Gjaldeyrisforšinn


Til hvers žurfa žjóšir aš eiga gjaldeyrissjóš?

Til žess liggja tvęr ašalįstęšur.

Önnur er sś, aš žaš žarf aš vera til gjaldeyrir til aš greiša fyrir innflutning af öllu tagi og til aš męta sveiflum ķ innflutningi. Žetta er sambęrilegt viš reišufjįržörf einstaklinga og fyrirtękja, sem žurfa aš hafa fé handbęrt til aš standa straum af rekstrarśtgjöldum frį degi til dags.

Hin įstęšan er sś, aš žaš žarf aš vera til gjaldeyrir til aš verja gengi gjaldmišilsins, ef gjaldeyrisforšinn skyldi verša fyrir įhlaupi og ef stjórnvöld telja naušsynlegt, aš gengi gjaldmišilsins sé fast eša stöšugt. Žį žurfa stjórnvöld aš geta gripiš ķ taumana meš žvķ aš selja erlendan gjaldeyri ķ stórum stķl til aš halda veršinu į honum nišri og žį um leiš til aš halda veršinu į innlenda gjaldmišlinum (ž.e. genginu) uppi. Til žess aš geta sett nęgan gjaldeyri į markaš ķ žessu skyni žarf sešlabankinn aš eiga gildan forša.

Žessi rök eiga žó ekki viš meš sama hętti, ef gengiš flżtur, žvķ aš žį bregzt gengiš sjįlfkrafa viš sveiflum ķ framboši og eftirspurn į gjaldeyrismarkaši. Žį leišir įhlaup į gjaldeyrisforšann umsvifalaust til gengisfalls. Viš žęr kringumstęšur er ekki jafnmikil žörf į gildum gjaldeyrisforša ķ varśšarskyni og ella, en eftir stendur žó eigi aš sķšur višskiptažörfin, ž.e. žörfin fyrir gjaldeyri til aš standa straum af višskiptum. Žó er žaš svo, aš stjórnvöld telja išulega rétt aš skipta sér af fljótandi gengi meš žvķ aš kaupa og selja gjaldeyri til aš halda gengissveiflunum innan įkvešinna marka.


Žriggja mįnaša reglan

Hversu mikill žarf foršinn aš vera? Hversu mikiš er nóg?

Til skamms tķma var yfirleitt mišaš viš žaš, aš gjaldeyrisforšinn dygši til aš greiša fyrir innflutning į vörum og žjónustu ķ žrjį mįnuši. Gjaldeyrisforšinn žurfti meš öšrum oršum aš nema fjóršungi innflutnings į einu įri. Sums stašar, t.d. hér heima, var sį hįttur hafšur į aš miša viš vöruinnflutning eingöngu ķ staš innflutnings į vörum og žjónustu, vegna žess aš vöruinnflutningur skipti mestu mįli hér įšur fyrr og vöruinnflutningstölur var auk žess hęgt aš fį ķ hverjum mįnuši eins og tölur um gjaldeyrisforšann, svo aš hęgt var aš fylgjast meš foršanum frį einum mįnuši til annars. Žannig er žetta ennžį: ķ Hagtölum mįnašarins er gjaldeyrisforšinn męldur ķ endingartķma til almenns innflutnings, ž.e. vöruinnflutnings.

Žetta hefur žó žann galla, aš vöruinnflutningur segir ekki alla söguna ķ žjónustuhagkerfi nśtķmans, žar sem innflutningur į žjónustu veršur ę meiri meš tķmanum. Gamla višmišunin viš vöruinnflutninginn einan į žvķ ekki lengur viš. Hśn getur auk žess gefiš villandi mynd af gjaldeyrisstöšunni. Ķ įrslok 1998 dugši gjaldeyrisforši Sešlabankans til dęmis fyrir vöruinnflutningi ķ 2 mįnuši, en fyrir innflutningi vöru og žjónustu ķ ašeins sex vikur. Žaš er žessi sex vikna tala, sem menn ęttu aš réttu lagi aš bera saman viš žriggja mįnaša regluna, sem lżst var aš framan. Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn mišar til dęmis gjaldeyrisforšann yfirleitt viš innflutning į vörum og žjónustu og ekki viš vöruinnflutninginn einan, mešal annars ķ skżrslum um Ķsland, og horfir auk žess ķ auknum męli į umfang fjįrmagnshreyfinga.


Önnur plįss

Hvernig er žetta annars stašar? Myndin sżnir gjaldeyrisforšann ķ sautjįn Evrópulöndum ķ įrslok 1996 skv. upplżsingum Alžjóšabankans (nema ķslenzka talan er frį įrslokum 1998). Žarna eru sem sagt öll Evrópusambandslöndin nema Lśxemborg, fjórtįn aš tölu, og öll EFTA-löndin nema Liechtenstein, žau eru žrjś. Męlieiningin er endingartķmi til innflutnings į vörum og žjónustu.

 

wpe2.jpg (46227 bytes)

 

Myndin sżnir, aš Noršmenn og Svisslendingar telja naušsynlegt aš eiga gilda gjaldeyrissjóši, sem duga fyrir innflutningi ķ 6-8 mįnuši. Hvers vegna? Žetta stafar mešal annars af žvķ, aš žessar žjóšir standa utan Evrópusambandsins og eiga žvķ ekki ašgang aš sameiginlegum sjóšum Sambandsins, ef gjaldmišlar žeirra lenda undir žrżstingi. Viš Ķslendingar ęttum sennilega aš hafa sama hįttinn į og hinar EFTA-žjóširnar, Noršmenn og Svisslendingar, śr žvķ aš okkur er umhugaš um aš halda gengi krónunnar stöšugu innan tiltekinna vikmarka. Viš žyrftum žó ef til vill ekki aš ganga alveg jafnlangt og žeir, žvķ aš Noršmenn hafa nokkra sérstöšu vegna mikilla olķutekna og Svisslendingar vegna ašdrįttarafls sķns fyrir fjįrmagnseigendur ķ öšrum löndum. Til samanburšar mį geta žess, aš Japanar eiga gjaldeyrisforša, sem dugir žeim fyrir innflutningi ķ sex mįnuši, įn žess aš bśa viš sams konar sérstöšu og Noršmenn og Svisslendingar. Haķtar, svo aš annaš dęmi sé tekiš, eiga gjaldeyri, sem myndi duga fyrir innflutningi ķ sjö vikur: žaš er of lķtiš, en er žó framför frį fyrri tķš, žvķ aš um tķma dugšu gjaldeyrisbirgšir landsins fyrir innflutningi ķ ašeins tvęr klukkustundir.

Žęr žjóšir, sem standa utan Myntbandalags Evrópu (EMU), žótt žęr séu ķ Evrópusambandinu, skiptast ķ žrjį flokka. Grikkir eiga gildan gjaldeyrissjóš, sem dugir žeim fyrir innflutningi ķ nķu mįnuši, į mešan Danir og Svķar lįta sér nęgja aš halda sig nįlęgt žriggja mįnaša višmišuninni. Bretar eiga hins vegar (eins og viš Ķslendingar) gjaldeyrisvarasjóš, sem dugir fyrir innflutningi ķ ašeins sex vikur. Žetta er samt ekki alvarlegt vandamįl ķ Bretlandi, žvķ aš gengi pundsins flżtur, auk žess sem ašild Breta aš Evrópusambandinu tryggir žeim greišan ašgang aš sameiginlegum sjóšum Sambandsins, ef ķ haršbakka slęr, žótt ekki jafngildi sį ašgangur ašild aš Myntbandalaginu. Enda viršist nś żmislegt benda til žess, aš Bretar ętli sér inn ķ Myntbandalagiš innan tķšar. Sešlabanki Ķslands į aš vķsu samningsbundinn ašgang aš fyrirvaralausri og umtalsveršri lįnafyrirgreišslu erlendis frį, ef į žarf aš halda, en sį ašgangur jafnast žó aš sjįlfsögšu ekki į viš öryggiš, sem myndi fylgja ašild aš Myntbandalaginu.

Öll hin löndin į myndinni eru bęši ķ Evrópusambandinu og Myntbandalaginu og bķša žess nś aš taka upp evruna ķ stašinn fyrir eigin gjaldmišla. Žörf žeirra fyrir erlendan gjaldeyri er žvķ minni en žörf hinna og annars ešlis. Takiš žó eftir žvķ, aš Portśgalar og Spįnverjar eiga gjaldeyrissjóši, sem duga žeim fyrir innflutningi ķ sex mįnuši eša žar um bil. Žeir eru į śtjašri Evrópu, og žeim viršist žykja allur varinn góšur. Belgar eru eina žjóšin, sem į minni gjaldeyrisforša ķ sešlabanka sķnum en viš Ķslendingar og Bretar.


Byggjum upp

Hver er nišurstašan? Gjaldeyrisforši Sešlabankans er of lķtill. Žaš žarf aš byggja hann upp ķ samręmi viš žį stefnu stjórnvalda aš halda genginu stöšugu, svo aš fullt innbyršis samręmi sé ķ efnahagsstefnunni. Innflutningur į vörum og žjónustu hingaš heim nam 227 milljöršum króna ķ fyrra, 1998. Gjaldeyrisforši Sešlabankans žyrfti žvķ helzt aš vera um 100 milljaršar króna viš nśverandi ašstęšur, eša 50-60 milljaršar ķ minnsta lagi, en ekki rösklega 30 milljaršar eins og nś.

Žeir, sem telja, aš gengi krónunnar sé of hįtt skrįš eins og löngum fyrr, og žarfnist žvķ lagfęringar, geta į hinn bóginn horft vongóšir į veika gjaldeyrisstöšu, žvķ aš hśn dregur śr lķkum žess, aš gengiš haldist óbreytt lengi enn, sérstaklega ķ ljósi žess, hve hallinn į višskiptum viš śtlönd hefur veriš mikill aš undanförnu. Enda stefna erlendar skuldir žjóšarbśsins ķ sögulegt hįmark mišaš viš landsframleišslu ķ įrslok 1999, ef svo fer sem horfir. Žį rķšur mjög į žvķ, aš stjórnvöld grķpi til öflugra ašhaldsašgerša og uppskuršar til aš halda innlendu veršlagi ķ skefjum.

Žaš er ekkert nįttśrulögmįl, aš rétt gengisskrįning — žaš er gengisskrįning, sem samrżmist varanlegu jafnvęgi ķ višskiptum viš śtlönd og örum vexti śtflutnings — sé ómöguleg įn veršbólgu. Rök og margföld reynsla utan śr heimi bera vitni.


Vķsbending
, 14. maķ 1999.

Sjį sömu mynd į krķtartöflunni.


Til baka