Dvķnandi afli: Taka tvö

Tęknilega séš vęri hęgšarleikur aš kippa sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu ESB ķ lag, svo aš śtvegur ESB-landanna gęti horft björtum augum til framtķšarinnar. Til žess žyrfti aš bęta śr žeim fjórum megingöllum, sem ég lżsti į žessum staš fyrir viku. Ķ fyrsta lagi žyrfti aš taka įkvaršanir um aflamark śr höndum stjórnmįlamanna meš žvķ til dęmis aš stofna sérstakt rįš, sem hefši žaš hlutverk aš tryggja hįmarksafrakstur af fiskimišum ķ lögsögu ESB-landanna til langs tķma litiš. Hugsunin hér er hina sama og bżr aš baki nśgildandi löggjafar um sjįlfstęša sešlabanka nęr alls stašar um išnrķkin og vķšar: peningamįl eru mikilvęgari en svo, aš vert sé aš treysta skammsżnum og duttlungafullum stjórnmįlamönnum fyrir stjórn žeirra. Žessari lausn vęri hęgt aš koma viš ķ hverju landi fyrir sig eša innan ramma nżrrar sameiginlegrar fiskveišistefnu ESB, žar sem réttur og hagur hvers ašildarrķkis vęri tryggšur. Žessi hugsun er ķ góšu samręmi viš upphaflega hugsjón ESB: aš stilla til frišar milli landa meš samstjórn mikilvęgra nįttśruaušlinda og annarra mįla, sem rķkur samhagur er bundinn viš. Ķ annan staš žyrfti aš selja kvótana, sem aflamarksrįšiš įkvęši, į markašsverši eša opnu uppboši til aš koma veiširéttindunum örugglega ķ hendur žeirra, sem geta dregiš fiskinn śr sjó meš minnstum tilkostnaši. Ķ žrišja lagi žyrfti aš tryggja frjįls višskipti meš kvóta. Žessar žrķžęttu umbętur į sameiginlegri fiskveišistefnu ESB myndu efla bęši hagkvęmni og réttlęti – hagkvęmni meš žvķ aš fęra veišiheimildirnar ķ hendur žeirra, sem bezt kunna meš žęr aš fara, ķ frjįlsri samkeppni, til dęmis į uppbošsmarkaši, žar sem allir sitja viš sama borš, og réttlęti meš žvķ aš koma aršinum af sameignaraušlindinni ķ hendur réttra eigenda aš lögum: skattgreišenda. Vęri sameiginleg fiskveišistefna ESB meš žessu móti fęrš ķ heilbrigt markašsbśskaparhorf, gętu Ķsland og Noregur gengiš įhyggjulaus og létt ķ spori ķ ESB, meš žvķ aš tryggt vęri, aš frjįls ašgangur aš uppbošsmörkušum vęri ašskilinn frį frjįlsum ašgangi aš aušlindunum, sem kęmi aš sjįlfsögšu aldrei til greina. Ef skozkir fiskimenn geta greitt hęrra verš en ķslenzkir fyrir veiširétt į Ķslandsmišum, geta bįšar žjóširnar hagnazt į višskiptunum. Umbętur į fiskveišistefnu ESB ķ žessa veru myndu męta haršri andstöšu, žaš segir sig sjįlft. Margir stjórnmįlamenn myndu snśast öndveršir gegn hugmyndinni um aš fela nżju aflamarksrįši, skipušu óhįšum sérfręšingum, aš įkveša aflakvóta frį įri til įrs. Samt hafa evrópskir stjórnmįlamenn fallizt į aš fela óhįšum sešlabanka ķ Frankfurt stjórn peningamįla ķ samręmi viš hugsunina um óhįša dómstóla, fjölmišla og hįskóla. Ķ annan staš myndu margir stjórnmįlamenn, śtgeršarmenn og sjómenn leggjast gegn žvķ, aš horfiš yrši frį eša dregiš śr nśverandi nišurgreišslum og styrkjum handa evrópskum sjįvarśtvegi lķkt og evrópskir bęndur og bandamenn žeirra į stjórnmįlavettvangi halda įfram aš streitast gegn umbótum į bśverndarstefnunni ķ markašsbśskaparįtt, og žeir munu vķsast leggjast meš lķku lagi gegn frjįlsum višskiptum meš veišiheimildir. Hér heima var fylgi śtvegsmanna viš frjįlst framsal į sķnum tķma keypt žvķ dżra verši, aš žeim var fyrst fęršur kvótinn į silfurfati. ESB žarf ekki aš fara eins aš rįši sķnu. Kvótakerfi ESB hvetur lķkt og ķslenzka kvótakerfiš til brottkasts, žvķ aš fiskimenn reyna skiljanlega aš fylla kvótana sķna meš dżrum fiski og fleygja žvķ undirmįlsfiski. Brottkast er yfirleitt ekki bannaš meš lögum ķ Evrópu. Rannsóknir sżna, aš fiskiskip meš eftirlitsmenn um borš skila yfirleitt hlutfallslega minna af dżrum fiski į land en skip įn eftirlits. Athuganir į vegum ESB benda til, aš 40-60 prósentum af veiddum afla sé fleygt fyrir borš. Viš žetta bętist ólögleg löndun afla ķ óžekktu umfangi til aš komast fram hjį kvóta. Ķ vel śtfęršu veišigjaldskerfi borgar sig oftast nęr aš koma meš allan veiddan fisk į land, svo lengi sem veršiš, sem fęst fyrir fiskinn aš greiddu gjaldi, er umfram flutningskostnašinn af sjó į land.

Fréttablašiš, 10. janśar 2008.


Til baka