Ķslenzka Phillipskśrfan

Phillips hét mašur, hann var Nż-Sjįlendingur aš uppruna og rafmagnsverkfręšingur aš mennt og starfaši viš hįskóla fyrst į Bretlandi (London School of Economics), sķšan ķ Įstralķu og loks heima į Nżja-Sjįlandi, žar sem hann dó 1975 ašeins rösklega sextugur aš aldri. Hann įtti višburšarķka ęvi, vann ķ įstralskri nįmu frį sextįn įra aldri, nam sķšan félagsfręši į Bretlandi, gegndi heržjónustu og var strķšsfangi Japana ķ heimsstyrjöldinni sķšari, en slapp śr haldi ķ strķšslok. Alban W. Phillips byggši žekkt lķkan af brezka hagkerfinu um 1950, hiš fyrsta sinnar tegundar, žar sem misstrķšur vatnsflaumur eftir samtengdum leišslum hermdi eftir gangi efnahagslķfsins. Lķkaniš var į stęrš viš tölvu, fyllti heilt herbergi.

 

Ęvisaga Phillipskśrfunnar

Phillips tók einnig fyrstur manna eftir žvķ, aš veršbólga og atvinnuleysi virtust standa ķ öfugu sambandi hvor stęršin viš hina ķ brezkum hagtölum frį 1861 til 1957. Žetta voru mikil tķšindi, og viš hann er ę sķšan kennd ein fręgasta kśrfa allrar hagfręši fyrr og sķšar, Phillipskśrfan. Žessi óvęnta uppgötvun jafnašist aš sumu leyti į viš žį uppgötvun bandarķskra lękna nokkrum įrum sķšar, aš sķgarettureykingar og lungnakrabbamein virtust haldast ķ hendur. Menn spuršu: ef žetta er svona, hver er žį skżringin? Žaš er ekki nóg aš hafa hlutina fyrir augunum, menn žurfa einnig aš įtta sig į samhenginu. Lęknarnir eru enn aš leita, en hagfręšingar voru aš žessu sinni nokkuš fljótir aš nį įttum. Ef heildareftirspurn hreyfist śr staš, t.d. vegna žess aš sešlabankinn stķgur į bremsurnar, žį minnkar veršbólgan og umsvif dragast saman, svo aš atvinnuleysi eykst. Ef sešlabankinn stķgur hins vegar į bensķngjöfina, žį eykst veršbólgan og einnig landsframleišslan, og atvinnuleysiš skreppur saman. Slķkar lżsingar var reyndar aš finna ķ löngu fyrri skrifum Johns Maynard Keynes, föšur žjóšhagfręšinnar, enda kenndi žar margra grasa. Žaš var žvķ engum erfišleikum bundiš aš segja sögur, sem virtust rķma vel viš Phillipskśrfuna.

Phillipskśrfan kallaši į nż višhorf ķ hagstjórn. Hśn virtist veita stjórnvöldum fęri į aš velja milli veršbólgu og atvinnuleysis. Ef atvinnuleysiš var tališ vera of mikiš, žį var bara aš losa skrśfurnar til aš örva efnahagslķfiš og draga śr atvinnuleysinu, en gallinn var sį, aš veršbólgan myndi žį fęrast ķ aukana. Og ef veršbólgan var talin vera of mikil, žį var bara aš herša skrśfurnar og keyra veršbólguna nišur, en gallinn į žvķ var sį, aš žį myndi atvinnuleysiš aukast. Allir vegir virtust fęrir.

En Adam var ekki lengi ķ Paradķs. Eftir 1970 tóku menn eftir žvķ, aš veršbólga og atvinnuleysi fęršust ķ aukana bįšar stęrširnar ķ einu, ekki ašeins į Bretlandi, heldur einnig ķ Bandarķkjunum og annars stašar: ekkert öfugt samband žar lengur, eša svo sżndist mönnum. Phillipskśrfan er dauš, sögšu sumir sigri hrósandi, einkum žeir, sem voru andvķgir hagstjórn og ašhylltust heldur nįttśrulękningar ķ efnahagsmįlum. Žeim hafši veriš meinilla viš Phillipskśrfuna frį öndveršu vegna žess, aš žeir ruglušu hagstjórn saman viš rķkisafskipti og óttušust, aš bętt skilyrši til hagstjórnar vęru vatn į myllu afskiptasamra stjórnmįlamanna (eša vinstri manna, žaš var undirtextinn). Žaš er rétt, aš margir hagstjórnendur litu į Phillipskśrfuna eins og matsešil: žaš var bara aš velja žį blöndu veršbólgu og atvinnuleysis, sem hentaši bezt hverju sinni. Žaš var į hinn bóginn ekki rétt, aš af žessu leiddi endilega uppskrift aš breyttri verkaskiptingu almannavaldsins og einkageirans; žaš var og er allt annaš mįl. Dįnarvottoršunum rigndi yfir Phillipskśrfuna, žegar lķša tók į įttunda įratuginn. Hagfręšingar tóku lķfinu ekki eins létt og įšur. Žeir lögšust yfir gįtuna. Hvaš var aš gerast?

Fréttirnar af daušsfallinu reyndust stórlega żktar. Sumum yfirsįst, aš veršbólga og atvinnuleysi geta stundum hreyfzt til sömu įttar, enda žótt žęr hreyfist jafnan ķ gagnstęšar įttir til skamms tķma litiš. Milton Friedman, einn įhrifamesti hagfręšingur 20. aldar, og Edmund Phelps, sem hefur einnig haft mikil įhrif meš rannsóknum sķnum, vöktu mįls į žvķ hvor ķ sķnu lagi, aš Phillipskśrfan vęri į ferš og flugi eins og flest annaš ķ efnahagslķfinu, og žvķ vęri ekkert óešlilegt viš žaš, aš veršbólga og atvinnuleysi hreyfšust annaš veifiš til sömu įttar. Friedman fjallaši reyndar um atvinnužįtttöku frekar en atvinnustig, ž.e. um hlutfall mannaflans ķ mannfjöldanum frekar en um hlutfall starfandi fólks ķ mannaflanum, og hafši žvķ ólķkt Phelps ekkert um atvinnuleysi aš segja. Žaš var Phelps, sem fann pśšriš.

Hugsum okkur, aš atvinnuleysi sé ķ ešlilegu horfi og svari til fullrar atvinnu. Full atvinna samrżmist nokkru atvinnuleysi, t.d. 5% til 6% af mannaflanum ķ Bandarķkjunum, žvķ aš į hverjum tķma eru alltaf einhverjir aš leita sér aš vinnu og eru skrįšir atvinnulausir į mešan. Žaš tekur tķma aš finna eša skipta um vinnu, og vinnuleit gerir gagn, enda žótt menn séu atvinnulausir į mešan. Ef allir tękju fyrsta tilboši um vinnu, myndu starfskraftar mannaflans varla nżtast vel – prestar į sjónum og sjómenn aš gifta og grafa: žaš gęti varla gengiš til lengdar. Vinnuleit er žvķ naušsynleg og žį um leiš tķmabundiš atvinnuleysi, svo aš allir finni į endanum vinnu viš sitt hęfi. Ešlilegt atvinnuleysi er atvinnuleysi kallaš, ef žaš samrżmist fullri atvinnu og stöšugu veršlagi yfir löng tķmabil. Ešlilegt atvinnuleysi er mishįtt eftir löndum. Žaš er t.a.m. hęrra sums stašar į meginlandi Evrópu en ķ Bandarķkjunum, af žvķ aš ķ Evrópu er vinnumarkašurinn stiršari vegna żmissa hamlandi laga og reglna, sem um hann gilda. Hvaš um žaš, viš ešlilegt atvinnuleysi er vinnumarkašurinn ķ jafnvęgi, og menn geta aš öšru jöfnu gert rįš fyrir žvķ, aš veršbólgan verši įfram eins og hśn er. Veršbólgan, sem menn eiga ķ vęndum, er žvķ jöfn veršbólgu ķ raun. Setjum nś svo, aš sešlabankinn stķgi į bensķniš (eša rķkisstjórnin; žetta voru žau įr, žegar Bandarķkin hįšu strķš ķ Vķetnam og rįku rķkisbśskapinn meš umtalsveršum halla) og veršbólgan rjśki upp. Žį tekur efnahagslķfiš kipp, og atvinnuleysiš minnkar. Sem sagt: öfugt samband milli veršbólgu og atvinnuleysis ķ brįš.

 

Brįš og lengd eru systur

En śr žvķ aš veršbólgan hefur aukizt, žį er nś varla mikiš vit ķ žvķ aš halda įfram aš gera rįš fyrir gamla veršbólgustiginu. Menn žurfa žvķ aš endurskoša vęndir sķnar um veršbólguna upp į viš. Og hvaš gerist žį? Žegar veršbólgan ķ vęndum fęrist ķ aukana, endurskoša launžegar kaupkröfur sķnar til samręmis til aš vernda kaupmįtt launa sinna, og kauphękkunin leggur aukinn kostnaš į fyrirtękin, og žau reyna aš verjast meš žvķ aš – einmitt žaš! – segja upp fólki. Og atvinnuleysi byrjar žį aftur aš aukast. Einmitt žetta geršist ķ Bandarķkjunum eftir 1970. Žessi ferill heldur įfram, žar til atvinnuleysiš er aftur komiš ķ ešlilegt og upprunalegt horf og svarar til fullrar atvinnu, og žį fęrist kyrrš yfir vinnumarkašinn aš nżju, ef annaš gerist ekki, og veršbólgan ķ raun er jöfn veršbólgunni, sem menn eiga ķ vęndum. Allt er meš kyrrum kjörum į nżjan leik. Žaš, sem hefur gerzt, er ekki annaš en žaš, aš sešlabankinn eša rķkisstjórnin hleypti veršbólgunni į skriš og atvinnuleysiš minnkaši ķ brįš, en žaš helzt samt óbreytt til langs tķma litiš og svarar eftir sem įšur til fullrar atvinnu. Žaš, sem stjórnvöld höfšu upp śr krafsinu, var minna atvinnuleysi ķ bili og meiri veršbólga til frambśšar. Phillipskśrfan er žvķ lóšrétt til langs tķma litiš, sögšu žeir Friedman og Phelps, en hśn hallar samt nišur į viš ķ brįš. Phillipskśrfan ķ brįš getur einfaldlega hlišrazt til, en til langs tķma litiš haggast hśn ekki, nema innvišir vinnumarkašsins breytist. Full atvinna er reglan, en hagsveiflurnar keyra atvinnuleysiš żmist upp eša nišur fyrir fulla atvinnu.

Eru žetta góš skipti? – aš keyra atvinnueysiš nišur ķ brįš, žótt žaš kosti aukna veršbólgu til langs tķma litiš. Hér įšur fyrr voru skiptar skošanir um mįliš, en svo er žó varla lengur, žvķ aš nś vita menn meira um skašleg įhrif veršbólgu į hagvöxt til langs tķma litiš. Fįir męla nś meš žvķ ķ alvöru, aš atvinnuleysi sé keyrt nišur fyrir ešlileg mörk, ž.e. aš atvinnustigiš sér keyrt upp fyrir fulla atvinnu. Rökin eru žau, aš varanlegar bśsifjar af völdum aukinnar veršbólgu vegi žyngra en tekjuaukinn vegna tķmabundinnar ženslu į vinnumarkaši. Ķ žessu ljósi žarf aš skoša aukna ašhaldssemi ķ stjórn peningamįla um allan heim undangengin įr.

Žetta er samt ekki allt. Endurskošun veršbólguvęnda er ekki eina įstęšan til žess, aš Phillipskśrfan hreyfist stundum śr staš. Ef frambošshliš hagkerfisins veršur fyrir skelli, t.d. af žvķ aš OPEC hękkar olķuverš į heimsmarkaši eša verklżšsfélög knżja fram einhliša kauphękkun į heimavelli, žį eykst veršbólga, žar eš framleišendur velta auknum kostnaši śt ķ veršlag seldrar vöru og žjónustu, og umsvif dragast saman, žar eš framleišendur reyna einnig aš verjast meš žvķ aš segja upp fólki. Sem sagt: veršbólga og atvinnuleysi aukast žį ķ sameiningu. En Phillipskśrfan er eigi aš sķšur ķ fullu fjöri, žvķ aš dęmiš aš ofan um sešlabankann og bremsurnar er eftir sem įšur ķ fullu gildi. Og einmitt žetta geršist įrin eftir 1970, žegar OPEC hękkaši olķuverš ķ tvķgang, 1973-74 og 1979-81. Žį fęršust bęši atvinnuleysi og veršbólga ķ vöxt, svo aš Phillipskśrfan fęršist śt og žrengdi kost hagstjórnenda. Žeir įttu ķ reyndinni žriggja kosta völ viš žessar kringumstęšur. Žeir gįtu snśizt gegn auknu atvinnuleysi, en žaš hefši kostaš meiri veršbólgu. Žeir gįtu snśizt gegn aukinni veršbólgu, en žaš hefši žį kostaš meira atvinnuleysi. Og žeir gįtu haldiš aš sér höndum og bešiš žess, aš įstandiš skįnaši af sjįlfu sér. Žetta var įšur en menn höfšu gert sér fulla grein fyrir žvķ, aš stjórnvöld geta gert żmislegt til aš fęra Phillipskśrfuna inn til mótvęgis viš śtfęrslu Phillipskśrfunnar af völdum OPECs.

 

Frį śtlöndum til Ķslands

Žessi vandi – of mikiš atvinnuleysi eša of mikil veršbólga, nema hvort tveggja sé – brennur heitt į mörgum Evrópulöndum nś og hefur gert žaš um langt skeiš. Atvinnuleysi į meginlandinu er miklu meira en ešlilegt getur talizt. Phillipskśrfan žar situr m.ö.o. of utarlega. Žaš stafar aš nokkru leyti af žvķ, aš vinnumarkašsskipulag Evrópulandanna er ekki nógu sveigjanlegt. Żmsar hömlur į vinnu, rįšningar og rekstur valda žvķ, aš vinnuveitendur hika viš aš rįša fólk til starfa. Auk žess eru lögbošin lįgmarkslaun sums stašar of hį og veršleggja lįglaunafólk meš litla menntun śt af vinnumarkašinum og dęma žaš til langvinns atvinnuleysis. Verklżšsfélög berjast yfirleitt gegn tillögum um breytingar į vinnulöggjöfinni ķ frjįlsręšisįtt, enda žótt slķkum tillögum sé ętlaš aš draga śr atvinnuleysi meš žvķ aš fęra Phillipskśrfuna innar og bęta meš žvķ móti įstand efnahagslķfsins.

Hér heima žżddi ekkert į fyrri tķš aš reyna aš slį mįli į Phillipskśrfuna eftir erlendum uppskriftum, žvķ aš atvinnuleysiš var óverulegt og haggašist varla milli įra. En nś er öldin önnur eins og myndin sżnir. Žegar veršbólgan fór ķ fyrsta skipti nišur fyrir 15% 1991, byrjaši atvinnuleysi aš aukast eftir bókinni: Phillipskśrfan var mętt į svęšiš.[1] Atvinnuleysiš fór upp fyrir 5% 1992-94, en byrjaši sķšan aš žokast nišur į viš aftur og var komiš nišur ķ rösk 3% 2003. Hvers vegna? Minni veršbólga kallaši į endurskošun veršbólguvęnda, svo aš launžegar žurftu ekki aš heimta sömu bętur fyrir veršbólgu og įšur. Žessi endurskošun dró ur kaupkostnaši fyrirtękjanna, svo aš žau žurftu ekki aš halda aš sér höndum viš mannahald og rįšningar.

 

 

 

 

Atvinnuleysi um eša undir 1% af mannafla flest įrin fram aš 1990 vitnar um mikla ženslu į ķslenzkum vinnumarkaši įratugina žrjį žar į undan, enda bjuggu Ķslendingar viš mestu veršbólgu į öllu OECD-svęšinu žessi įr aš Tyrklandi einu undanskildu.  Ķsland var veršbólguland. Nś męlist atvinnuleysiš į bilinu 2% til 3% af mannafla og er mjög lķtiš į Evrópuvķsu og vitnar enn um ženslu, en nś įn veršbólgu. Hvernig stendur į žvķ? Viš höfum fundiš óbrigšult rįš til žess aš halda Phillipskśrfunni ķ skefjum, ž.e. til žess aš halda aftur af veršbólgu žrįtt fyrir lķtiš atvinnuleysi. Hvaša rįš er žaš? Innflutningur erlends vinnuafls. Žensla į vinnumarkaši kallaši fyrr į įrum į kauphękkanir, af žvķ aš fyrirtękin voru aš berjast um fasta stęrš, ž.e. ķslenzkan mannafla. Hękkun kauplags barst śt ķ veršlagiš og sķšan koll af kolli, og veršbólgan var į fullri ferš. Žetta er lišin tķš, žvķ aš mannaflinn er ekki lengur föst stęrš. Ef viš žurfum aš bora göng eša byggja virkjun, žį stękkum viš mannaflann meš žvķ aš flytja inn starfsmenn erlendis frį. Žetta höfum viš gert ķ stórum stķl undangengin įr, ekki ašeins ķ byggingabransanum, heldur einnig ķ fiskvinnslu, heilbrigšisžjónustu og vķšar. Śtgerširnar eru byrjašar aš slęgjast eftir erlendum sjómönnum į ķslenzk skip.

Žannig hefur okkur tekizt aš halda veršbólgunni nišri žrįtt fyrir mikla spennu ķ atvinnulķfinu. Žessi skipulagsbreyting hefur liškaš til į vinnumarkašinum, og hśn er angi į miklum meiši. Aukin samkeppni erlendis frį ķ krafti EES-samningsins, hvort heldur į vinnumarkaši, vörumarkaši eša peningamarkaši, stušlar aš minni veršbólgu žrįtt fyrir ženslu. Žaš er framför. Eigi aš sķšur höfum viš ekki gengiš lengra ķ žessa įtt en żmsar nįlęgar žjóšir. Hlutdeild śtlendinga ķ mannfjöldanum hér heima jókst śr röskum 2% 1960 ķ tęp 6% 2000 eins og ķ Danmörku. Ķ Bretlandi fjölgaši śtlendingum į sama tķma śr 3% af mannfjöldanum ķ 7%, į Ķrlandi śr 3% ķ 8%, ķ Svķžjóš śr 4% ķ 11%, ķ Bandarķkjunum śr 5% ķ 12%, ķ Sviss śr 13% ķ 25% og ķ Lśxemborg śr 13% ķ 37%. Vinnumarkašir heimsins eru nś mun opnari en įšur.

Hér heima er stöšugt veršlag svo nżtilkomiš, aš viš vitum ekki enn, hversu mikiš atvinnuleysi getur talizt ešlilegt, ž.e. samrżmist stöšugu veršlagi, žegar til lengdar lętur. Kannski 3%. Žetta žarfnast nįnari skošunar meš tķmanum.


[1] Sjį grein Björns R. Gušmundssonar og Gylfa Zoėga, ,,Atvinnuleysi į Ķslandi: Ķ leit aš jafnvęgi”, Fjįrmįlatķšindi 44, fyrra hefti, 1997, bls. 18-39.

 

Vķsbending, 25. nóvember 2005.


 

Til baka