Óvešur ķ ašsigi

Į fyrri tķš geršist žaš meš allreglulegu millibili, aš kjarasamningar į vinnumarkaši fóru śr böndum. Verklżšsforingjar bįru jafnan mestan hluta įbyrgšarinnar į žessu įstandi ķ žeim skilningi, aš žeir geršu stundum kaupkröfur langt umfram greišslugetu vinnuveitenda ķ žeirri von og vissu, aš rķkisstjórnin myndi leysa vinnuveitendur śr snörunni meš rķkishallarekstri, peningaprentun og gengisfellingum. Žaš gekk jafnan eftir. Vinnuveitendur bįru einnig įbyrgš ķ žeim skilningi, aš žeir töldu sig yfirleitt ekki žurfa aš hafa miklar įhyggjur af nišurstöšu kjarasamninga, žar eš rķkiš myndi bjarga žeim eftir į. Kunnir eru sólstöšusamningarnir 1977. Žar var samiš um 25% kauphękkun eša žar um bil, og veršbólgan rauk į nokkrum įrum upp ķ hęstu hęšir og varš 83% 1983 ķ krafti vķxlgengis veršlags og launa. Įbyrgšarleysi vinnuveitenda lżsti sér einnig ķ žvķ, aš žeir undu markašsfirringu efnahagslķfsins og mešfylgjandi spillingu mętavel. Allt efnahagslķfiš var svo njörvaš nišur, aš viš lį, aš enginn gęti hręrt legg eša liš nema meš leyfi stjórnmįlaflokkanna. Vinnuveitendur hegšušu sér eins og framlengdur armur Sjįlfstęšisflokksins: žeir bošušu markašsbśskap ķ orši, en böršust gegn honum į borši. Žeir sżndu ašild aš ESB ekki įhuga fyrr en eftir dśk og disk, einir ķ hópi evrópskra atvinnurekenda. Verklżšshreyfingin var einnig flokkspólitķsk, en žó žannig aš žar komu allir flokkar viš sögu. Rķkiš bar einnig mikla įbyrgš į veršbólgunni meš lausatökum ķ efnahagsmįlum, sem rżršu kaupmįtt og żttu žannig undir kaupkröfur ķ kjarasamningum. Žessum langa darrašardansi lauk 1990, žegar nokkrir verklżšsforingjar og forustumenn vinnuveitenda įkvįšu aš hętta gömlu vitleysunni og semja heldur um hóflega kauphękkun ķ žeirri von, aš veršbólgan hęgši žį į sér. Verštrygging fjįrskuldbindinga var žį nżkomin til skjalanna og dró śr ašdrįttarafli įframhaldandi veršbólgu. Žaš lżsti hugmynd samningsašila um eigin mįtt og megin, aš žeir kenndu samkomulagiš sķn ķ milli viš „žjóšarsįtt“. Hugsunin į bak viš „sįttina“ var žessi: Kaupmįttur launa getur aukizt meira meš hóflegri kauphękkun en meš gamla laginu. Žetta reyndist rétt eins og vita mįtti, enda ber reynslan órękt vitni vķšs vegar aš. Mikil veršbólga hefur alls stašar og ęvinlega óhagkvęmni ķ för meš sér og kemur išulega verst viš žį, sem minnst mega sķn. Tilraunin tókst. Veršbólga hefur męlzt ķ eins stafs tölum hér heima sķšan 1991 nema eftir hrun, žegar hśn rauk upp fyrir 10% 2008 og 2009. Nś er hśn nęstum engin aldrei slķku vant, ekki sķzt vegna lękkandi veršs į innfluttri olķu. Nś bendir żmislegt til afturhvarfs til fyrri hįtta ķ kjarasamningum, enda hefur lagaumgerš vinnumarkašarins haldizt óbreytt ķ grundvallaratrišum frį 1938. Aš žessu sinni bera vinnuveitendur įsamt stjórnvöldum höfušįbyrgš į ófrišlegum horfum į vinnumarkaši. Vinnuveitendur hafa storkaš launafólki meš hroka („Višskiptarįš leggur til aš Ķsland hętti aš bera sig saman viš Noršurlöndin enda stöndum viš žeim framar į flestum svišum”) og hiršuleysi, sem lżsir sér m.a. ķ ofurhįum forstjóralaunum og rausnarlegum starfslokasamningum. Žetta er nż staša. Žaš hefur ekki gerzt įšur, aš vinnuveitendur hafi beinlķnis storkaš launžegum til aš leggja fram miklar kaupkröfur ķ nęstu samningalotu. Rķkisstjórnin gerši illt verra meš žvķ t.d. aš lįta žaš vera eitt sitt fyrsta verk ķ fyrra aš afturkalla įšur įkvešna hękkun veišigjalda śtvegsfyrirtękja. Žetta skiptir mįli ķ ljósi aškomu rķkisins aš kjarasamningum į fyrri tķš, żmist fyrir fram eša eftir į, og einnig vegna žess, aš rķkiš er stęrsti vinnuveitandinn. Meš žvķ aš skįka lęknum ķ verkfall tefldi rķkisstjórnin endanlega frį sér getunni til aš hafa hemil į launažróuninni. Stórir hópar launžega munu žvķ aš miklum lķkindum gera kröfur um svipašar kjarabętur og lęknar fengu (og flugmenn). Spurt veršur, hvers vegna rķkiš og fyrirtękin séu ekki borgunarmenn fyrir mannsęmandi launum. Spurningin er réttmęt eftir allt, sem į undan er gengiš.

Launžegar męttu einnig lķta ķ eigin barm. Rķkisstjórnin situr ķ umboši žeirra sem kjósenda.

Fréttablašiš, 19. marz 2015.


Til baka