Fjįrfestingarstefnan

Rykkir og skrykkir hafa markaš efnahagsžróun Ķslands allan lżšveldistķmann eša lengur, langt umfram önnur lönd ķ okkar heimshluta. Žetta sést skżrast į fjįrfestingu, enda er hśn mun skrykkjóttari en ašrir žęttir žjóšarbśskaparins svo sem neyzluśtgjöld heimila, rķkis og byggša. Fyrirtękin eiga aušveldara meš aš herša ólina en heimilin, rķkiš og sveitarfélögin, žegar haršnar ķ įri, og fyrirtękin eru aš sama skapi framkvęmdaglašari, žegar žeim gengur vel. Sveiflur ķ fjįrfestingu bera žvķ jafnan glöggt vitni um sveifluganginn undir nišri ķ hagkerfinu ķ heild, enda žótt hagsveiflan sé į heildina litiš mildari en öldugangur fjįrfestingarinnar.

Ef viš skošum fjįrfestingarmunstriš hér heima og ķ löndunum ķ kringum okkur sķšan 1960, žį kemur tvennt ķ ljós:

·   Fjįrfesting nam um 30% af landsframleišslu aš jafnaši įrin 1961-1980, en ekki nema 20% aš jafnaši įrin 1981-2000. Fjįrfestingin hefur meš öšrum oršum skroppiš saman meš tķmanum, svo aš um munar. Til samanburšar minnkaši fjįrfesting OECD-landanna śr 25% af landsframleišslu ķ 22% į sama tķma.

·   Fjįrfestingin hér heima hefur gengiš ķ bylgjum. Mest varš hśn ķ veršbólguęšinu 1974, žegar hśn nįši 38% af landsframleišslu, en minnst įrin 1994-95, žegar hśn datt nišur ķ 17% af landsframleišslu. Til samanburšar reis fjįrfesting OECD-landanna hęst ķ 27% af landsframleišslu įrin 1973-74, en hefur aldrei fariš nišur fyrir 21%, žaš geršist 1993.

Žetta tvennt hangir saman: meiri sveiflur og meiri samdrįttur ķ fjįrfestingu hér heima en annars stašar į OECD-svęšinu. Žaš stafar af žvķ, aš óstöšugt efnahagsumhverfi slęvir fjįrfestingarvilja fyrirtękjanna. Žetta er ein höfušįstęšan til žess, aš stöšugleiki ķ efnahagslķfinu er eftirsóknarveršur: stöšugt efnahagslķf eflir fjįrfestingu og örvar hagvöxt til langs tķma litiš, sé žess gętt, aš fjįrfestingin skili sómasamlegum arši.

Reynslan utan śr heimi vitnar frekar um žetta samhengi. Ķ Afrķku minnkaši fjįrfesting śr 19% af landsframleišslu aš jafnaši įrin 1961-80 ķ 17% įrin 1981-2000. Sveiflurnar ķ Afrķku voru meiri en ķ OECD-löndunum, en žó miklu minni en į Ķslandi. Miklar sveiflur eru vanžróunareinkenni. Sveiflurnar draga śr fjįrfestingu og hagvexti, žegar til lengdar lętur.

Žaš er hęgt aš greina įkvešiš munstur ķ hagžróunarferli margra Afrķkulanda, sķšan žau fengu sjįlfstęši į įrunum um og eftir 1960. Rķkisstjórnin ręšst ķ mikla fjįrfestingu ķ žeirri von, aš fjįrfestingin glęši hagvöxtinn. Hagkerfiš tekur fjörkipp um byggingartķmann, svo aš menn halda žį, aš ętlunarverkiš hafi tekizt. Žegar frį lķšur og framkvęmdum er lokiš, reynir į aršsemi fjįrfestingarinnar. Žį hefur oft komiš ķ ljós, aš til hennar var ekki vandaš sem skyldi, svo aš hagkerfiš lendir žį ķ lęgš į nż, einkafjįrfesting dregst saman, og žį hefst hringrįsin aftur fyrir örvęntingarfullan atbeina rķkisins, og žannig koll af kolli. Žannig hefur fjįrfestingin sveiflazt til ķ mörgum Afrķkulöndum – og minnkaš smįm saman meš tķmanum mišaš viš landsframleišslu. Žessi Afrķkulżsing ętti aš lįta kunnuglega ķ ķslenzkum eyrum.

Sem sagt: fjįrfesting žarf aš bera arš, til žess aš hśn geti örvaš hagvöxt. Almenna reglan er žvķ sś, aš einkafjįrfesting örvar hagvöxt, en rķkisfjįrfesting er yfirleitt ólķklegri til žess, nema henni sé beint aš brżnum verkefnum ķ menntamįlum, heilbrigšismįlum og samgöngum. Žaš hefur žó išulega brugšizt ķ Afrķku, žvķ aš rķkisstjórnirnar žar hafa hneigzt til aš reyna aš leysa einkageirann af hólmi meš žvķ aš rįšast ķ fjįrfestingu, żmist beint eša óbeint meš rķkisįbyrgšum og žess hįttar, meš misjöfnum įrangri. Fjįrfesting skapar žó jafnan vinnu um framkvęmdatķmann og hefur žį hressandi įhrif į efnahagslķfiš: žetta villir mönnum sżn. Žeir lķta sumir į uppganginn um framkvęmdatķmann sem vitnisburš um, aš žeir séu į réttri braut. En žaš er misskilningur. Fjįrfesting glęšir hagkerfiš til langframa žį og žvķ ašeins, aš framkvęmdin, sem féš er fest ķ, beri myndarlegan arš, žegar upp er stašiš.

Žess vegna er fjįrfesting ķ fólki – menntun, jį, menntun! – yfirleitt hagkvęmur fjįrfestingarkostur, žvķ aš aršsemi mannaušsins er jafnan ótvķręš.

Fréttablašiš, 6. marz 2003.


Til baka