Skotar kjósa um sjįlfstęši

Bretland er lżšręšisrķki, elzta lżšręšisrķki heimsins, segja Bretar sjįlfir. Žeir virša ęvinlega nišurstöšur žjóšaratkvęšagreišslna, einnig ef žęr eru haldnar t.d. ķ Skotlandi eša Wales. Žvķ mį ganga śt frį žvķ sem gefnum hlut, aš nišurstaša žjóšaratkvęšagreišslunnar ķ Skotlandi 18. september n.k. veršur virt. Skotar velja žį milli tveggja kosta. Annar er aš lżsa yfir stofnun sjįlfstęšs rķkis eins og Ķslendingar geršu endanlega 1944. Hinn er aš halda óbreyttri skipan frį 1707, žar sem Skotland er hluti Bretlands meš takmarkaša sjįlfstjórn.

Skotar gengu inn ķ Bretland 1707 einkum til aš öšlast ašgang aš stórum markaši fyrir skozkar vörur og til aš stilla til frišar, enda höfšu Skotar og Englendingar marga hildi hįš į fyrri tķš. Nś segja skozkir žjóšernissinnar og ašrir, sem ašhyllast sjįlfstętt Skotland: Viš höfum nś meš ašild okkar aš ESB ašgang aš risavöxnum markaši. Viš žurfum žvķ ekki lengur į žvķ aš halda aš tilheyra Bretlandi, a.m.k. ekki af višskiptaįstęšum, allra sķzt ef Bretar gera alvöru śr žvķ aš segja sig śr ESB, žvķ aš žį komumst viš ekki hjį žvķ aš taka okkur sjįlfstęši til aš geta haldiš įfram aš vera ķ ESB.

Skozkir sjįlfstęšissinnar segja: Skotland var og er öšruvķsi en England. Viš höfum ašrar hugmyndir, önnur višmiš. Viš lķkjumst Noršurlandažjóšum frekar en Bandarķkjamönnum. Žaš er engin tilviljun, segja žeir, aš Ķhaldsflokkurinn hefur nęr ekkert fylgi ķ Skotlandi sem stendur, hann hefur ašeins einn žingmann ķ brezka žinginu į móti sex frį Skozka žjóšernisflokknum og 41 fyrir Verkamannaflokkinn. Englendingar ęttu aš fagna žvķ aš losna viš Skotland śr stórrķkinu, bęta žeir viš, žvķ aš žį getur ķhaldiš stjórnaš Englandi óįreitt, verši žeim aš góšu, og viš fįum friš. Viš getum žį komiš okkur upp norręnu velferšarrķki ķ Skotlandi.

Skotar gętu žį sagt eins og Ķslendingar: Viš, sem byggjum Skotland, viljum skapa réttlįtt samfélag, žar sem allir sitja viš sama borš, svo vitnaš sé til upphafsorša nżju stjórnarskįrinnar, sem Alžingi heldur ķ gķslingu. Skotar eru aš hugsa um aš setja sér skrifaša stjórnarskrį ķ tengslum viš sjįlfstęšisyfirlżsingu til aš marka sérstöšu sķna. Bretland į sér enga skrifaša stjórnarskrį.

Žeir, sem kjósa óbreytt įstand, vara Skota viš sjįlfstęšisbröltinu meš żmsum rökum. Sum rökin eru beinlķnis bjįlfaleg eins og t.d. žau, aš Skotland meš fimm milljónir ķbśa sé of lķtiš land til aš geta stašiš į eigin fótum. Žaš žęttu Dönum, Finnum og Noršmönnum a.m.k. vera tķšindi. Ašrir segja (žetta var ašalröksemd Alistairs Darling, fv. fjįrmįlarįšherra Bretlands, ķ lķflegum sjónvarpskappręšum um daginn viš Alex Salmond,  forsętisrįšherra Skotlands og helzta talsmann sjįlfstęšissinna): Sjįlfstętt Skotland, segir Darling, žarf aš koma sér upp eigin gjaldmišli – eins og žaš sé frįgangssök.

Alex Salmond į aušvelt svar viš žessu. Ķ fyrsta lagi eru nęstum 200 lönd ķ heiminum, segir hann, og žau hafa żmsan hįtt į gjaldmišlum sķnum. Skotar ęttu t.a.m. hęgt meš aš gera skozka pundiš aš sjįlfstęšum gjaldmišli, hvort sem gengi skozka pundsins vęri haldiš föstu eša leyft aš fljóta. Ķ annan staš geta Skotar haldiš brezka pundinu hvort sem Englendingum lķkar žaš vel eša illa; Alistair Darling er hęttur aš bera į móti žvķ. Ķ žrišja lagi vęri Skotum ķ lófa lagiš aš taka upp evruna. Darling heldur žvķ fram, aš Skotar geti ekki meš góšu móti haldiš įfram aš nota brezka pundiš, taki žeir sér sjįlfstęši, žvķ aš sameiginleg mynt hljóti aš kalla į eitt rķki. Žessi röksemd jafngildir yfirlżsingu um, aš evružjóširnar vaši allar sem ein ķ villu og svķma, žar eš žęr nota sömu mynt įn žess aš tilheyra einu allsherjarrķki.

Skozkir sjįlfstęšissinnar vilja sjįlfsstjórn og engar refjar, žar eš žeir telja Skotland bera skaršan hlut frį borši sem hluti Bretlands. Fyrir žeim vakir alls engin einangrunaržrį  eša innilokunarhyggja, öšru nęr. Žeir lķta į ašild aš ESB sem forsendu sjįlfstęšs Skotlands.

DV, 5. september 2014.


Til baka