Féžroski

 

Hagstjórn ręšur miklu um hagvöxt til langs tķma litiš, en einrįš er hśn ekki. Stofnanir samfélagsins hafa einnig umtalsverš įhrif į hagvöxtinn. Lżšręši til dęmis örvar yfirleitt hagvöxtinn, einręši hęgir į honum. Trśnašartraust ķ višskiptum eflir hagvöxt, óheišarleiki rżrir hann, og žannig mętti lengi telja. Žroskaš fjįrmįlakerfi glęšir hagvöxtinn, en vanžroska fjįrmįlakerfi hamlar honum.

Hvers vegna?

Jś, žaš stafar af žvķ, aš vel žroskaš, helzt hįžróaš, fjįrmįlakerfi žarf til žess aš laša fram sparnaš og beina honum aš aršbęrri fjįrfestingu. Ef veršbólga er mikil, žį nęr fjįrmįlakerfiš ekki aš žróast ešlilega, og fólk sparar žvķ of lķtiš (treystir ekki bönkunum), og fyrirtękin fjįrfesta of lķtiš. Žetta styšur hvort annaš: minni veršbólga kemur fjįrmįlakerfinu til meiri žroska, sem dregur svo aftur śr veršbólgu, og žannig koll af kolli. Žaš er engin tilviljun, aš fjįrmįlabyltinguna hér heima bar upp į svipašan tķma į 9. įratugnum og hjöšnun veršbólgunnar.

 

Hagvöxtur

Mynd1 sżnir sambandiš milli žroska fjįrmįlakerfisins og hagvaxtar ķ 85 löndum įrin 1965-1998. Hver punktur į myndinni lżsir mešalgildum fyrir hvert land yfir tķmabiliš ķ heild.

Viš nįlgumst féžroskann eša fjįrdżptina (e. financial maturity, financial depth) meš peningum og sparifé (M2) ķ hlutfalli viš landsframleišslu og sżnum žį stęrš į lįréttum įs. Löndin lengst til hęgri į myndinni eru Sviss og Japan: žar hefur fjįrvęšing hagkerfisins gengiš lengst, enda hefur veršbólga veriš lķtil ķ bįšum löndum. Ķsland vęri mišsvęšis į myndinni, vęri žaš meš ķ śrtakinu. Peningahlutfalliš hér heima var nįlęgt 40% į 7. įratugnum, en hrundi sķšan nišur ķ 20% af völdum veršbólgunnar į 8. įratugnum. Žegar veršbólgan hjašnaši į nż, byrjaši peningahlutfalliš aftur aš hękka, en žaš hefur žó ekki enn komizt upp fyrir 40%. Sķšustu įr hefur peningahlutfalliš raunar stašnaš eša jafnvel lękkaš, vęntanlega vegna aukinnar veršbólgu sķšan 1994. (Hér er raunar įtt viš M3, sem er ašeins vķšara hugtak en M2.)

 

 

Hagvöxtinn męlum viš meš vexti žjóšarframleišslu į mann į įri aš mešaltali yfir sama 33 įra tķmabil og sżnum hann į lóšréttum įs. Hagvaxtartölurnar hafa veriš lagašar aš žjóšarframleišslu į mann viš upphaf tķmabilsins meš žvķ aš draga frį žann hluta hagvaxtarins, sem rekja mį til žróunarstigs hvers lands. Žetta er gert til aš eyša grunsemdum, sem kynnu annars aš vakna, ķ žį veru, aš myndin sé villandi: hśn lżsi ekki öšru en žvķ, aš féžroskinn sé meiri ķ rķkum löndum en fįtękum og rķku löndin vaxi hrašar en hin. Raunar er hitt nęr sanni, aš fįtęk lönd vaxi hrašar en rķk, og žaš ętti žį aš veikja sambandiš milli hagvaxtar og féžroska, en sleppum žvķ.

Viš sjįum į mynd 1, aš hagvöxturinn helzt ķ hendur viš žroska fjįrmįlakerfisins (rašfylgnin er 0.66). Ašfallsbugšan fellur bżsna vel aš punktaskaranum. Hśn er bogin og ekki bein vegna žess, aš aukin fjįrvęšing skilar smįm saman minni višbótarhagvexti. Viš getum tślkaš bugšuna žannig: Žjóš, sem tekst aš auka hlutfall peninga og sparifjįr śr 20% af landsframleišslu, sem er algengt hlutfall vķša ķ žróunarlöndum, ķ 60%, sem er algengt hlutfall ķ išnrķkjunum, getur vęnzt žess, aš hagvöxtur į mann glęšist um 2 prósentustig į įri aš öšru jöfnu. Žaš er ekki lķtiš, og mį af žvķ rįša mikilvęgi žess aš halda veršbólgu ķ skefjum og halda įfram aš efla og bęta fjįrmįlamarkašinn. 

 

Nįttśruaušur

En af hverju ręšst žaš, hvort stofnanir žjóšfélagsins koma žegnunum aš góšu gagni eša ekki til langs tķma litiš? Eftir hverju fer žaš til dęmis, hvort viš bśum viš lżšręši eša fįręši, frjįlsa eša mślbundna fjölmišla, óhįša dómstóla eša dómstóla, sem dansa eftir duttlungum rķkisvaldsins? Žetta eru bżsna góšar spurningar. Viš žeim eiga fręšimenn žó engin einhlķt svör, en glķman viš žęr heldur įfram.

Getur žaš veriš, aš nįttśruaušlindagnęgš veiki żmsar stofnanir samfélagsins? — til dęmis lżšręšiš og innviši fjįrmįlakerfisins meš žvķ aš żta undir rentusókn af żmsu tagi. Er žaš tilviljun, aš Afrķka logar ķ ófriši? — žegar allir vita, aš strķšiš stendur um yfirrįš yfir demöntum ķ Sierra Leóne og żmsum öšrum nįttśruauši annars stašar um įlfuna.

Mynd 2 sżnir, aš žroski fjįrmįlakerfisins, męldur eins og į mynd 1, stendur ķ öfugu sambandi viš hlutdeild nįttśruaušs ķ žjóšarauši um heiminn (rašfylgnin er -0.68). Mynd 2 nęr eins og mynd 1 yfir 85 lönd, bęši rķk lönd og fįtęk, og lżsir hver punktur į myndinni mešalgildum stęršanna į įsunum tveim yfir sama tķmabil og įšur, 1965-1988. Nś er féžroskinn sżndur į lóšréttum įs og hlutdeild nįttśruaušęfa ķ žjóšarauši, sem er samtala fjįrmagns, mannaušs og nįttśruaušęfa, įriš 1994 er sżnd į lįréttum įs. Žessi męlikvarši į nįttśruaušęfi er glęnżr: Alžjóšabankinn ķ Washington hefur nżbirt žessar tölur. Žaš er rétt aš taka žaš fram, aš fiskimiš eru ekki talin meš ķ nįttśruaušstölunum vegna skorts į upplżsingum og fallvaltleika fiskveiša,  svo aš Ķsland og ašrar fiskveišižjóšir eru ekki meš ķ śrtakinu.

Nś er aš vķsu ekkert hęgt aš fullyrša um orsök og afleišingu į grundvelli einfaldrar fylgni eins og žeirrar, sem sżnd er į myndum 1 og 2. Žaš viršist žó lķklegra, aš žroski fjįrmįlakerfisins fari eftir aušlindagnęgšinni, heldur en hitt, aš aušlindagnęgšin fari eftir fjįrmįlažroskanum.

 

 

Žaš er til aš mynda hęgt aš hugsa sér, aš rentusóknurum ķ kringum aušlindaśtgeršina takist aš sölsa undir sig banka og ašrar fjįrmįlastofnanir og beina śtlįnum žeirra ķ farvegi, sem eru žóknanlegir rentusóknurunum sjįlfum, en almenningi ķ óhag, og haldi aftur af ešlilegri framžróun ķ peningamįlum meš žvķ móti. Annar möguleiki er sį, aš aušlindagnęgš dragi beinlķnis śr žörfinni fyrir banka. Žjóš, sem į mikiš af olķu eša öšru slķku, getur aukiš eša minnkaš sparnaš sinn og fjįrfestingu meš žvķ aš hęgja eša herša į olķuśtgeršinni, svo aš žį er kannski minni žörf fyrir fjįrmįlastofnanir til aš laša menn til sparnašar og fjįrfestingar.

En svo er aš vķsu einn kostur enn: ef til vill rįša einhverjir enn ašrir žęttir žvķ, enn ófundnir, hversu löndin skipast į myndinni, žannig aš sum bśa viš litlar aušlindir og mikinn féžroska og önnur viš miklar aušlindir og lķtinn žroska. Reynslan mun vonandi skera śr žessu. 

 

Vķsbending, 12. janśar 2001.


Myndirnar aš ofan er einnig aš finna į krķtartöflunni (mynd 1, mynd 2). 

Til baka