Peningamįl į villigötum

Žaš er almenn regla ķ višskiptum aš seljandi getur ekki upp į sitt eindęmi įkvešiš bęši veršiš į žjónustu sinni og hversu mikla žjónustu višskiptavinir hans eru fśsir aš kaupa. Seljandinn veršur aš velja. Annašhvort įkvešur hann veršiš og umfang višskiptanna ręšst žį af žvķ eša hann įkvešur hversu mikla žjónustu hann vill veita og veršiš fer žį eftir žvķ. Ef leigubķlstjóra er frjįlst aš įkveša sjįlfur gjaldiš sem hann setur upp žį stillir hann žvķ vęntanlega ķ hóf til aš flęma višskiptavinina ekki burt.

Sama regla į viš um sešlabanka. Žeir žurfa aš velja lķkt og leigubķlstjórinn. Žeir įkveša annašhvort hversu mikiš af peningum žeir setja ķ umferš (žvķ sešlabankar prenta peningana) og vaxtastigiš ręšst žį af peningamagninu į markaši eša žeir įkveša vextina meš handafli og peningamagn ķ umferš fer žį eftir žvķ.

Fyrri ašferšin, ž.e. bein stjórn peningamagns ķ umferš, var algengust vķšast hvar žar til um og eftir 1990. Sešlabankar reyndu žį yfirleitt aš hemja peningamagn til aš hamla veršbólgu einkum meš žvķ aš kaupa og selja rķkisskuldabréf eftir atvikum. Žyrfti aš sporna gegn ženslu var reynt aš draga śr vexti peningamagns til aš hefta śtlįnagetu bankanna. Haršari samkeppni um minna lįnsfé var ętlaš aš leiša til hęrri vaxta į markaši og minni umsvifa.

Žessi ašferš hefur žann annmarka aš sešlabankar geta ekki haft fulla stjórn į peningamagni ķ umferš m.a. af žvķ aš višskiptabankar geta einnig bśiš til peninga t.d. meš žvķ aš endurlįna erlent fé lķkt og žeir geršu hér heima fyrir hrun. Įrangursrķk peningastjórn śtheimtir aš hemill sé hafšur į śtlįnum bankakerfisins ķ heild, bęši sešlabankans og višskiptabanka. Žessi hugsun hefur legiš til grundvallar rįšgjöf Alžjóšagjaldeyrissjóšsins um peningamįl frį fyrstu tķš til aš koma böndum į bęši sešlabanka og višskiptabanka, m.a. meš skilvirku fjįrmįlaeftirliti. Reynslan sżnir aš rįšin duga jafnan bęrilega sé fariš eftir žeim.

Um og eftir 1990 söšlušu margir sešlabankar um og tóku upp vaxtastjórn ķ staš beinnar peningastjórnar. Sešlabanki Ķslands tók žessa stefnu 2001. Hér var hugsunin sś aš sešlabankarnir settu sér veršbólgumarkmiš, t.d. 2% eša 3% į įri, og įkvįšu sķšan stżrivexti sem var ętlaš aš halda veršbólgunni sem nęst settu marki. Nś voru vextirnir komnir ķ framsętiš og peningamagniš ķ aftursętiš. Sešlabankar įkveša stżrivexti, ž.e. žau įvöxtunarkjör sem višskiptabönkum bjóšast ķ sešlabönkum. Ętlunin er aš višskiptabankar sjįi sér ekki hag ķ aš veita višskiptavinum sķnum lįn viš vöxtum sem eru lęgri en stżrivextirnir. Meš žessu móti er hękkun stżrivaxta ętlaš aš draga śr śtlįnum višskiptabanka og žį um leiš śr ženslu ķ efnahagslķfinu ef meš žarf – og öfugt meš lękkun stżrivaxta ef verkefniš er aš hefja efnahagslķfiš upp śr lęgš ķ lķtilli veršbólgu eins og gert hefur veriš ķ Amerķku og Evrópu meš góšum įrangri sķšustu įr. Stżrivöxtunum er ętlaš aš vera eins og grundvöllur eša gólf undir vaxtaflórunni, gólf sem hęgt er aš hękka og lękka į vķxl eftir atvikum.

Vaxtastjórn meš veršbólgumarkmiši hefur reynzt hafa tvo annmarka. Ķ löndum žar sem veršbólga er mikil og žrįlįt freistast sešlabankinn til aš hękka svo vexti aš erlent fé tekur aš streyma inn til lands ķ stórum stķl til aš njóta žar hęrri vaxta en bjóšast ķ śtlöndum. Innstreymi erlenda fjįrsins żtir žį undir veršbólgu žvert gegn vilja sešlabankans. Į móti kemur aš innstreymiš hękkar gengi gjaldmišilsins sem dregur aš sķnu leyti śr veršbólgu eins og geršist hér heima fyrir hrun. Af žessu leišir aš hįvaxtastefna Sešlabanka Ķslands dregur minna śr veršbólgu en aš var stefnt og getur jafnvel kynt undir veršbólgu eins og raunin varš ķ hruninu žegar veršlag rauk upp um 25% įrin 2008 og 2009 eftir langt hįvaxtaskeiš sem varir enn. Gengi krónunnar er nś aftur oršiš fjallhįtt lķkt og fyrir hrun en žaš stafar einkum af gjaldeyrisinnstreymi til feršažjónustunnar sem aflar nś oršiš meiri gjaldeyris en sjįvarśtvegurinn og stórišjan afla samanlagt. Sešlabankinn gerir rétt ķ aš hefta nś skammtķmainnstreymi erlends fjįr meš sérstakri bindiskyldu til aš slęva įhuga spįkaupmanna į vaxtamunarvišskiptum eins og žeim sem tķškušust fyrir hrun.

Hinn gallinn viš vaxtastjórn meš veršbólgumarkmiši er aš hįir vextir draga e.t.v. ekki eins verulega śr lįnveitingum banka og aš er stefnt, a.m.k. ekki śr lįnveitingum til žeirra sem reynslan hefur kennt aš žeir žurfa ekki alltaf aš standa skil į lįnum sķnum. Bankar hafa afskrifaš mikiš af óreišuskuldum. Hvers vegna skyldu žeir sem var hlķft viš aš standa ķ skilum lįta hįa vexti aftra sér frį frekari lįntökum? Žeir taka gjarnan sem mest af lįnum viš hvaša vöxtum sem er ef žeir telja sig vita af reynslu aš vanskilaskellurinn lendir į skattgreišendum eša hluthöfum bankanna ef ķ haršbakkann slęr. Žannig uxu bankarnir og śtlįn žeirra efnahagslķfinu langt yfir höfuš fyrir hrun žrįtt fyrir hįvaxtastefnu Sešlabankans og ašhaldiš sem ķ henni įtti aš felast. Žessi hliš mįlsins var mörgum hulin fyrir hrun en hśn ętti nś ķ miskunnarlausu ljósi reynslunnar aš blasa viš.

Aš öllu žessu athugušu viršist gamla leišin greišust. Žaš er leišin sem Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn lagši upp meš fyrir 1950. Hśn felst ķ aš setja lįnsfjįržök, ž.e. takmarkanir į leyfilegan hįmarksśtlįnavöxt sešlabanka og višskiptabanka frį įri til įrs. Žessi leiš į viš hvort sem menn nota eigin žjóšmynt eša evruna, hśn kemur böndum į sešlabanka og višskiptabanka samtķmis og nęr til beggja lögbundinna hlutverka sešlabanka: aš stušla aš lķtilli veršbólgu og stöšugu fjįrmįlakerfi.

Fréttablašiš, 11. janśar 2018.


Til baka