Aušlegš mįlsins og mśtur

Ég skildi, aš orš er į Ķslandi til um allt, sem er hugsaš į jöršu.

Er žetta rétt? Nei, ekki ķ bókstaflegum skilningi. Žarna viršist Einar Benediktsson hafa lįtiš žjóšerniskenndina hlaupa meš sig ķ gönur, hafi hann į annaš borš bśizt viš žvķ, aš žessi hending vęri tślkuš eftir oršanna hljóšan. Mér žykir hitt reyndar lķklegra, aš skįldiš hafi įtt viš žaš eitt, aš ķslenzka rśmar orš um allt, sem heiti hefur, enda žótt żmis žeirra orša, sem viš žurfum į aš halda ķ dagsins önn, séu ósmķšuš enn eša ófundin. Viš eigum aš sönnu mörg orš um żmislegt af žvķ, sem forfešrum okkar var tamast aš tala um: viš eigum til dęmis į annan tug orša um dindil, hala, rófu, skott, sporš, stél, stert, tagl og žannig įfram, žar sem enskumęlandi mönnum dugir ašeins eitt orš (tail), sem nęr yfir allar skepnur ķ einu. Svipaš į viš um żmis vešurheiti: viš höfum mörg orš um snjókomu (48 ólķk orš samkvęmt Ķslenskri samheitaoršabók), en miklu fęrri um sólskin (fimm orš). Og žannig gęti ég haldiš įfram of daginn, en ég ętla samt aš stilla mig um žaš og staldra heldur viš eitt atriši: mśtur og fjįrkśgun og misjafnan oršaforša ķslenzkrar tungu um ęšri fjįrmįl.

En fyrst žetta. Hvaš eru mśtur? Hvers vegna varša žęr viš lög?

Mśtur köllum viš žaš, žegar reynt er aš hafa įhrif į embęttisfęrslu manns meš fjįrburši. Fjįrburš getum viš ef til vill einnig kallaš žann tķma įrsins, žegar mest ber į mśtum. Ef erindreki fyrirtękis eša hagsmunasamtaka bżšur rįšherra fé ķ žvķ skyni, aš rįšherrann greiši götu félagsins į kostnaš annarra, žį eru žaš mśtur. Ef rįšherra eša öšrum embęttismanni er mśtaš til aš taka dżrt verktakatilboš eins fram yfir hagstęšari tilboš frį öšrum, žį skašar mśtugreišslan verktakana, sem verša af verkinu, og einnig skattgreišendur. Mśtur valda tjóni og varša žess vegna viš lög.

Hvaš eigum viš aš kalla žį, sem bjóša mśtur? Žaš liggur ekki alveg ķ augum uppi. Oršiš mśtuveitandi kom fyrir ķ Bjarka į Seyšisfirši fyrir 100 įrum, en žaš hefur varla sézt sķšan og finnst nś hvergi ķ prentušum oršabókum. Ķ nżju ķslenzku oršabókinni frį Eddu stendur oršiš mśtari, en žaš žżšir skįld! Vęri nś ekki nęr aš nota žaš ķ merkingunni mśtuveitandi? Mśtari lętur ekki sķšur ķ eyrum en sśtari. Oršiš mśtužegi kemur fyrst fyrir ķ Vefaranum mikla frį Kasmķr įriš 1927.

Mśtužegi žarf ekki endilega aš vera embęttismašur. Ef vinnuveitandi ber fé į verklżšsleištoga til aš greiša fyrir hóflegum kaupkröfum af hįlfu verklżšsfélagsins, žį er žaš saknęmt athęfi vegna žess, aš félagsmenn verša žį fyrir tjóni. Mśtur hafa varšaš viš lög sķšan į dögum Hammśrabķs Babżlonķukonungs į 18. öld fyrir Krist. Žeir brjóta bįšir lög, mśtarinn og mśtužeginn, og gildir žį einu, hvort mśtuféš er ķ reyndinni reitt fram eša hvort rįšherrann stendur viš sinn hluta samkomulagsins. Réttarstaša mśtubošberans – žess, sem bżšur mśtur fyrir hönd annars manns – viršist žó vera į reiki.

Hvaš nś ef rįšherra krefst greišslu fyrir aš lįta fyrirtęki ķ friši? Žaš heitir fjįrkśgun eša fjįrpynd. Hér žarf reyndar ekki rįšherra til eša ašra embęttismenn, enda er fjįrkśgun algengust ķ einkageiranum og tekur žar į sig żmsar myndir, sumar ólöglegar, ašrar ekki. Oftast hótar fjįrkśgarinn žvķ aš ljóstra upp óžęgilegum upplżsingum um fórnarlambiš – syngja, eins og sagt er į Sikiley. Żmis önnur tilbrigši eru til, įn söngs.

Mśtur eru skżlaust lögbrot, en fjįrkśgun žarf ekki endilega aš varša viš lög, žaš fer eftir ašstęšum. Annar munur er sį, aš ķ mśtumįli eru bįšir sekir, mśtuveitandinn og mśtužeginn, og saklausir vegfarendur eru žį fórnarlömb samsęrisins. Ķ fjįrkśgunarmįli er aftur į móti ašeins annar ašilinn sekur, fjįrkśgarinn; hinn er fórnarlamb. Og viš, sem eigum öll žessi orš yfir hala og rófur, dindla og skott og 48 tegundir fannkomu – viš eigum ašeins žetta eina orš yfir fórnardżr gerólķkra glępa. Aušlegš mįlsins er misskipt milli atvinnuvega. Viš žurfum aš reyna aš rétta žennan halla. Žar kemur gamalt sveitamįl ķ góšar žarfir.

Žegar peningar eru žvegnir, žį heitir žaš peningažvętti samkvęmt oršabókinni nżju. Eigum viš ekki heldur aš kalla žaš fjįrböšun?

Fréttablašiš, 13. marz 2003.


Til baka