum ašildarlöndum, žegar į móti blęs, en žó žannig, aš öll löndin hafi hag af aš halda fjįrmįlum sķnum ķ sęmilegu horfi. Žetta hefur ESB vanrękt. Grikkland gekk į lagiš. Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (AGS) leggur til, aš erlendir lįnardrottnar grķska rķkisins taki į sig talsveršar afskriftir lķkt og erlendir lįnardrottnar ķslenzku bankanna žurftu aš gera. ESB leggur heldur til, aš grķskir skattgreišendur standi full skil į skuldum rķkissjóšs viš śtlönd. Į aš reisa skjaldborg? Um hverja? Erlenda banka eša innlenda skattgreišendur? Vandinn hljómar kunnuglega. Mįliš er enn óśtkljįš.

Ķslenzka bankakerfiš hrundi 2008, ašallega vegna heimatilbśinna mistaka og misferlis eins og Rannsóknarnefnd Alžingis lżsir rękilega ķ skżrslu sinni ķ nķu bindum. Kenningin um Ķsland sem saklaust fórnarlamb erlends umsįturs į sér enga stoš ķ raunveruleikanum. Mér kemur ķ hug gömul saga af žżzku hóteli, sem brįst viš rżrnandi postulķnsbirgšum eldhśssins meš žvķ aš lįta brenna nešan į alla diska, bolla og undirskįlar hśssins: „Gestolen von Hotel Königshof“. Kannski fęri ekki illa į aš hengja upp marmaraplötu į višeigandi staš til dęmis ķ Hörpu og vķšar meš svipašri įletrun: „Genommen von Deutsche Bank“. Ķslenzku bankarnir įttu žó ekki annarra kosta völ en aš hlaupa frį skuldum sķnum, enda var śtilokaš, aš rķkissjóšur hlypi undir bagga, svo risavaxnar voru skuldirnar. Grķskir skattgreišendur eiga  nś žriggja kosta völ. Žeir geta hert ólarnar og stašiš ķ skilum, samiš um afskriftir viš erlenda lįnardrottna eša neitaš aš borga. Sķšasti kosturinn gefst yfirleitt ekki vel, žar eš oršstķr vanskilažjóšar žarf langan tķma – įratugi – til aš jafna sig.

Fréttablašiš, 18. įgśst 2011.


Til baka