Forsetinn og lżšręšiš

Forseti Ķslands er kominn į kaf ķ pólitķk. Ķ žingsetningarręšu sinni afhjśpaši forsetinn meš tvennu móti afstöšu sķna til aškomu žjóšarinnar aš įkvöršunum um mįl, sem hann er sjįlfur andvķgur.

Ķ fyrsta lagi lżsti forsetinn žeirri skošun, aš ekki vęri žörf fyrir nżja stjórnarskrį, heldur dygši aš gera breytingar į gildandi stjórnarskrį frį 1944, sem nokkrum sinnum hefši veriš „endurbętt ķ breišri sįtt“.

Forsetinn hallar réttu mįli. Stjórnarskrįrbreytingarnar 1942 og 1959 voru geršar gegn haršri andstöšu Framsóknarflokksins į Alžingi eins og forsetinn ętti aš vita. Svo haršar voru deilurnar, aš ekki greri um heilt milli Framsóknarflokksins og Sjįlfstęšisflokksins um margra įra skeiš aš loknum žeim įtökum ķ bęši skiptin. Ešlilegt er og sjįlfsagt, aš menn takist į um nżja stjórnarskrį, sem kvešur į um, aš allir sitji viš sama borš.

Ķ annan staš var haldin žjóšaratkvęšagreišsla 20. október s.l., žar sem 67% kjósenda lżstu stušningi viš frumvarp Stjórnlagarįšs aš nżrri stjórnarskrį. Ekki bara žaš: 73% kjósenda lżstu einnig stušningi viš įkvęšiš um beint lżšręši, svo aš tiltekiš hlutfall atkvęšisbęrra manna geti krafizt žess, aš mįl fari ķ žjóšaratkvęšagreišslu.

Forseti Ķslands viršist ekki skeyta um nišurstöšur žjóšaratkvęšagreišslunnar, ekki frekar en fv. žingflokkar Framsóknar og sjįlfstęšismanna, sem stöšvušu įsamt öšrum framgang nżju stjórnarskrįrinnar į Alžingi fyrir žinglok ķ vor. Žó lįgu fyrir opinberar og skriflegar yfirlżsingar meiri hluta žingmanna um, aš žeir styddu frumvarpiš og vildu afgreiša žaš fyrir žinglok ķ samręmi viš nišurstöšu žjóšaratkvęšagreišslunnar 20. október.

Sama viršingarleysi gagnvart vilja fólksins ķ landinu markar ummęli forsetans um samningavišaręšur Ķslands viš ESB. Žjóšinni hefur veriš lofaš, aš hśn fįi aš greiša atkvęši um ašildina, og žį vęntanlega į grundvelli fyrirliggjandi samnings. Öšruvķsi geta margir kjósendur ekki myndaš sér skošun į mįlinu. Stjórnarskrįrfrumvarpiš kvešur skżrt į um, aš framsal fullveldis eins og t.d. viš ašild Ķslands aš ESB verša kjósendur aš samžykkja ķ bindandi žjóšaratkvęšagreišslu. Skošun Alžingis skiptir žį ekki mįli, žar eš žjóšin er yfirbošari žingsins. Forseti Ķslands gerir lķtiš śr naušsyn žess aš ljśka ašildarsamningum viš ESB og viršist žvķ kęra sig kollóttan um žetta loforš fv. rķkisstjórnar og einnig um žjóšarviljann, žegar žar aš kemur.

Alžingi er hvorki heppilegur né ešlilegur vettvangur umfjöllunar um mįl, sem kjósendur leiša til lykta ķ

 žjóšaratkvęšagreišslum. Um slķk mįl er ešlilegra aš fjalla śti ķ žjóšfélaginu en inni į Alžingi. Žaš stafar af žvķ, aš Alžingi getur eins og dęmin sanna misbeitt valdi sķnu til aš taka rįšin af kjósendum. Forsetinn bķtur höfušiš af skömminni meš žvķ aš segja: „Alžingiskosningarnar skilušu mikilvęgum bošskap um stjórnarskrįna“ įn žess aš minnast einu orši į žjóšaratkvęšagreišsluna 20. október s.l.

Sś stašreynd, aš Alžingi heyktist į aš afgreiša nżju stjórnarskrįna fyrir žinglok ķ vor, undirstrikar vandann, sem viš er aš glķma. Vandinn birtist m.a. ķ žvķ, aš Alžingi leyfši sér aš taka fram fyrir hendurnar į kjósendum ķ stjórnarskrįrmįlinu. Žvķlķkt hefur ekki gerzt ķ slķku stórmįli ķ okkar heimshluta a.m.k. frį strķšslokum 1945, svo aš ég viti, nema einu sinni. Žaš var ķ Fęreyjum 1946, žegar Fęreyingar įkvįšu ķ žjóšaratkvęšagreišslu aš fara aš dęmi Ķslendinga frį 1944 og lżsa yfir sjįlfstęši frį Danmörku. Lögžingiš ķ Žórshöfn stašfesti nišurstöšu žjóšaratkvęšagreišslunnar, en danski kóngurinn rauf žį žingiš og bošaši til nżrra kosninga, žar sem andstęšingar sjįlfstęšis höfšu sigur. Žjóšaratkvęšagreišslan var žvķ ķ reynd aš engu höfš. Munurinn į Fęreyjum žį og Ķslandi nś er, aš svikin ķ Fęreyjum bįrust aš utan.

Mįlflutningur forseta Ķslands og żmissa alžingismanna bendir til, aš ESB-mįliš gęti hlotiš sömu örlög į Alžingi og nżja stjórnarskrįin. Žaš er engu lķkara en forsetinn og żmsir ašrir treysti žvķ ekki, aš žjóšin segi nei viš ESB-ašild, žegar žar aš kemur. Žeir vilja rįša feršinni og viršast telja sig hafna yfir kjósendur milli alžingiskosninga. Viš žvķ žarf aš bregšast.

DV, 10. jśnķ 2013.


Til baka