Lengri og betri ęvir

Stokkhólmur – Öra framför heimsins mį m.a. rįša af žvķ hversu miklu lengur en forfešur okkar og formęšur viš fįum nś flest aš draga lķfsandann hér į jörš. Svo er fyrir aš žakka framžróun lęknavķsindanna jafnframt framförum į öšrum svišum, t.d. ķ efnahagsmįlum og stjórnmįlum. Betra hagskipulag, betri hagstjórn og betra stjórnarfar hafa vķša lyft oki fįtęktar af ę fleira fólki og lengt ęvirnar.

Heimsmet ķ langlķfi um aldamótin 1800 įttu Belgķa og Holland. Žar gįtu nżfędd börn žį vęnzt žess aš nį 40 įra aldri aš jafnaši. Mešalęvi Bandarķkjamanna og Breta var žį įri skemmri eša 39 įr. Mešalęvi Indverja var 25 įr. Tķšur barnadauši hélt mešalęvinni nišri.

Um aldamótin 1900 blasti nżr veruleiki viš. Nś tilheyrši heimsmetiš Noregi og Svķžjóš (53 įr) og Danmörku (52 įr). Mešalęvi Ķslendinga var žį 47 įr eins og ķ Bretlandi boriš saman viš 49 įr ķ Bandarķkjunum. Mešal žeirra landa sem staštölur nį yfir svo langt aftur ķ tķmann sat Bangladess į botninum meš 22 įr og Indland meš 24 įr, einu įri minna en 100 įrum fyrr. Eftir žaš tók aš rofa til.

Frį 1960 hefur mešalęvi heimsbyggšarinnar lengzt um 19 įr eša śr 53 įrum 1960 ķ 72 įr 2016. Hér munar mest um öra framför Indlands og Kķna undangengin 30-40 įr enda bżr um žrišjungur jaršarbśa ķ žessum tveim löndum.

Munurinn į langlķfi ķ ólķkum löndum hefur minnkaš. Įriš 1960 var mešalęvilengd um heiminn (53 įr) rösklega 70% af heimsmetinu sem Noršmenn įttu žį (74 įr). Įriš 2016 var mešalęvilengd um heiminn (72 įr) rösklega 85% af heimsmetinu sem hafši flutzt frį Noregi til Hong Kong (84 įr). Heilbrigši og langlķfi er eftir žessu jafnar skipt milli landa en įšur var.

Sama į viš um ašra lķfskjarakvarša svo sem tekjur. Žeim er nś einnig jafnar skipt milli landa en įšur enda žótt ójöfnušur ķ skiptingu aušs og tekna innan einstakra landa hafi allvķša fęrzt ķ vöxt. Margt bendir meš lķku lagi til aukinnar misskiptingar heilbrigšis og langlķfis innan einstakra landa, t.d. ķ Bandarķkjunum. Kortlagning žeirrar skiptingar er enn į frumstigi.

Ašeins žrisvar frį aldamótunum 1900 hefur žaš gerzt aš mešalęvi manna hefur dregizt saman į heimsvķsu eins og sęnski lżšheilsuprófessorinn Hans Rosling hefur lżst ķ bókum sķnum. Fyrst geršist žaš ķ fyrri heimsstyrjöldinni 1914-1918 eša žar um bil, ekki vegna mannfalls ašallega heldur vegna Spęnsku veikinnar. Nęst styttist mešalęvin ķ sķšari heimsstyrjöldinni 1939-1945 og žį vegna mannfalls af völdum styrjaldarinnar beint og óbeint. Hitler og Stalķn voru fjöldamoršingar. Loks styttist mešalęvi heimsbyggšarinnar um 1960. Hvers vegna? spyrš žś nś forviša, lesandi  minn góšur. Svariš er Maó Tse Tung og stjórnarhęttir hans (stóra stökkiš, menningarbyltingin o.fl.). Mešalęvi Kķnverja hrapaši śr 50 įrum 1958 ķ 32 įr 1960 og nįši sér ekki į strik aftur fyrr en 1963 (52 įr). Kķnverjar voru nógu margir til žess aš moršęšiš sem rann į Maó og žau hin nįši aš kżla nišur heimsmešaltališ.

Žessi upprifjun į viš nś m.a. vegna žess aš mešalęvi Bandarķkjamanna styttist 2015, 2016 og 2017. Samdrįttur mešalęvinnar žrjś įr ķ röš hefur ekki įtt sér staš žar ķ landi sķšan ķ fyrri heimsstyrjöld. Langlķfi ķ Bretlandi stóš ķ staš frį 2011 til 2016. Žaš hefur ekki gerzt žar įšur.

Žessar upplżsingar žarf aš skoša ķ samhengi viš žį stašreynd aš fjöldi Bandarķkjamanna og Breta telur sig hafa boriš skaršan hlut frį borši mörg undangengin įr. Žegar mikill vöxtur helzt ķ hendur viš misskiptingu getur fariš svo aš margir telji sig sitja eftir meš sįrt enniš. Hér viršist liggja hluti skżringarinnar į žvķ hvers vegna bandarķskir kjósendur geršu Donald Trump aš forseta sķnum og brezkir kjósendur įkvįšu aš yfirgefa ESB 2016.

Hvort er verra, Trump eša Brexit? Kannski Brexit žar eš afleišingar illa undirbśinnar śtgöngu kunna aš vara lengur en seta Trumps į forsetastóli. Žetta hefši ekki žurft aš fara svona. Brezka stjórnin hefur notaš tķmann frį žjóšaratkvęšagreišslunni svo illa aš Bretar munu lķklega hrökklast öfugir śt śr ESB ķ lok marz. Nś sigla skip frį Asķu įleišis til Bretlands įn žess aš vita hvaša tollamešferš varningurinn sem žau flytja muni fį.

Langlķfi stóš ķ staš į Ķslandi 2012-2016 en jókst annars stašar um Noršurlönd. Slķk stöšnun er sjaldgęf og hefur ašeins tvisvar įšur įtt sér staš į Ķslandi. Hįvęrari kröfur launžega nś en įšur um kjarabętur handa žeim sem höllum fęti standa getur veriš gagnlegt aš skoša ķ samhengi viš įstand Bandarķkjanna og Bretlands og śrslit kosninga žar, einkum ef ķ ljós kemur aš hruniš kunni aš hafa spillt heilsu manna og langlķfi og ekki bara efnahag.

Fréttablašiš, 21. febrśar 2019.


Til baka