Leikreglur lżšręšis

 

Žaš er ekki einsdęmi, aš stjórnvöld svķkist um aš halda žjóšaratkvęšagreišslu, sem žau hafa lofaš. Žaš hefur gerzt ķ Fęreyjum. Žar samdi žingskipuš stjórnarskrįrnefnd vandaš frumvarp til nżrrar stjórnarskrįr, sem hefur nś legiš fullbśiš fyrir lögžinginu ķ Žórshöfn ķ nokkur įr. Ķ frumvarpinu er m.a. kvešiš į um, aš fiskimišin ķ lögsögu Fęreyja séu žjóšareign og óheimilt sé aš veita mönnum ójafnan ašgang aš nżtingu žeirra. Aušlindaįkvęšiš ķ frumvarpi stjórnlagarįšs til nżrrar stjórnarskrįr tekur m.a. miš af fęreyska įkvęšinu.

Haršdręgir hagsmunahópar innan lögžingsins og utan, žar į mešal żmsir hrunverjar frį įrunum kringum 1990, standa ķ vegi fyrir, aš fęreyska žjóšin fįi aš fjalla um frumvarpiš til samžykktar eša synjunar. Žetta eru aš hluta sömu öfl og žau, sem fengu danska kónginn til aš hunza śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar 1946, žar sem Fęreyingar įkvįšu aš slķta sambandinu viš Danmörku aš ķslenzkri fyrirmynd. Kóngurinn gerši sér žį lķtiš fyrir og leysti ķ snatri upp žingiš, sem hafši žį žegar lżst yfir sambandsslitum ķ samręmi viš śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar. Žegar haldnar voru nżjar žingkosningar aš nokkrum mįnušum lišnum, sigrušu sambandssinnar, sem vildu og vilja enn óbreytt samband viš Danmörku, og létu sem žjóšaratkvęšagreišslan hefši ekki fariš fram. Fęreyingar fengu heimastjórn 1948 ķ sįrabętur, mun minna en žeir höfšu įkvešiš ķ žjóšaratkvęšinu tveim įrum įšur. Ę sķšan hafa fęreysk stjórnmįl markazt af djśpstęšri sundrungu og ślfśš.

Žannig stendur į žvķ, aš Fęreyjar lśta enn danskri forsjį m.a. ķ varnarmįlum, dómsmįlum, peningamįlum og utanrķkismįlum gegn vilja fęreysku žjóšarinnar eins og hann birtist ķ žjóšaratkvęšagreišslunni 1946. Žessa sögu žekkja žvķ mišur ekki margir utan Fęreyja, žar eš eyjarnar eru svo fįmennar, aš śtlendingar leggja sig yfirleitt ekki eftir fróšleik um žęr nema Danir. Vegna lķtils ašhalds aš utan hafa fęreyskir stjórnmįlamenn og bandamenn žeirra um sérhagsmunamįl litiš svo į, aš žeim séu flestir vegir fęrir.

Žessi saga frį Fęreyjum sżnir, aš til eru skżrar fęreyskar fyrirmyndir aš hvoru tveggja, sem hęst hefur boriš į vettvangi stjórnmįlanna hér heima frį hruni. Annars vegar eru svik Alžingis ķ stjórnarskrįrmįlinu. Žingiš sżnir engin merki žess, aš žaš ętli sér aš virša śrslit žjóšaratkvęšagreišslunnar 20. október 2012, žar sem tveir žrišju hlutar kjósenda lżstu sig fylgjandi nżrri stjórnarskrį. Ašeins 17 žingmenn af 63 hafa fengizt til aš lżsa žvķ yfir, aš žeir telji aš „Alžingi beri aš virša vilja kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslu“ (sjį 20.oktober.is). Hins vegar eru yfirvofandi svik ķ ESB-mįlinu, žar sem žingiš bżr sig nś undir aš ganga į bak ķtrekašra loforša um, aš žjóšin fįi aš eiga sķšasta oršiš um ašild aš ESB.

Formašur Sjįlfstęšisflokksins tók af tvķmęli um žetta į fundi meš flokksmönnum sķnum ķ Valhöll ķ vikunni. Žar sagši hann, aš įkvöršun Alžingis um aš slķta višręšum viš ESB snśist ekki um višręšurnar, heldur um ašild. Formašurinn heldur žvķ blįkalt fram, ķ andstöšu viš ķtrekašar yfirlżsingar fulltrśa allra stjórnmįlaflokka į Alžingi, aš žingiš ętli sér aš eiga sķšasta oršiš um ašild Ķslands aš ESB. Žarna birtist sama valdarįnshugsun og sś, sem bżr aš baki žeim įsetningi aš hafa aš engu eša śtvatna vilja žjóšarinnar ķ stjórnarskrįrmįlinu. Alžingi viršir ekki žjóšina sem stjórnarskrįrgjafa, žótt kjósendur hafi lżst afdrįttarlausum stušningi viš nżja stjórnarskrį, žar sem skżrt er kvešiš į um, aš Alžingi fari meš löggjafarvaldiš ķ umboši žjóšarinnar. Alžingi ętlar sér aš ganga til nęstu kosninga skv. kosningalögum, sem tveir žrišju hlutar žjóšarinnar höfnušu ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Alžingi viršir ekki heldur sjįlfsagšan rétt žjóšarinnar til aš eiga sķšasta oršiš ķ ESB-mįlinu. Alžingismeirihlutinn dašrar nś viš aš dęma Ķsland śr leik sem fullburša lżšręšisrķki.

Engin Evrópužjóš hefur hafnaš ašild aš ESB įn žjóšaratkvęšis. Noršmenn eru eina žjóšin, sem hefur hafnaš ašild aš ESB ķ žjóšaratkvęši, fyrst meš 54% atkvęša 1973 og sķšan aftur meš 52% atkvęša 1994. Gręnlendingar sögšu sig śr ESB 1982 aš loknu žjóšaratkvęši, žar sem 53% kjósenda sögšu nei viš įframhaldandi ašild og 47% sögšu jį. Svisslendingar höfnušu ašild aš EES 1992 meš 50,3% gegn 49,7%, og žį voru višręšur um ašild Sviss aš ESB lagšar į ķs. Žeim var ekki slitiš. Žęr eru enn ķ bišstöšu. Hitt hefur aldrei gerzt, ekki fyrr en nś, aš višręšum um ašild aš ESB sé slitiš einhliša af hįlfu stjórnmįlaflokka į žingi og valdiš til aš eiga sķšasta oršiš um ašild aš ESB sé hrifsaš af kjósendum.

Lżšręšisöflin verša aš halda vöku sinni. Žingįlyktunartillaga utanrķkisrįšherra um aš slķta višręšum viš ESB snżst ekki um ašild eša ekki ašild aš ESB eins og formašur Sjįlfstęšisflokksins heldur fram. Mįliš snżst um, aš réttur žjóšarinnar til aš taka įkvöršun eftir réttum lżšręšislegum leikreglum verši ekki frį henni tekinn.

DV, 28. febrśar 2014.


Til baka