Frį fullveldi til sjįlfstęšis

Įriš hófst meš fįheyršum frosthörkum, svo aš gengt var śr Reykjavķk śt ķ Engey og Višey og einir sjö ķsbirnir gengu į land fyrir noršan og austan. Faxaflóinn var nęr allur ein ķshella. Katla gaus ķ kaupbęti. Spęnska veikin lagši sķšar um įriš tęplega fimm hundruš manns ķ gröfina, žar af helminginn ķ Reykjavķk. Blöšin hęttu aš koma śt, bśšir stóšu lokašar. Strķšinu mikla lauk um lķkt leyti eftir fjögurra įra blóšbaš. Einn atburšur gnęfši samt yfir ašra hér heima žetta örlagarķka įr, 1918. Ķsland varš fullvalda rķki hinn 1. desember aš loknu löngu žrefi viš dönsku stjórnina og innbyršis hér heima. Forfešur okkar og męšur fögnušu fullveldinu žennan dag eins og žau höfšu fagnaš strķšslokunum žrem vikum fyrr: ķ skugga daušans. Viš höfšum fengiš heimastjórn 1904, en hśn var aušvitaš bara įfangi į langri leiš, ekki endastöš. Fjórum įrum sķšar var frumvarp til laga um samband Ķslands og Danmerkur nęsta aldarfjóršunginn (,,Uppkastiš”) boriš undir atkvęši žjóšarinnar. Bįšir helztu stjórnmįlaleištogar landsins studdu frumvarpiš, Hannes Hafstein rįšherra og Valtżr Gušmundsson, sem lagši grunninn aš heimastjórninni, en allt kom fyrir ekki: Uppkastiš var kolfellt. Kjósendur notušu feršina į kjörstaš til aš leggja blessun sķna yfir įfengisbann meš 60% greiddra atkvęša gegn 40%. Landiš logaši ķ illdeilum nęstu įr, stafnanna į milli, svo aš fara varš aftur į Sturlungaöld til aš finna samjöfnuš. Žannig geršist žaš, aš fullveldiš fékkst ekki fyrr en 1918.

 

 

Aš fullveldinu fengnu, tķu įrum of seint, vantaši ekki mikiš upp į fullt sjįlfstęši. Žaš, sem enn skorti į, var helzt žaš, aš Danir fóru enn meš utanrķkismįl Ķslands ķ umboši Ķslendinga og gęttu jafnframt fiskveiša ķ landhelgi Ķslands og Hęstiréttur Dana var ęšsta dómsvald ķ ķslenzkum mįlum, žar til Ķslendingar stofnušu eigin Hęstarétt, og žaš var gert strax 1920. Eftir stóšu žį utanrķkismįlin og einnig spurningin um žaš, hvort Ķsland ętti aš fengnu fullu sjįlfstęši aš halda formlegu sambandi viš dönsku krśnuna eins og t.a.m. Kanada og Įstralķa standa enn ķ dag ķ sambandi viš brezku krśnuna. Ķslendingar töldu langflestir sjįlfsagt aš slķta til fulls sambandinu viš danska kónginn og stofna heldur lżšveldi, og sś varš raunin 1944. Žaš geršist žó ekki įtakalaust. Um žaš leyti sem endurskošun sambandslaganna frį 1918 komst į dagskrį, höfšu žżzkir nasistar hernumiš Danmörku. Ķslendingar skiptust nś ķ tvęr fylkingar. Hrašskilnašarmenn litu svo į, aš hernįm Danmerkur voriš 1940 gerši Dönum ókleift aš efna sambandslagasamninginn frį 1918 og žvķ vęri rétt aš rifta honum og stofna sjįlfstętt lżšveldi į Ķslandi eins fljótt og hęgt vęri. Lögskilnašarmenn vildu bķša. Gušmundur Hannesson lęknir lżsti sjónarmiši žeirra svo: ,,Ég er gamall skilnašarmašur og er žaš enn, žótt sambandiš viš Dani hafi stórkostlega breytzt til batnašar į sķšari įrum. Eigi aš sķšur vil ég ekki hrapa aš skilnaši aš svo stöddu, mešal annars vegna žess: okkur ber aš halda gerša samninga, og: okkur er skylt aš koma vel og viršulega fram viš konung vorn og Dani.” Lögskilnašarmönnum žótti žaš ekki eiga vel viš aš segja sig śr lögum viš hernumda žjóš. Nišurstašan varš mįlamišlun. Lögskilnašarmönnum tókst aš aftra žvķ, aš sambandslagasamningnum frį 1918 vęri rift vegna ósjįlfrįšinna vanefnda hernuminnar žjóšar. Hrašskilnašarmönnum tókst į hinn bóginn aš aftra žvķ, aš lżšveldisstofnunin vęri lįtin bķša strķšslokanna. Hśn var samžykkt ķ žjóšaratkvęšagreišslu 1944 meš 95% atkvęša gegn rösklega 1%. Danir voru ekki allir įnęgšir meš žessi mįlalok. Žeir hefšu heldur kosiš, aš Ķslendingar bišu strķšslokanna og žjóširnar skildu aš skiptum sem tvęr frjįlsar og fullvalda žjóšir. En žeir létu Ķslendinga ekki gjalda žessara lykta. Danir sżndu hug sinn ķ verki viš lausn handritamįlsins aldarfjóršungi sķšar. Žeir sżndu Ķslendingum žį slķka nęrgętni og rausn, aš sķšan hefur hvergi boriš skugga į samband žjóšanna.

Fréttablašiš, 1. desember 2005.


Til baka