Tilbrigši viš bśvernd

Tvö lönd innan OECD hafa nś um tveggja įratuga skeiš leyft vindum frķverzlunar og frjįlsrar samkeppni aš nęša um landbśnaš til jafns viš annan atvinnurekstur. Žessi lönd eru Įstralķa og Nżja-Sjįland. Reynsla žeirra af landbśnaši įn styrkja į erindi viš önnur OECD-lönd, žar sem landbśnašurinn er enn į rķkisframfęri – og žį ekki sķzt viš okkur Ķslendinga, žvķ aš hér heima er landbśnašurinn enn sem jafnan endranęr žyngri į fóšrum en alls stašar annars stašar ķ heiminum nema ķ Sviss og Noregi.

Fram yfir 1980 naut landbśnašur ķ Įstralķu og į Nżja-Sjįlandi svipašra sérkjara og tķškušust annars stašar um išnrķkin og tķškast žar enn. Įriš 1984 var svo komiš, aš beinir og óbeinir rķkisstyrkir til bęnda į Nżja-Sjįlandi nįmu žrišjungi af tekjum žeirra (žetta hlutfall hér heima er nś 70% skv. skżrslum OECD). Nżsjįlenzka rķkisstjórnin sį ķ hendi sér, aš žetta įstand gat ekki gengiš til frambśšar, og įkvaš žį aš létta öllum hömlum af bśvöruvišskiptum ķ einu vetfangi svo aš segja og afnema jafnframt alla bśstyrki og nišurgreišslur. Žessi róttęka breyting var lišur ķ frķvęšingu žjóšarbśskaparins ķ heild žarna sušur frį, en um žetta leyti var mjög af Nżja-Sjįlandi dregiš. Landiš hafši veriš mešal rķkustu landa heims um 1950, en žaš hafši sigiš smįm saman nišur eftir listanum yfir žjóšartekjur į mann ķ išnrķkjum og var nś einum mannsaldri sķšar nįlęgt botni listans. Įstralska rķkisstjórnin venti einnig sķnu kvęši ķ kross, žótt įstandiš vęri skįrra žar en į Nżja-Sjįlandi. Kśvendingin ķ Įstralķu vakti žó minni athygli ķ śtlöndum, žar eš Įstralar tóku sér ķviš lengri tķma til verksins en grannar žeirra: Įstralar kusu aš leysa mįliš ķ įföngum frekar en einum rykk, en žeir gengu eigi aš sķšur vasklega til verks.

Uppskuršurinn ķ landbśnašarmįlum beggja landa fór fram ķ sįtt viš bęndur. Lykillinn aš sįttinni var sį, aš uppskuršurinn var hluti vķštękra umbóta, sem tóku til marga žįtta efnahagslķfsins ķ einu, svo aš bęndur žóttust sjį, aš nęstum allir sętu viš sama borš. Žaš skipti sköpum. Žvķ var spįš ķ upphafi, aš 8000 bżli myndu leggjast ķ aušn įn verndar, en svo fór žó ekki. Žegar upp var stašiš, žurftu ašeins 800 bęndur į Nżja-Sjįlandi aš bregša bśi, eša 1% allra bęnda. Žaš var allt og sumt. Svipaš var uppi į teningnum ķ Įstralķu. Bęndur ķ bįšum löndum lögušu sig fljótt og vel aš nżjum ašstęšum: žeir hęttu aš haga framleišslu sinni eftir styrkjum og uppbótum śr rķkissjóši og lögušu hana heldur aš óskum og žörfum neytenda. Frjįls markašur fékk aš rįša feršinni. Samsetning framleišslunnar breyttist. Margir bęndur hęttu til aš mynda saušfjįrrękt og hófu vķnrękt ķ stašinn, og žaš tókst svo vel, aš Įstralķa og Nżja-Sjįland hafa į skömmum tķma skipaš sér ķ röš fremstu vķnręktarlanda heimsins. Saušfjįrstofninn į Nżja-Sjįlandi minnkaši śr 70 milljónum fjįr ķ 50 fyrstu tķu įrin eftir 1984. Bęndur hagręddu bśrekstrinum į żmsa lund. Birgjar žeirra snarlękkušu til dęmis verš į ašföngum til bęnda – vitandi žaš, aš bęndur voru ekki lengur į rķkisjötunni og žurftu žvķ aš horfa ķ hverja krónu eins og ašrir.

Umskiptin voru samt ekki sįrsaukalaus. Landareignir bęnda lękkušu um fimmtung ķ verši, og mį af žvķ rįša, hversu bśverndin hafši veriš bökuš inn ķ verš į landi. En įstandiš lagašist fljótt aftur. Innan tķu įra hafši landbśnašarframleišslan aftur nįš fyrri styrk, og hśn hefur sum įrin sķšan vaxiš örar en önnur framleišsla į Nżja-Sjįlandi, enda hafa bęndur veriš aš nema nż lönd: vķnrękt, įvaxtarękt, jaršhnetur o.s.frv. Galdurinn er žessi: markašurinn sendir bęndum aršvęnlegri skilaboš en rķkisvaldiš um žaš, hvaš borgar sig og hvaš ekki. Bęndur kunna vel aš bregšast viš skilabošum markašsins. Framleišni ķ landbśnaši – viršisaukinn į hvert įrsverk – hefur nęr tvöfaldazt į Nżja-Sjįlandi sķšan 1983, og hann hefur aukizt um helming ķ Įstralķu. Umhverfisspjöll af völdum landbśnašar hafa minnkaš til muna, žar eš ręktarland og įveitur nżtast nś betur en įšur og įburšarnotkun hefur hjašnaš, enda hefur nišurgreišslu įburšar veriš hętt.

Enginn skyni borinn bóndi ķ žessum tveim löndum hinum megin į hnettinum lętur sér žaš til hugar koma aš lżsa eftir afturhvarfi til bśverndarstefnunnar. Žeir dagar eru lišnir og koma trślega aldrei aftur. Bęndur eru žvert į móti stoltir af žvķ aš standa nś į eigin fótum. Žeim hefur aldrei gengiš betur: žeir eru sjįlfstętt fólk.

Fréttablašiš, 19. įgśst 2004.


Til baka