Žegar fęri gefst

Uppsveiflur ķ efnahagslķfinu geta veriš skašlegar aš žvķ leyti, aš žęr hneigjast til aš byrgja mörgum sżn į brżnar umbętur til langs tķma. Žetta er skiljanlegt. Hvķ skyldu menn, žegar allt leikur ķ lyndi, leggja į sig erfiša og stundum vanžakklįta barįttu fyrir efnahags- og skipulagsumbótum, sem engum sżnilegum įrangri kunna aš skila fyrr en aš löngum tķma lišnum? Freistingin til aš halda aš sér höndum getur žį oršiš ęši sterk. Nišursveiflur eru einnig hęttulegar af svipušum sökum. Grunnar lęgšir geta aš vķsu örvaš umbótaviljann, en djśpum lęgšum hęttir til aš beina athygli stjórnvalda frį brżnum langtķmaumbótum aš brįšabirgšalausnum. Margföld reynsla vķšs vegar aš ber žessu vitni. Įrin 1987-96 hafši hagkerfiš hér heima hjakkaš ķ sama hjólfari eša žvķ sem nęst ķ įratug, og viš žęr ašstęšur virtist vera aš skapast vķštękari og skarpari skilningur en įšur į naušsyn gagngerra umbóta. Žetta mį rįša af vel heppnašri atlögu aš langvinnri veršbólgu aš frumkvęši verklżšsleištoga og vinnuveitenda, fyrstu skrefunum ķ įtt til einkavęšingar rķkisfyrirtękja og innreiš Ķslands į Evrópska efnahagssvęšiš gegn haršri andstöšu mikils fjölda fólks, sem skoraši įn įrangurs į forseta Ķslands aš synja samžykkt Alžingis į EES-samningnum. Uppsveiflan eftir 1996 breytti landslaginu. Ašildin aš EES leysti śr lęšingi įšur bęlda krafta og hleypti nżjum kjarki og žrótti ķ atvinnurekstur Ķslendinga heima og erlendis, einnig bankarekstur. Skyndilega virtust allar leišir fęrar. Lįnsfé flęddi inn ķ landiš. Įhuginn į langdręgum umbótum dvķnaši. Ašhaldiš ķ hagstjórninni minnkaši, svo aš veršbólgan męlist nś aftur ķ tveggjastafatölu, gengiš fellur, og skuldir fólks og fyrirtękja fylgja veršbólgunni, en vinnulaunin ekki. Įhugi stjórnvalda į aš nota einkavęšingu rķkisfyrirtękja og banka til aš skjóta styrkum stošum undir atvinnulķfiš fram ķ tķmann, svo sem lagt var upp meš, vék ķ sumum vel žekktum tilvikum fyrir įbyrgšarlausri sölu til einkavina į śtsöluverši. Įhuginn į nįnara samstarfi viš ESB fjaraši śt: margir menn, sem undir öšrum kringumstęšum hefšu trślega komizt aš žeirri nišurstöšu, aš kostir ašildar vegi žyngra en gallarnir, böršu sér į brjóst og žóttust ekki žurfa į ašild aš halda. Einn žeirra lķkti evrunni viš gjaldmišla Noršur-Kóreu og Kśbu. Hann er nś sešlabankastjóri. Kannski treystu žeir sér ekki til aš berjast fyrir inngöngu ķ ESB, kannski nenntu žeir žvķ ekki eša héldu, aš žeir myndu sleppa fyrir horn. Nś skila žeir sér einn af öšrum meš skottiš milli lappanna. Nś rķšur į aš klśšra ekki mištaflinu. Ķ fyrsta lagi sżnast engar forsendur til aš taka upp evruna įn ašildar aš ESB. Hugmyndin um evru įn ESB-ašildar er óraunhęf, enda hefur slķk skipan hvergi komiš til įlita ķ žeim löndum, sem Ķslendingar bera sig saman viš. Ętlum viš nś allt ķ einu aš sękja hagstjórnarhugmyndir til San Marķnós og Svartfjallalands? Ķ annan staš er ekkert vit ķ aš fleygja frį sér kostunum, sem fylgja ESB-ašild til langframa: meira ašhaldi, meiri samkeppni, lęgra vöruverši, lęgri vöxtum. Hugmyndin um evru įn ESB-ašildar hljómar eins og öržrifarįš manna meš tapaš tafl: žeir stinga upp į óraunhęfum śrręšum til aš halda įfram aš tefja, trufla og spilla mįlinu. Sjįlfstęšismenn hafa įšur leikiš žennan leik: žeir reyndu į sķnum tķma aš spilla fyrir ašildinni aš EES meš frįleitu tali um tvķhliša višskiptasamninga. Ķ žrišja lagi er ekki rįšlegt aš taka evruna upp of snemma. Upptaka evrunnar getur ekki skilaš tilętlušum įrangri nema gengi krónunnar sé rétt skrįš ķ byrjun. Žjóšarbśiš og gengiš žurfa tķma til aš nį jafnvęgi eftir atgang sķšustu įra. Rķkisstjórnin žarf aš lżsa žvķ yfir, aš hśn hyggist leggja drög aš umsókn Ķslands um ašild aš ESB og taka upp evruna, žegar fęri gefst. Slķk yfirlżsing myndi efla traust Ķslands śt į viš og róa fjįrmįlamarkaši. Fįlmkenndar fyrirspurnir stjórnvalda erlendis um upptöku evrunnar nś eša sķšar įn ESB-ašildar gętu haft žveröfug įhrif, žar aš žęr myndu vķsast vera taldar vitna um dugleysi, hik og hįlfkįk.

 

Fréttablašiš, 17. jślķ 2008.


Til baka