Erlendar skuldir: Įfram hęrra

Erlendar skuldir žjóšarbśsins ķ heild jukust mjög įriš 1998 og aftur 1999 vegna mikils halla į višskiptum viš śtlönd. Skuldirnar nįšu sögulegu hįmarki (66% af landsframleišslu) ķ lok įrs 1999 skv. nżjum tölum frį Sešlabankanum. Hiš opinbera hefur tekiš fjóršung žessara lįna (rķki og sveitarfélög), innlįnsstofnanir og ašrar lįnastofnanir hafa tekiš helminginn, og atvinnufyrirtęki fjóršunginn, sem eftir er. Skuldirnar munu halda įfram aš hrannast upp į žessu įri, žvķ aš višskiptahallinn veršur įfram mikill: žvķ er nś spįš ķ Žjóšhagsstofnun, aš hallinn verši um 7% af landsframleišslu įriš 2000, žrišja įriš ķ röš. Ķ įrslok 2000 veršur skuldahlutfalliš vęntanlega komiš upp undir eša jafnvel upp fyrir 70%. Og žaš stefnir miklu hęrra, žvķ aš Žjóšhagsstofnun spįir žvķ nś, aš višskiptahallinn muni nema um 8% af landsframleišslu aš jafnaši 2001-2004. Žetta hefur ekki gerzt įšur.

 

Hvaš meš žaš?

Myndin lżsir žróun erlendra langtķmaskulda ķ hlutfalli viš landsframleišslu frį 1980 til 2004 mišaš viš spį, eša réttar sagt framreikning, Žjóšhagsstofnunar um višskiptahalla og hagvöxt og óbreytt gengi. Ef spįin gengur eftir, žį fer skuldahlutfalliš aš nįlgast 90% įriš 2004, svo aš greišslubyrši erlendra langtķmalįna mun žį vęntanlega leika į bilinu milli fjóršungs og žrišjungs, ef reynsla fyrri įra er höfš til marks. Meš öšrum oršum: viš žurfum žį aš nota žrišju eša fjórša hverja krónu  af śtflutningstekjum okkar ķ vexti og afborganir af erlendum lįnum.

wpe5.jpg (48307 bytes)

En hvaš gerir žaš til? — kann nś einhver aš spyrja. Hverju skiptir žaš mig, žótt nįgranni minn safni skuldum? Vandinn hér er žessi: nįgranni žinn getur velt skuldabyršinni aš nokkru leyti yfir į žig, einkum og sér ķ lagi śr žvķ aš bankakerfiš er enn aš miklu leyti ķ höndum rķkisins og žarf ekki aš sęta verulegri samkeppni erlendis frį. Bankarnir taka lįn erlendis fyrir hönd višskiptavina sinna og žurfa aš standa ķ skilum viš erlenda lįnardrottna. Žegar skuldabyršin žyngist śt į viš, žį reyna žeir aš jafna metin meš žvķ aš bjóša innlendum višskiptavinum sķnum lakari vaxtakjör en ella, einnig žeim, sem bera enga įbyrgš į skuldasöfnuninni erlendis. Og ef bankarnir komast ķ kröggur vegna fyrirhyggjuleysis og óhófs ķ śtlįnum, žį mun rķkiš nęstum örugglega velta kostnašinum yfir į skattgreišendur. Kjarni mįlsins er sį, aš raunveruleg įbyrgš rķkisins nęr langt umfram lįntökur rķkisins sjįlfs. Śti ķ Evrópu myndu miklar skuldir viš śtlönd aš vķsu ekki valda sambęrilegum vanda, ekki lengur, žvķ aš žar rķkir nś alžjóšleg samkeppni į fjįrmįlamarkaši. Žar skiptir skuldabyršin, sem er aš vķsu óvera vķšast hvar, žvķ mun minna mįli en hér.

Žegar svipuš staša kom upp hér heima fyrir nokkrum įrum og erlendar skuldir stefndu į 70% af landsframleišslu, žį gripu menn til žess rįšs aš ganga į gjaldeyrisforšann til aš endurgreiša erlendar skuldir. En nś er ekki hęgt aš leika žann leik į nż, žvķ aš gjaldeyrisforšinn er ķ sögulegu lįgmarki mišaš viš innflutning og dugir ašeins fyrir innflutningi į vörum og žjónustu ķ sex vikur, sem er langt fyrir nešan venjuleg öryggis- og višmišunarmörk. Ef gengi krónunnar fellur af völdum višskiptahallans og veikrar gjaldeyrisstöšu, svo sem viršist ę lķklegra meš hverjum mįnušinum sem lķšur, žį mun skuldahlutfalliš hękka og skuldabyršin žyngjast enn frekar ķ brįš og žjóšartekjurnar munu lękka ķ einni svipan ķ dollurum tališ. Ķsland mun žį flytjast sem žvķ nemur nišur eftir listanum yfir rķkustu lönd heims mišaš viš landsframleišslu į vinnustund (sjį grein mķna hér ķ Vķsbendingu 7. maķ 1999). Fari svo, mun gengisfall krónunnar į hinn bóginn verša til žess, aš skuldabyršin léttist aftur smįm saman aš öšru jöfnu, žvķ aš lęgra gengi er lyftistöng undir żmiss konar śtflutning til langs tķma litiš og dregur auk žess śr innflutningi.

 

Śtlįn, aršur og sjįlfstęši

Žaš hefši veriš hyggilegra aš nota uppsveifluna ķ efnahagslķfinu sķšustu įr til aš grynnka į erlendum skuldum žjóšarbśsins og standa straum af t.a.m. stórišjuframkvęmdum meš innlendu lįnsfé frekar en erlendu. Til žess hefši žurft styrkari hendur viš stjórn peningamįla og nęmara tķmaskyn: žaš hefši žurft aš halda aftur af śtlįnaženslunni ķ tękan tķma, ekki ašeins meš ströngum ašhaldsašgeršum, heldur einnig meš skipulagsbreytingum, ž.e. einkavęšingu og aukinni erlendri samkeppni į fjįrmagnsmarkaši. Hvort tveggja brįst. Rķkiš ber įbyrgšina, žegar śtlįnažensla rķkisbankakerfis fer śr böndunum, ekki sķzt ķ landi, žar sem Sešlabankinn heyrir undir sjįlft forsętisrįšuneytiš. Žar aš auki hefši įlagning veišigjalds ķ tęka tķš, t.d. meš uppboši aflaheimilda į opnum markaši, hamlaš gegn ženslunni.

Nś rķšur auk žess mjög į žvķ sem fyrr, aš fjįrfestingin, sem veriš er aš nota lįnsfé til aš fjįrmagna, beri myndarlegan arš, žvķ aš ella mun aukin skuldabyrši ķžyngja žjóšinni verulega, žegar frį lķšur. Śtreikningar hęfra hagfręšinga utan stjórnkerfisins viršast žó benda til žess, aš umtalsveršur vafi leiki į hagkvęmni fyrirhugašra virkjunarframkvęmda ķ Austurlandskjördęmi, enda žótt engar bętur komi fyrir umhverfisspjöll. Žaš er naušsynlegt, aš žęr framkvęmdir og ašrar svipašar séu ekki ašeins lįtnar sęta umhverfismati, heldur einnig aršsemismati fyrir opnum tjöldum, en hvorugu hefur veriš aš heilsa ķ orkumįlum žjóšarinnar til žessa.

Žaš hefši einnig žurft aš treysta hagstjórnina ķ staš žess aš halda įfram aš troša lśnum stjórnmįlamönnum, sem brestur faglegar forsendur og sjįlfstęši til hagstjórnarstarfa, bakdyramegin inn ķ bankastjórn Sešlabankans. Žvķlķkt hįttalag er óžekkt ķ nįlęgum löndum og ber ekki vitni um mikla viršingu fyrir góšri hagstjórn. Eša hvers vegna halda menn, aš reyndir hagfręšingar į borš viš Alan Greenspan séu fengnir til aš stżra bandarķska sešlabankanum? — en ekki gamlir stjórnmįlamenn eins og t.d. Ronald Reagan, sem hefur aš vķsu próf ķ hagfręši, en lįtum žaš vera. Greenspan einblķnir ekki į peningamįl ķ žröngum skilningi, heldur lętur hann efnahagsmįl ķ vķšum skilningi til sķn taka. Nżlega hvatti hann Bandarķkjažing til dęmis til aš fylkja sér um frumvarp forsetans um aukin višskipti viš Kķna, af žvķ aš aukin višskipti efla hagvöxt og draga meš žvķ móti śr veršbólgu. Žannig eiga sešlabankastjórar aš vera. Žaš er aš vķsu įgętt, aš Sešlabankinn og Žjóšhagsstofnun hér heima hafa nś varaš rķkisstjórnina opinberlega og eindregiš viš veršbólgunni og višskiptahallanum. Žaš hjįlpar. En žaš er ekki nóg. Lįtum eitt dęmi duga: sjįlfstęšur Sešlabanki undir styrkri stjórn vęri fyrir löngu bśinn aš męla meš veišigjaldi viš rķkisstjórnina, meš rękilegum rökstušningi, af žvķ aš veišigjald eykur hagkvęmni og dregur śr veršbólgu og višskiptahalla, sé vel į mįlum haldiš.

 

Vķsbending, 9. jśnķ 2000.


Til baka