,,Hóflegt gjald"

Žegar ég setzt upp ķ leigubķl, žį hvarflar žaš ekki aš mér aš bišja bķlstjórann aš lįta sér duga aš taka ,,hóflegt gjald” fyrir aksturinn. Hvers vegna ekki? Žaš er vegna žess, aš ég vęri žį aš bišja bķlstjórann um ölmusu. Mér finnst sjįlfsagt aš greiša fullt gjald samkvęmt męli: markašsverš. Svo mun og flestum öšrum finnast. Og žegar ég sezt ķ stólinn hjį rakaranum mķnum, žį žrefum viš ekki um žaš, hvaš sé ,,hóflegt gjald” fyrir klippinguna. Ef mér fyndist veršiš óhóflegt, sem upp er sett, žį myndi ég einfaldlega gera ašrar rįšstafanir.

Stjórn Landssambands ķslenzkra śtvegsmanna viršist lķta svo į, aš žetta sjįlfsagša markašslögmįl hversdagslķfsins eigi ekki viš um sjįvarśtveginn. Žeir hjį LĶŚ segjast į hinn bóginn reišubśnir ,,til višręšna viš stjórnvöld um greišslu hóflegs aušlindagjalds”. Žeir eru sem sagt aš heimta įframhaldandi sérmešferš handa sjįvarśtveginum. Žessi krafa žeirra endurómar ķ žingsįlyktunartillögu žeirri, sem samžykkt var ķ jśnķ 1998 (,,Um verši aš ręša hóflegt gjald”, segir žar) og leiddi til skipunar aušlindanefndar, en hśn hefur nś skilaš įliti.

Žvķ ber aš fagna, aš aušlindanefndin skuli męla einróma og fortakslaust meš veišigjaldi, annašhvort meš uppboši eša gjaldheimtu. Nefndin stingur upp į tveim leišum, ,,fyrningarleiš” og ,,veišigjaldsleiš”. Fyrningarleišin fylgir nįkvęmlega žeim hugmyndum, sem Įhugahópur um aušlindir ķ almannažįgu kynnti opinberlega fyrir hįlfu öšru įri meš rękilegri greinargerš um śtfęrslu (sjį kvotinn.is). Veišigjaldsleišin fylgir žeim hugmyndum, sem veišigjaldsmenn hafa kynnt og rętt ķ žaula undangengin 30 įr. Sé vel į mįlum haldiš, getur žaš komiš ķ sama staš nišur, hvor leišin veršur fyrir valinu, eins og kemur fram ķ įliti nefndarinnar. Fyrningarleišin er žó vęnlegri til įrangurs vegna žess, aš hśn dregur śr hęttunni į žvķ, aš kvótinn sé afhentur śtgeršinni gegn mįlamyndagjaldi. Fyrningarleišin er einnig vel til žess fallin aš tryggja öllum sama rétt til veiša meš tķmanum ķ samręmi viš jafnréttisįkvęši stjórnarskrįrinnar. Veišigjaldsleišin myndi į hinn bóginn višhalda nśverandi misrétti aš óbreyttri śthlutun aflaheimilda.

Śtvegsmenn eru nś žegar bśnir aš hafna fyrningarleišinni, af žvķ aš žeir mega ekki til žess hugsa aš greiša markašsverš fyrir aflaheimildir. Žeir eru nś loksins til vištals um veišigjaldsleišina – žaš er framför! – aš žvķ tilskildu, aš gjaldiš sé ,,hóflegt”. Žeir ętla ekki aš sleppa mešgjöfinni fyrr en ķ fulla hnefana. Margt bendir žó til žess, aš žaš vęri śtvegsmönnum ķ hag aš greiša markašsverš fyrir veišiheimildir frekar en aš reiša sig į örlęti stjórnvalda um ókomna tķš, žvķ aš markašsveršiš veršur aldrei hęrra en śtgerširnar eru fśsar aš greiša. Įlitsgerš aušlindanefndar minnist aš vķsu ekki į markašsverš eša fullt verš, heldur męlir hśn fyrir um ,,aš tryggja žjóšinni sżnilega hlutdeild ķ žeim umframarši (aušlindarentu) sem nżting aušlinda ķ žjóšareign skapar.”

Žeir hjį LĶŚ segja sjįlfir: ,,afkoma sjįvarśtvegsins um žessar mundir bżšur ekki upp į frekari įlögur į greinina.” Sem sagt: žaš er bśiš aš fęra śtvegsfyrirtękjunum ókeypis aflaheimildir, sem eru milljaršatuga virši, og žau eru enn ķ fjįrhagsvandręšum. Reyndar hafa žau aldrei skuldaš annaš eins: skuldir žeirra nema nś rösklega 170 milljöršum króna skv. upplżsingum Sešlabankans eša nęstum žreföldum įrstekjum žeirra. Žaš gerir 12,5 milljónir króna į hvern vinnandi mann ķ śtvegi. Reynslan sżnir, aš ótępileg fjįrhagsašstoš viš atvinnuvegi og lönd getur žvķ ašeins boriš įrangur, aš henni fylgi ströng skilyrši til aš tryggja bętta bśskaparhętti. Žaš žarf eftir žessu aš venja śtgeršina af rķkisstušningi gegn ströngum skilyršum til aš tryggja bętt bśskaparlag, žar til hśn getur stašiš į eigin fótum. Einmitt žetta er kjarninn ķ žeim nżju višhorfum, sem ķ vaxandi męli móta žróunarašstoš viš fįtęk lönd ķ Afrķku og annars stašar um heimsins breišu byggš.

Eina fęra leišin til žess aš koma śtveginum ķ heilbrigt horf er aš leyfa honum aš lśta lögmįlum frjįls markašsbśskapar til jafns viš išnaš, verzlun og žjónustu. Ķ žessu felst, aš śtvegsfyrirtękin verša aš greiša markašsverš fyrir veišiheimildir. Žessu er aušveldast aš koma ķ kring meš žvķ aš fara fyrningarleišina. Ein helzta röksemdin fyrir fullu gjaldi er einmitt sś, aš žį veršur byggšastefnan gagnsę, svo sem alžjóšastofnanir hafa brżnt fyrir ķslenzkum stjórnvöldum oftar en einu sinni. (Aš žessu er ekki vikiš einu orši ķ įliti aušlindanefndar.) Vilji menn styrkja byggširnar, svo sem mér žykir ešlilegt innan hęfilegra marka, žį er hagfelldast aš gera žaš į gagnsęjan hįtt, og žį helzt meš žvķ aš bęta menntun og ašra žjónustu ķ dreifbżli. Žaš er óhagkvęmt aš binda byggšastušninginn viš landbśnaš og sjįvarśtveg og aftra mönnum meš žvķ móti frį žvķ aš hasla sér völl į nżjum starfsvettvangi ķ heimahögum.

Kjarni mįlsins er žessi. Landbśnašarstefna stjórnvalda er byggšastefna, sem hefur reynzt žjóšinni óheyrilega dżr, eins og hśn hefur veriš śtfęrš. Sjįvarśtvegsstefnan er angi į sama meiši. Aušlindanefnd tekur undir žetta sjónarmiš óbeint meš žvķ aš męla meš žvķ, aš helmingur innkomunnar af veišigjaldheimtunni renni til sjįvarśtvegsbyggša.

Rķkisstušningurinn viš śtveginn hefur tekiš į sig żmsar myndir gegnum tķšina. Fyrr į įrum var śtgeršin styrkt beint: žetta gekk svo langt, aš 43% rķkisśtgjalda runnu til śtvegsmįla, žegar višreisnarstjórnin sagši loksins: ,,Hingaš og ekki lengra!” – og minnkaši hlutdeild śtvegsins ķ śtgjöldum hins opinbera nišur ķ 3% ķ einu vetfangi įrin 1959-1961 (žetta er ekki prentvilla; sjį Hagskinnu, bls. 759). Žį tók óbeinn stušningur viš: Gengiš var fellt eftir pöntun og nišurgreiddu lįnsfé ausiš ķ śtvegsfyrirtękin von śr viti til aš halda žeim į floti. Nś er sś tķš aš vķsu lišin, loksins, en rķkisframfęrslan hafši žį tekiš į sig enn nżja mynd ķ gegnum ókeypis afhendingu aflaheimilda. Sś skipan stendur enn.

Žjóšhagsstofnun lżsir žessu svo ķ nżrri skżrslu: ,, ... er įętlaš aš veršmęti réttinda til aš sękja sjó viš Ķsland hafi numiš 23-24 milljöršum króna į fiskveišiįrinu 1996/97. Ef žessi veršmęti hefšu veriš fęrš sem kostnašur, žį hefši ekki veriš 3 milljarša króna hagnašur af sjįvarśtvegi į įrinu 1996 heldur 20 milljarša tap, ž.e. tap sem nemur um žrišjungi af tekjum greinarinnar!!” (Žjóšarbśskapurinn nr. 26, marz 2000, bls. 35). Viš žetta er žvķ aš bęta, aš 3 milljarša króna bókfęršur hagnašur af sjįvarśtvegi 1996 snerist ķ 1,2 milljarša króna tap 1997 og 2 milljarša króna tap 1998, eins og kemur fram ķ įliti aušlindanefndar.

Er žessi lżsing Žjóšhagsstofnunar į bįgri afkomu śtvegsins žrįtt fyrir alla mešgjöfina vķsbending um žaš, aš śtvegsfyrirtękin verši aš halda įfram aš fį ókeypis aflaheimildir enn um sinn og veišigjald vęri žvķ órįšlegt? Alls ekki. Öšru nęr. Eina leišin til aš hefja Tansanķu upp śr allsherjarfįtękt var aš draga verulega śr skilyršislausri fjįrhagsašstoš erlendis frį og hjįlpa landinu heldur til sjįlfshjįlpar. Žessi višhorfsbreyting er žegar farin aš bera įrangur ķ landinu. Sama mįli gegnir um nišurgreidda atvinnuvegi.

Žaš er oršiš löngu tķmabęrt aš horfast ķ augu viš stašreyndir žessa mįls. Sjįvarśtvegurinn er į rķkisframfęri og hefur raunar aldrei getaš stašiš į eigin fótum. En setjum nś svo, aš alžingi įkveši aš lįta sér nęgja ,,hóflegt gjald” fyrir veišiheimildir. Gott og vel, alžingi ręšur, en viš skulum žį nefna hlutina réttum nöfnum. Śtvegurinn veršur žį enn sem fyrr į rķkisframfęri. Žaš er engum hollt aš lifa lķfinu ljśgandi.

Morgunblašiš, 15. desember 2000.


Til baka