Vištal ķ Morgunblašinu ķ nóvember 2003.

Heilbrigši eykur hagvöxt

Blandašur bśskapur hagkvęmari en rķkiseinokun ķ heilbrigšisžjónustu.

“Žaš į aš skera heilbrigšiskerfiš upp en ekki nišur,” segir Žorvaldur Gylfason rannsóknarprófessor viš Hįskóla Ķslands.

Śtgjöld hins opinbera nżtast betur ef kostir blandašs markašsbśskapar fį aš njóta sķn ķ heilbrigšisžjónustu. Fjįrfesting ķ heilbrigši og menntun eykur hagvöxt og betri nżting fjįrmuna ķ heilbrigšiskerfinu vęri mikill bśhnykkur fyrir žjóšarbśiš.

Žorvaldur Gylfason, rannsóknarprófessor viš Hįskóla Ķslands, hefur kannaš samhengiš milli hagvaxtar og heilbrigšis, og er ekki ķ vafa um mikilvęgi heilbrigšisśtgjalda fyrir hagvaxtaržróun. Žegar 157 lönd eru flokkuš eftir žvķ hve mikla lęknishjįlp konur fį viš fęšingar kemur ķ ljós aš hagvöxtur er mestur žar sem konur fį mesta lęknishjįlp. Fylgnin milli heilbrigšisśtgjalda og hagvaxtar kemur einnig greinilega ķ ljós žegar hśn er męld ķ 163 löndum. Nišurstašan er aš aukning heilbrigšisśtgjalda um 2,5% af landsframleišslu eykur įrlegan hagvöxt į mann um 1%. Žaš er ekkert smįręši žvķ mešaltalshagvöxtur er vķša milli 1 og 2%. Mikilvęgi hagvaxtarins fyrir lķfskjör mį svo rįša af žvķ t.d. aš įriš 1930 var jafnręši milli Argentķnu og Bandarķkjanna ķ lķfskjörum, męldum ķ žjóšartekjum į mann. Sextķu įrum sķšar eru lķfskjörin oršin žrefalt betri ķ  Bandarķkjunum. Skżringin er sś aš hagvöxtur hefur aš mešaltali veriš 0,4% į mann ķ Argentķnu į žessu tķmabili en 2% ķ Bandarķkjunum.

Fjįrhags- og skipulagsvandi

“Lķfsgęši rįšast af hagvexti į fyrri tķš og engu öšru”, segir Žorvaldur, “og mannaušurinn er ein helzta undirstaša hagvaxtarins.  Žaš segir sig sjįlft aš žvķ betur menntaš sem fólk er žeim mun meiri skilningur veršur į gildi heilbrigšis og žeim mun meiri kröfur eru geršar til heilbrigšisžjónustu. Og žvķ heilbrigšara sem fólk er žeim mun fęrara er žaš um aš afla sér menntunar. Žarna eru žvķ vķxlverkandi togkraftar aš verki og hvernig sem į žį er litiš eflir fjįrfesting ķ menntun og heilbrigši hagvöxtinn.”

Žorvaldur lķtur į heilbrigšisśtgjöld sem ašföng en heilbrigšisžjónustuna sjįlfa sem afurš įsamt gęšum hennar og virkni. Śtgjöldin eru aš hans dómi ótryggur męlikvarši į afuršina, og mį ķ žvķ sambandi nefna aš žrįtt fyrir myndarlega śtgjaldaaukningu til heilbrigšismįla į Ķslandi er bęši viš fjįrhags- og skipulagsvanda aš etja ķ heilbrigšiskerfinu.  

Vandamįl įętlunarbśskapar

“Hér er ķ rauninni um ómannśšlegt įstand aš ręša: Langir bišlistar eftir ašgeršum, gangainnlagnir į sjśkrastofnanir, sumarlokanir deilda į sjśkrahśsum og gamalt fólk sem bķšur ķ 18 mįnuši eftir vistun į hjśkrunarheimilum. Žarna erum viš aš kljįst viš vandamįl sem rekja mį til mišstżringar og įętlunarbśskapar sem hvarvetna hafa reynst illa”, segir Žorvaldur.

Ljóst er aš hlutfall eldri borgara mešal landsmanna mun fara hękkandi į nęstu įratugum samhliša žvķ aš spurn eftir góšri og jafnframt dżrari heilbrigšisžjónustu mun fara vaxandi į komandi įrum. Hvernig telur Žorvaldur best aš fįst viš žaš višfangsefni?

“Viš žurfum aš hugsa fjįrhagshlišina upp į nżtt og breyta verkaskiptingunni milli opinberra ašila og einkaašila ķ heilbrigšisžjónustunni. Žaš er įfram hęgt aš taka miš af góšum réttlętis- og jafnašargildum žótt bśskapurinn verši blandašur. Mikilvęgast er aš fara betur meš fé og gefa markašsöflunum lausari taum en veriš hefur. Ekki mį trufla žann einkarekstur sem žegar er hafinn į žessu sviši žvķ af honum fęst mikilvęg reynsla, hvort sem žaš nś eru einkareknar lęknastofur, hjśkrunarheimili eša frjįlsari lyfjamarkašur.

Almannavaldiš mun įfram gegna stóru og mikilvęgu hlutverki, einkum ķ eftirliti og ašhaldi. Viš ęttum aš innleiša meiri einkarekstur, meiri samkeppni um leišir og nį žannig fram žeim meginkosti blandašs bśskapar aš öllum sé ljóst hvaš hlutirnir kosta. Ķ žvķ sambandi mį nefna aš ķ Noregi kom śt “Hvķt skżrsla” fyrir 12 įrum sem leiddi rök aš žvķ aš hęgt vęri aš auka landsframleišslu um allt aš fjóršungi meš betri mešferš almannafjįr į heildina litiš.”

Skilyrt śtgjaldaaukning

Tregša til breytinga er veruleg ķ öllum stórum  kerfum og spyrja mį hvort skipulagsbreytingar ķ heilbrigšisžjónustu séu ekki lķklegar til aš męta andstöšu?

“Ég held žaš gęti veriš skynsamlegt aš auka heilbrigšisśtgjöld hins opinbera į nęstu įrum til žess aš vinna sem flesta į band breytinga. Einföld krafa um nišurskurš og hagręšingu skapar mótspyrnu. Žaš žarf aš skapa įhuga į umbótum og halda įfram aš auka opinber heilbrigšisśtgjöld gegn skilyršum um betri nżtingu fjįrmuna. Ég tel ekki heldur óraunsętt aš hlutfall heilbrigšisśtgjalda sem einkaašilar borga hękki śr sjöttungi eins og žau eru nś ķ fjóršung, sem er algeng višmišun ķ Evrópu.”

Fjįrfest verši ķ fólki

En hvernig getur Žorvaldur rökstutt žaš aš blanda af einkarekstri og opinberum rekstri ķ heilbrigšiskerfi leiši til betri nżtingar fjįrmuna og meiri gęša ķ žjónustu heldur en rķkisrekstur?

“Žessu svara ég gjarnan meš dęminu um ķslensku tónlistarskólana. Žeir hafa veriš einkareknir ķ hęfilega samręmdu kerfi og skilaš žeirri tónlistarvakningu sem viš njótum nś góšs af. Žeir eru lżsandi dęmi um kosti blandašs bśskapar. Žaš borgar sig frekar aš fjįrfesta ķ lifandi fólki en daušum fiski. Mannaušurinn er okkar veršmętasta aušlind enda žótt stjórnvöld hafi veriš treg til aš višurkenna žaš og haldi jafnvel enn aš helstu aušlindir okkar séu ķ hafinu eša ķ išrum jaršar. Sś afstaša er m.a. ein skżringanna į žvķ aš viš höfum veriš aš dragast aftur śr į menntasvišinu.

Ég tel engum vafa undirorpiš aš žaš myndi skila miklum įrangri ef einkageirinn fengi aš njóta sķn į mennta- og heilbrigšissvišinu įn žess žó aš verša žar rįšandi.

Af hverju fęr fólk t.d. ekki aš kaupa sér žį dvalarvist ķ ellinni sem žaš kżs sér?

Ég sé ekkert sem męlir į móti žvķ svo fremi aš öllum sé tryggš mannsęmandi vist į ellidögum. Alla vega er enginn vel sęmdur af įstandi öldrunaržjónustunnar eins og hśn er nś. Allsnęgtažjóšfélagiš į ekki aš žurfa aš una löngum bišlistum, skorti į dvalarrżmi og žrengslum į hjśkrunarheimilum. Žessu žarf aš breyta ķ betra horf.”

Einar Karl Haraldsson tók vištališ.


Til baka