Aš bęta grįu ofan į svart  

Rķkisstjórnarflokkarnir viršast telja sig hafa sloppiš meš skrekkinn ķ kosningunum um daginn. Žeir hafa įkvešiš aš reyna nś loksins aš bregšast viš megnri og almennri óįnęgju meš fyrirkomulag fiskveišistjórnarinnar til aš kaupa sér friš. Hvernig? Žeir bśast nś til aš binda sameignarįkvęši fiskveišistjórnarlaganna ķ stjórnarskrį, žeim finnst bersżnilega fara betur į žvķ aš grafa daušan bókstaf laganna žar, og žeir bśast einnig til aš skerša rétt śtvegsmanna til aš framselja aflaheimildir, sem žeim hafa veriš afhentar įn endurgjalds.

Meš fyrirhugašri framsalsskeršingu stķgur rķkisstjórnin skref aftur į bak. Hśn vegur aš rótum fiskveišistjórnarkerfisins og rżrir hagkvęmni śtgeršarinnar meš žvķ móti.

Framsal į eigum annarra

Rökstušningurinn į bak viš breytinguna, sem nś er bošuš ķ nżrri stefnuyfirlżsingu, er ķ rauninni einber śtśrsnśningur. Andśš almennings į ranglętinu af völdum kvótakerfisins beinist ekki gegn frjįlsum višskiptum. Žaš ętti aš segja sig sjįlft. Ķslendingar eru yfirleitt hlynntir frjįlsum višskiptum nś oršiš og andvķgir višskiptahömlum. Frjįls verzlun er reglan ķ okkar samfélagi, og višskiptahöft eru undantekning, žrjózkur arfur frį annarri tķš.

Andśšin į kvótakerfinu nś beinist žvķ ekki gegn frjįlsu framsali į aflaheimildum – framsali, sem hefur fęrt fįmennum hópi manna mikinn auš og įhrif eftir žvķ. Nei, andśšin į kvótakerfinu beinist ķ fyrsta lagi gegn žvķ, aš žessir menn skuli hafa komizt upp meš aš framselja eigur annarra: um žaš snżst mįliš. Fiskimišin eru sameign žjóšarinnar skv. lögum meš sama hętti og t.a.m. olķan ķ lögsögu Noregs. Og žį eiga menn aušvitaš ekki aš komast upp meš aš sölsa sameignina undir sig, vešsetja hana, selja hana öšrum og žar fram eftir götunum. Slķkt fyrirkomulag hefši aldrei komiš til įlita ķ Noregi: žeir, sem hefšu vogaš sér aš halda slķku fram žar į sķnum tķma, hefšu veriš tjargašir og fišrašir.

Žaš er žvķ ekki skynsamlegt aš įforma nś aš hefta višskipti meš aflaheimildir. Bošuš skeršing framsalsréttarins dregur śr hagkvęmni fiskveišistjórnarinnar meš žvķ aš sporna gegn žvķ, aš veiširétturinn fęrist į hendur žeirra, sem bezt kunna meš hann aš fara – žeirra, sem kunna bezt til sjósóknar og geta žvķ dregiš aflann į land meš minnstum tilkostnaši. Rķkisstjórnin viršist hafa haldiš, aš fólkiš ķ landinu myndi sętta sig viš framsal į eigum annarra, en nś viršast žeir loksins hafa įttaš sig į žvķ, aš žaš gengur ekki lengur.

Ekki atvinnubótavinna

Lausnin veršur vitaskuld aš beinast aš undirrót vandans, sem er ókeypis afhending aflaheimilda. Ef śtgerširnar hefšu keypt aflaheimildirnar į frjįlsum markaši, eins og veišigjaldsmenn hafa krafizt frį öndveršu, žį vęri aušvitaš ekkert viš žaš aš athuga, aš śtvegsmenn keyptu og seldu kvóta eftir žörfum og aušgušust eftir atvikum į žeim višskiptum. Bošuš breyting į fiskveišistjórninni tekur ekki į žessu grundvallaratriši. Svo lengi sem žaš er ekki gert, geta breytingar į fyrirkomulagi fiskveišistjórnarinnar ķ žvķ skyni aš sętta fólkiš ķ landinu viš hana aldrei oršiš annaš en klśšur į klśšur ofan.

Eina fęra leišin śt śr ógöngunum er aš hętta žvķ aš afhenda śtvegsmönnum veršmęta žjóšareign įn endurgjalds og lįta žį heldur greiša rétt verš fyrir veiširéttinn, t.d. meš žvķ aš leyfa žeim aš keppa um réttinn į opnum uppbošsmarkaši. Og viš skulum fyrir alla muni einnig leyfa śtlendingum aš bjóša ķ veiširéttinn: ef žeir geta bošiš betur en ķslenzkir śtvegsmenn į heilbrigšum samkeppnisgrundvelli, žį er žaš hagur žjóšarinnar aš selja réttinn hęstbjóšendum til aš hafa žį sem mestar tekjur af eign sinni. Samkeppni erlendis frį myndi žar aš auki flżta fyrir hagręšingu og greiša fyrir nżlišun ķ śtgerš. Tilgangurinn meš sjįvarśtvegi er aš hafa sem mestar tekjur af fiskinum ķ sjónum, annar ekki. Landbśnašur er list, var einu sinni sagt, gott og vel, en śtvegur į ekki aš vera atvinnubótavinna.

Frišur til frambśšar

Um óbreytta skipan, ókeypis afhendingu veiširéttarins, getur aldrei skapazt frišur til frambśšar mešal fólksins ķ landinu. Žaš žarf aš finna fęra leiš til žess aš bęta skašann, sem oršinn er. Žaš veršur ekki aušvelt, en undan žvķ veršur žó ekki vikizt, śr žvķ sem komiš er. Ef einn gefur eša selur öšrum žaš, sem enn annar į, og fjįrhęširnar skipta milljöršum į milljarša ofan, žį getur sišaš samfélag ekki lįtiš eins og ekkert sé.

Fréttablašiš, 31. maķ 2003.


Til baka