Misžroski

Stanley, Falklandseyjum – Sušur-Amerķku hefur aš mörgu leyti vegnaš mun sķšur en Noršur-Amerķku ķ tķmans rįs.  Margir įttu von į žvķ um 1930 aš Argentķna sem var žį eitt rķkasta land heims yrši aš stórveldi.  Svo fór žó ekki nema ķ fótbolta og tangó.  Hvers vegna?  Ein įleitin skżring er aš Sušur-Amerķka byggšist ašallega frį Sušur-Evrópu og Noršur-Amerķka frį Noršur-Evrópu.  Žar eš Noršur-Evrópu hefur į heildina litiš vegnaš betur en Sušur-Evrópu var žess aš vęnta aš svipuš žróun ętti sér staš ķ Amerķku sem og varš.  Munurinn er m.a. sį aš ķ Sušur-Evrópu voru einręšisstjórnir sums stašar viš völd fram til 1974-1976 (Grikkland, Portśgal, Spįnn) og agaleysi einkenndi efnahagsmįl.  Vandręši ESB sķšustu įr hafa žvķ einkum stafaš af Sušur-Evrópulöndum.  Žau voru tekin inn ķ ESB sumpart til aš jafna žennan mun og treysta lżšręšiš.  Žaš tókst aš hluta.

Mikil veršbólga hefur fylgt Sušur-Amerķkulöndum eins og skuggi en ekki Noršur-Amerķku.  Löndin sex ķ sunnanveršri Sušur-Amerķku (Argentķna, Brasilķa, Paragvę, Perś, Sķle, Śrugvę) hafa öll veriš óskoruš lżšręšisrķki frį aldamótunum 2000, en 40 įrin žar į undan, 1960-2000, bjuggu žau öll viš einręši annaš veifiš, yfirleitt herręši, stundum langtķmum saman.  Herinn var ónżtur hagstjórnandi.  Veršbólgan 1961-2017 var aš mešaltali 12% į įri ķ Paragvę, 40% ķ Śrśgvę, 48% ķ Sķle, 171% ķ Argentķnu, 195% ķ Perś og 220% ķ Brasilķu.  Hśn męlist nś alls stašar ķ lįgum einsstafstölum nema ķ Argentķnu žar sem hśn er nś um 25%.  Lżšręši og lķtil veršbólga haldast ķ hendur.

Upphaflegt höfušmarkmiš ESB var aš nota frjįls višskipti til aš treysta frišinn milli Frakklands og Žżzkalands eftir heimsstyrjöldina sķšari.  Žaš hefur tekizt vel.  Sušur-Amerķka hefur ekki fylgt žessu fordęmi.  Žar geisaši Kyrrahafsstrķšiš sem svo er nefnt 1879-1884 og fęrši Sķle stór landsvęši sem įšur tilheyršu Perś og Bólivķu og sviptu Bólivķu ašgangi aš sjó.  Enn hefur ekki gróiš um heilt milli landanna žar eš žeim hefur lįšst aš fara aš dęmi ESB-landanna.  Argentķna, Brasilķa, Paragvę og Śrugvę stofnušu meš sér tollabandalag (Mercosur) 1991 til aš örva višskipti landanna en Bólivķa, Perś og Sķle geršust ašeins aukaašilar aš bandalaginu.

Sķle gerši frķverzlunarsamning viš Bandarķkin 2003.

Žegar öllu er į botninn hvolft eru višskipti mešal Sušur-Amerķkulanda innbyršis og śt į viš miklu minni en žau gętu veriš og velferš almennings er rżrari eftir žvķ.  Sama į viš um Afrķku, en žar eru žó uppi įętlanir um aš Afrķkusambandiš tryggi smįm saman frķverzlun innan įlfunnar og sameinist um eina mynt sem į aš heita afró eins og klippingin.  Lķtil višskipti auka hęttuna į ófriši.  Litlu munaši fyrir nokkrum įrum aš Argentķna og Sķle gripu til vopna ķ landamęradeilu ķ Patagónķu syšst ķ įlfunni.

Herforingjastjórnin ķ Argentķnu 1976-1983 er sķgilt dęmi um freistingu einręšisstjórna til aš grķpa til vopna.  Herforingjarnir höfšu muliš undir landeigendur og keyrt efnahagslķfiš ķ kaf, žeir kunnu ekki annaš.  Til aš dreifa athyglinni frį óstjórninni og örva žjóšernissinna réšust žeir meš hervaldi į Falklandseyjar śti fyrir ströndum Argentķnu.  Žetta var 1982.  Į eyjunum bjuggu žį 1.800 manns og 400.000 rollur.  Eyjarnar höfšu tilheyrt Bretlandi frį 1833 en Argentķna hafši gert tilkall til žeirra og gerir enn.  Brezka stjórnin brįst viš innrįsinni meš žvķ aš senda herskip į vettvang og sigraši her Argentķnu meš miklu mannfalli (um 900 manns).  Herforingjarnir hrökklušust frį völdum og fóru sumir ķ fangelsi.  Sķšan hefur ķbśum eyjanna fjölgaš verulega og eru žeir nś 3.200.  Landiš bżr viš heimastjórn en Englandsdrottning skipar landsstjórann.  Landiš bżr viš eigin stjórnarskrį frį 2009 žar sem įkvęši Alžjóšasamnings um borgaraleg og stjórnmįlaleg réttindi eru tekin upp oršrétt m.a. til aš tryggja yfirrįš ķbśanna yfir aušlindum sķnum.  Bretar sjį um landvarnir.

Falklandseyjum vegnar vel.  Kaupmįttur tekna į mann er talinn vera um fimm sinnum meiri en ķ Argentķnu.  Fiskveišar eru hryggjarstykkiš ķ efnahagslķfi eyjanna og nema röskum helmingi landsframleišslunnar.  Stjórnvöld selja erlendum og innlendum śtgeršum veiširétt viš eyjarnar og afla žannig fjįr til aš halda śti góšri almannažjónustu meš lķtilli skattheimtu.  Slķkri skipan hafa veišigjaldsmenn į Ķslandi męlt meš ķ brįšum 50 įr.  Feršaśtvegur er nęst stęrsta atvinnugreinin.  Um 60.000 feršamenn heimsękja eyjarnar sjóleišis į hverju įri auk žeirra 1.600 sem koma fljśgandi.  Landbśnašur skiptir ķbśana einnig mįli meš allar žessar rollur en žeim finnst fjölbreytnin ekki nóg.  Žeir eru aš leita aš olķu.

Fréttablašiš, 4. aprķl 2019.


Til baka