Sjįlfstęšismenn og stjórnarskrį

Ķ ręšu sinni um endurskošun stjórnarskrįrinnar į fundi landsmįlafélagsins Varšar ķ janśar 1953 lżsti Bjarni Benediktsson, sķšar forsętisrįšherra, starfi stjórnarskrįrnefndar (Land og lżšveldi, I., bls. 177-202). Bjarni segir: „Nś um nokkurt įrabil hefur veriš starfandi stjórnarskrįrnefnd, sem ég er formašur ķ og skipuš er fulltrśum allra flokka landsins. Nefndin hefur aš vonum oršiš fyrir gagnrżni vegna žess, aš verkiš hefur sótzt seint ... Hvort tveggja er, aš verkiš sjįlft er vandasamt ... sem og hitt, aš žrįtt fyrir almennt tal um žörf į endurskošun stjórnarskrįrinnar, hafa a.m.k. stjórnmįlaflokkarnir og forystumenn žeirra undantekningarlaust veriš mjög tregir til aš gera ķ žessu efni įkvešnar heildartillögur.“

Bjarni segir: „Žaš eru einkum tvö atriši, sem valda munu sérstökum įgreiningi viš setningu nżrrar stjórnarskrįr. Annars vegar er mešferš ęšsta framkvęmdarvaldsins og hins vegar kjördęmaskipanin.“ Hann skżrir žingręšisskipanina, sem Ķslendingar kusu sér frį öndveršu, meš žessum oršum: „Ķslendingar hafa ętķš veriš andsnśnir aš fį einum manni of mikil völd ķ hendur. ... Į Ķslandi blessast aldrei til lengdar, aš einn mašur hafi aš stašaldri rįš annarra ķ hendi sér eša of mikil völd. Ķslendingar vilja enga ofjarla, heldur samrįš margra.“

Bjarni rekur ķ ritgerš sinni żmsar breytingartillögur sjįlfstęšismanna ķ stjórnarskrįrnefnd, en žeir voru, auk Bjarna, Gunnar Thoroddsen og Jóhann Hafstein. Vert er aš vekja athygli į, aš flestar žessar gömlu breytingartillögur sjįlfstęšismanna er aš finna ķ frumvarpi žvķ til nżrrar stjórnarskrįr, sem bķšur nś lokaafgreišslu į Alžingi. Stiklum į stóru.

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš „ef ekkert forsetaefni fęr hreinan meirihluta viš žjóškjör, skuli kjósa aš nżju milli žeirra tveggja, sem flest fengu atkvęši.“ Vandinn er leystur ķ frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį, en žar segir: „Kjósendur skulu raša frambjóšendum, einum eša fleirum aš eigin vali, ķ forgangsröš. Sį er best uppfyllir forgangsröšun kjósenda, eftir nįnari įkvęšum ķ lögum, er rétt kjörinn forseti.“

·      Žį lögšu sjįlfstęšismenn til, aš „annaš hvort forseti hęstaréttar eša forseti Sameinašs žings verši varaforseti.“ Ķ frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį segir: „Geti forseti Ķslands ekki gegnt störfum um sinn vegna heilsufars eša af öšrum įstęšum fer forseti Alžingis meš forsetavald į mešan.“

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš „ hęstiréttur dęmi ķ staš landsdóms um žau mįl, er Alžingi höfšar gegn rįšherrum fyrir embęttisrekstur žeirra.“ Ķ frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį er mešferš rįšherraįbyrgšarmįla fęrš frį landsdómi til almennra dómstóla.

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš „forsetinn skipi rįšherra og veiti žeim lausn ķ samrįši viš meirihluta Alžingis.“ Ķ frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį segir: „Alžingi kżs forsętisrįšherra. ... Forseti Ķslands skipar forsętisrįšherra ķ embętti. Forseti veitir forsętisrįšherra lausn frį embętti eftir alžingiskosningar, ef vantraust er samžykkt į hann į Alžingi, eša ef rįšherrann óskar žess. Forsętisrįšherra skipar ašra rįšherra og veitir žeim lausn.“

·      Žį lögšu sjįlfstęšismenn til, aš „nišur falli žaš įkvęši, aš lagafrumvarp fįi ķ bili lagagildi, žrįtt fyrir synjun forseta į stašfestingu frumvarpsins.“ Hér afréš Stjórnlagarįš aš halda ķ óbreytta skipan og lįta samžykkt lög taka gildi žrįtt fyrir mįlskot forseta og lįta žau falla žį fyrst śr gildi, ef žjóšin fellir žau ķ almennri atkvęšagreišslu.

·      Ein breytingartillaga sjįlfstęšismanna var, aš „ekkert gjald megi greiša af hendi, nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum, eša ef öll rķkisstjórnin verši sammįla um, aš brżn naušsyn sé til greišslu, og skal žį eftir į afla heimildarinnar meš fjįraukalögum, eins og nś.“ Žarna var lagt til, aš hverjum einstökum rįšherra vęri fęrt neitunarvald varšandi fjįraukalög. Žar žótti Stjórnlagarįši of langt gengiš, svo aš ķ frumvarpi žess segir heldur: „Enga greišslu mį inna af hendi nema heimild sé til žess ķ fjįrlögum. Aš fengnu samžykki fjįrlaganefndar Alžingis getur fjįrmįlarįšherra žó innt greišslu af hendi įn slķkrar heimildar, til aš męta greišsluskyldu rķkisins vegna ófyrirséšra atvika eša ef almannahagsmunir krefjast žess. Leita skal heimildar fyrir slķkum greišslum ķ fjįraukalögum.“

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš „Alžingi geti ekki įtt frumkvęši aš hękkun fjįrlaga, heldur verši tillögur um žaš aš koma frį rķkisstjórninni.“ Frumvarp aš nżrri stjórnarskrį tekur undir žetta sjónarmiš eins og lżst var aš framan.

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš ķ stjórnarskrįna „verši bętt žeim mannréttindaįkvęšum, sem eru ķ mannréttindayfirlżsingu Sameinušu žjóšanna og samningi Evrópurįšsins um mannréttindi og frelsi.“ Žetta var gert, fyrst 1995 og aftur nś meš miklu myndarlegri hętti.

·      Sjįlfstęšismenn lögšu til, aš „sagt sé, aš rétti héraša og sveitarfélaga til aš rįša sjįlf mįlefnum sķnum meš umsjón stjórnarinnar skuli skipaš meš lögum, enda sé aš žvķ stefnt, aš žau fįi sem vķštękasta sjįlfstjórn ķ žeim mįlum, er žau sjįlf standa fjįrhagslegan straum af.“ Žetta er gert ķ sérstökum nżjum kafla um sveitarfélög ķ frumvarpi aš nżrri stjórnarskrį.

Skošun sinni į kjördęmaskipaninni lżsir Bjarni Benediktsson svo: „ ... ekki dugir aš lįta strjįlbżliš bera fjöldann ķ žéttbżlinu slķku ofurliši, aš hagsmunir fjöldans séu fyrir borš bornir.“

·      Bjarni segir um breytingartillögu sjįlfstęšismanna um kosningalögin: „Kosningaréttur sé svo jafn sem žjóšarhagir og stašhęttir leyfa. Enginn landshluti hafi fęrri žingmenn en hann nś hefur, en žingmönnum verši fjölgaš į hinum fjölmennari stöšum eftir žvķ sem samkomulag getur fengizt um viš heildarlausn mįlsins ...“ Žarna afhjśpar Bjarni gallann į, aš stjórnmįlamenn skipti sér af endurskošun stjórnarskrįrinnar, enda segir hann skömmu įšur ķ sömu ritgerš: „ .. allir sjį, hversu frįleitt žaš er, aš žrjś svo fįmenn kjördęmi sem Seyšisfjöršur, Austur-Skaftafellssżsla og Dalir skuli nś raunverulega hafa 2 žingmenn hvert.“

·      Loks lżsir Bjarni tillögu sjįlfstęšismanna um, aš „athugaš verši, hvort žį ašferš eigi aš hafa viš stjórnarskrįrbreytingar, aš į eftir samžykkt tveggja žinga meš kosningum į milli verši frumvarpiš lagt undir žjóšaratkvęši.“ Stjórnarskrįrfrumvarpiš, sem nś bķšur afgreišslu Alžingis, fer sömu leiš aš öšru leyti en žvķ, aš Alžingi žarf ekki aš samžykkja stjórnarskrįrbreytingu nema einu sinni, įšur en žjóšin samžykkir hana endanlega ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

 

Žessum stutta samanburši į tillögum sjįlfstęšismanna ķ stjórnarskrįrmįlinu 1953 og frumvarpi Stjórnlagarįšs til nżrrar stjórnarskrįr er ętlaš aš sżna, aš tillögur sjįlfstęšismanna nįšu flestar fram aš ganga. Frumvarpiš, sem er sprottiš af žjóšfundinum 2010, er sameiningar- og sįttafrumvarp. Žvķ er ętlaš aš efla žingręšisskipulagiš meš žvķ aš treysta valdmörk og mótvęgi til aš girša fyrir ofrķki framkvęmdarvaldsins, efla Alžingi, styrkja sjįlfstęši dómstólanna, tryggja jafnt vęgi atkvęša alls stašar į landinu og forręši žjóšarinnar yfir aušlindum sķnum. Frumvarpiš hefši varla fengiš stušning 67% kjósenda ķ žjóšaratkvęšagreišslunni 20. október nema vegna žess, aš mikill fjöldi stušningsmanna Sjįlfstęšisflokksins greiddi atkvęši meš frumvarpinu.

DV, 21. desember 2012.


Til baka