Framleišni og lįnsfé

Skuldir Ķslendinga hafa aukizt hröšum skrefum sķšustu įr, einkum skuldir heimilanna. Skuldir heimilanna viš lįnakerfiš nįmu um 513 milljöršum króna ķ įrslok 1999, eša um 140% af rįšstöfunartekjum heimilanna. Žetta gerir um 7½ milljón króna į hverja fjögurra manna fjölskyldu ķ landinu. Raunvextir af žessum skuldum eru taldir nema um 25 milljöršum króna į įri eša um 30.000 krónum į mįnuši į hverja fjölskyldu aš jafnaši. Sum heimili bera žyngri vaxtabyrši en žetta, önnur léttari. Żmislegt bendir til žess, aš eignir heimilanna hafi ekki aukizt til jafns viš skuldir aš undanförnu, svo sem vęnta mį, žegar lįnsfé er notaš til aš greiša fyrir neyzlu.

 

Skuldir rķkisins

Skuldir rķkis og byggša hafa į hinn bóginn lękkaš sķšan 1995 vegna aukins ašhalds ķ fjįrmįlum rķkisins og aukinnar skattheimtu af hękkandi tekjum ķ góšęri. Hśsnęšiskerfiš og opinber fyrirtęki eins og t.a.m. Landsvirkjun halda žó įfram aš safna skuldum. Ķ įrslok 1999 nįmu heildarskuldir hins opinbera, ž.e. rķkis og sveitarfélaga, 4 milljónum króna į hverja fjölskyldu ķ landinu, eša milljón į mann. Heildarskuldir hins opinbera nįšu hįmarki įriš 1995 og nįmu žį 59% af landsframleišslu, en komust nišur ķ 43% af landsframleišslu ķ įrslok 1999 og stefna ķ 37% ķ įrslok 2000 skv. spį Žjóšhagsstofnunar. Žetta eru umskipti frį fyrri tķš. Til samanburšar nįšu heildarskuldir hins opinbera ķ Danmörku hįmarki įriš 1993 og nįmu žį 79% af landsframleišslu, en lękkušu sķšan nišur ķ 58% ķ įrslok 1999. Ķrar hafa gengiš enn lengra: žeim tókst aš grynnka į heildarskuldum hins opinbera śr 118% af landsframleišslu įriš 1987 nišur ķ 53% ķ fyrra.

Hversu góš tķšindi eru žaš, aš skuldir rķkisins skuli hafa minnkaš um žrišjung? — ef spį Žjóšhagsstofnunar rętist. Harla góš, aš minnsta kosti aš žvķ leyti, aš hallarekstur rķkisins er śr sögunni ķ bili og kyndir žvķ ekki lengur undir veršbólgu. Žaš er gott. Hitt vęri enn betra, ef aukinn agi ķ rķkisfjįrmįlum héldist ķ hendur viš sómasamlega žjónustu rķkisins viš žegnana, en žvķ er žó ekki aš heilsa, eins og višvarandi fjįrskortur ķ menntakerfinu og heilbrigšiskerfinu vitnar um. Žessi vandi leysist varla, fyrr en veišigjaldsmįliš er komiš ķ höfn, sé vel į mįlum haldiš.

Gott jafnvęgi ķ fjįrmįlum rķkisins — afgangur ķ uppsveiflu, halli ķ illu įrferši — er góšra gjalda vert, en žaš er samt ekki einhlķtur męlikvarši į rķkisfjįrmįlin. Nei, stjórn rķkisfjįrmįlanna er žvķ ašeins ķ góšu horfi, aš (a) žjónusta rķkisins viš žegnana sé višunandi, (b) tekjuöflun rķkisins sé hagkvęm og (c) endar nįi saman. Allt žrennt žarf.

 

Skuldir śtvegsfyrirtękja

Skuldir śtvegsins eru kapķtuli śt af fyrir sig. Mynd 1 sżnir skuldir śtvegsfyrirtękja ķ milljöršum króna frį 1980 til 1999 (į veršlagi įrsins 1999). Skuldirnar nįmu um 170 milljöršum króna ķ įrslok 1999 skv. nżįętlušum tölum frį Sešlabanka Ķslands og Žjóšhagsstofnun og hafa aldrei veriš meiri. Žetta gerir 12,5 milljónir króna į hvern vinnandi mann ķ sjįvarśtvegi. Raunvextir af žessum skuldum nįmu um 8 milljöršum króna ķ fyrra. Takiš eftir žvķ, aš skuldirnar hafa aukizt um 63% aš raunvirši sķšan 1995 eša um 13% į įri aš jafnaši. Kvótakerfinu var ętlaš aš stušla aš hagręšingu og žį vęntanlega einnig aš endurgreišslu skulda, en žaš hefur leitt til žveröfugrar nišurstöšu, skuldasöfnunar — og aš vķsu einnig til eignamyndunar į móti aš einhverju leyti (meira um žaš į eftir), en fiskveišistjórnunarkerfinu var ekki ętlaš aš greiša fyrir įframhaldandi fjįrfestingu ķ śtvegi. Įlagning veišigjalds ķ tęka tķš — meš žvķ aš fara gjaldheimtuleišina, uppbošsleišina eša afhendingarleišina eša einhverja blöndu af öllum žrem — hefši leitt til miklu meiri og skjótari hagręšingar en įtt hefur sér staš og hefši dregiš śr skuldum śtvegsins ķ staš žess aš auka žęr.

wpe5.jpg (50605 bytes)

Skuldir śtvegsfyrirtękja ęttu aš réttu lagi ekki aš vera žjóšhagslegt višfangs- og įhyggjuefni. Reynslan sżnir samt, aš śtvegurinn stendur ekki į eigin fótum og hefur nęr aldrei gert vegna beinna og óbeinna rķkisafskipta. Enda segir oršrétt ķ nżrri skżrslu Žjóšhagsstofnunar: ,, ... er įętlaš aš veršmęti réttinda til aš sękja sjó viš Ķsland hafi numiš 23-24 milljöršum króna į fiskveišiįrinu 1996/97. Ef žessi veršmęti hefšu veriš fęrš sem kostnašur, žį hefši ekki veriš 3 milljarša króna hagnašur af sjįvarśtvegi į įrinu 1996 heldur 20 milljarša tap, ž.e. tap sem nemur um žrišjungi af tekjum greinarinnar!!” (Žjóšarbśskapurinn nr. 26, marz 2000).

Skuldasöfnun śtvegsins er žvķ ekki į eigin įbyrgš frekar en endranęr, heldur er hśn į įbyrgš fólksins ķ landinu, sem žarf aš borga brśsann į endanum į einn eša annan hįtt, ef śtgeršin getur ekki stašiš full skil į skuldunum.

 

Aflamagn, eignir og skuldir

Svo er annaš. Athuganir į framleišni ķ sjįvarśtvegi žurfa aš taka lįnsfé meš ķ reikninginn ekki sķšur en önnur ašföng, svo sem vinnuafl, fjįrmagn og eldsneyti. Efsti ferillinn į mynd 2 sżnir žróun skulda ķslenzkra śtvegsfyrirtękja į föstu veršlagi mišaš viš lįnskjaravķsitölu sķšan 1980. Nešsti ferillinn sżnir žróun aflamagns į Ķslandsmišum į föstu innanlandsverši, og er žį mišaš viš mešalverš śtfluttra sjįvarafurša skv. śtreikningum Žjóšhagsstofnunar. Myndin sżnir, aš skuldir śtvegsfyrirtękja hafa nęstum žrefaldazt aš raunverulegu veršmęti sķšan 1980, žótt fiskaflinn hafi stašiš nokkurn veginn ķ staš. Žetta žżšir, aš mešalframleišni lįnsfjįr ķ śtvegi hefur minnkaš um meira en helming.

wpe8.jpg (44164 bytes)

Lįnsfjįržįttinn vantar ķ žęr skżrslur, sem teknar hafa veriš saman aš undanförnu um framleišni ķ sjįvarśtvegi, mešal annars į vegum sjįvarśtvegsrįšuneytisins. Heildarframleišni ķ sjįvarśtvegi męlist meiri en hśn er ķ raun og veru, ef mikilvęgan framleišslužįtt, lįnsfé ķ žessu dęmi — eša vinnufé, eins og žaš er stundum kallaš erlendis — vantar ķ śtreikningana. Um žaš er žó ekki hęgt aš fullyrša į žessu stigi, hversu mikil skekkja hlżzt af žvķ aš skilja lįnsféš śt undan, enda tķškast žaš yfirleitt ekki aš lķta į lįnsfé sem framleišslužįtt ķ framleišniathugunum. En žaš viršist žó naušsynlegt ķ žessu dęmi, žótt žaš sé ekki aušvelt, enda hafa ķslenzk śtvegsfyrirtęki alla tķš veriš harla frek til lįnsfjįr. Vandkvęšin stafa mešal annars af žvķ, aš vinnufé skarast viš önnur ašföng: śtvegsmenn nota lįnsfé til aš kaupa skip og annaš, svo aš žį žarf aš varast tvķtalningu.

Raunar kemur einnig til greina aš bęta eiginfé viš lįnsfé til aš skoša framleišni framkvęmdafjįr ķ heild. Mišferillinn į myndinn sżnir žróun eigna (ž.e. skulda og eiginfjįr) śtvegsfyrirtękja į föstu veršlagi mišaš viš lįnskjaravķsitölu sķšan 1980. Eignir žeirra hafa aukizt mun hęgar en skuldir, enda hefur eiginfjįrhlutfall śtvegsins ķ heild lękkaš til muna į tķmabilinu, eša śr 57% įriš 1980 ķ 25% įriš 1999. Eignirnar hafa žó aukizt um meira en helming, žótt aflinn hafi stašiš ķ staš og varla žaš. Mešalframleišni framkvęmdafjįr ķ sjįvarśtvegi hefur žvķ minnkaš um meira en žrišjung.

 

Vķsbending, 2. jśnķ 2000.


Til baka