Vištal ķ Morgunblašinu 18. marz 1984.

  

Ekki nżtt fyrirbrigši, aš stjórnmįlamenn eigi stundum erfitt meš aš įtta sig į hagfręšingum

Rętt viš Žorvald Gylfason hagfręšing og prófessor um hagfręši, nįm hans og störf erlendis og fleira

 

Žorvaldur Gylfason, hagfręšingur, var ķ haust skipašur prófessor ķ žjóšhagfręši viš višskiptadeild Hįskóla Ķslands. Blašamanni žótti forvitnilegt aš ręša viš Žorvald, um žaš hvers vegna hann lagši hagfręšinįm į sķnum tķma fyrir sig, um störf hans į vegum Alžjóšagjaldeyrissjóšsins, um rannsóknir sem hann stundaši į vegum Alžjóšahagfręšistofnunarinnar ķ Stokkhólmi, um żmsar kenningar hagfręšinnar og fleira.

,,Eiginlega gerši ég tvęr fimm įra įętlanir, žegar ég var ķ fimmta bekk ķ Menntaskólanum ķ Reykjavķk haustiš 1968,” sagši Žorvaldur. – ,,Fyrst ętlaši ég til hagfręšinįms į Englandi aš loknu stśdentsprófi. Sķšan langaši mig til framhaldsnįms ķ Bandarķkjunum. Loks hafši ég hug į aš starfa hjį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum ķ Washington aš nįmi loknu, vęri žess kostur. Žetta gekk eftir. Ég komst ekki aš žvķ fyrr en löngu seinna, aš mašur į aldrei aš gera svona įętlanir. Žaš er vķst stórhęttulegt, eša svo segja sįlfręšingarnir bandarķsku, sem uppgötvušu mišlķfskreppuna svoköllušu. Žessi illręmdi velferšarkvilli mun vera fólginn ķ žvķ, aš mönnum krossbregšur į mišjum aldri, žegar žeir bera örlögin saman viš ęskudraumana. Ég er žess vegna steinhęttur allri įętlanagerš.

Manchester, Róm og Rķó

Hvaš um žaš. Aš loknu stśdentsprófi śr stęršfręšideild MR 1970 var ég žrjį vetur viš hagfręšideildina ķ hįskólanum ķ Manchester į Englandi og lauk BA-prófi žašan 1973. Žetta var og er įgętur skóli. Hagfręšideildin stóš į gömlum merg. Žarna höfšu margir skįstu hagfręšingar Breta veriš starfandi į öldinni sem leiš, og svo var enn. Og svo vildi til, aš įratug į undan mér stundušu nįm viš žessa sömu deild tveir menn, sem sķšar uršu vinir mķnir og samstarfsmenn: Gunnar Tómasson, hagfręšingur hjį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum ķ Washington, og Žrįinn Eggertsson, prófessor. Raunar hefur hįskólinn ķ Manchester śtskrifaš allmarga Ķslendinga gegnum tķšina, žar į mešal nokkra hagfręšinga auk okkar Gunnars og Žrįins.

Žaš var reyndar meš rįšum gert aš sękja fornįm til Bretlands, en ekki til Bandarķkjanna, en žaš var hinn höfuškosturinn, sem kom til greina. Įstęšan er sś, aš brezkir hįskólar bjóša yfirleitt upp į meiri sérhęfingu strax ķ fornįmi eins og tķškast ķ flestum hįskóladeildum į Noršurlöndum og ķ Vestur-Evrópu. Bandarķskir hįskólar ętlast hins vegar yfirleitt til minni sérhęfingar framan af. Žaš hefur żmsa kost og gerir stśdentum til dęmis aušveldara um vik aš skipta um grein og deild ķ mišjum klķšum, ef žeir vilja. Į móti žessu kemur, aš sérhęfing brezka kerfisins sparar tķma: venjulega tekur BA-nįm 3 įr ķ Bretlandi, en 4 ķ Bandarķkjunum, žótt bęši Bretar og Bandarķkjamenn séu yfirleitt 18 įra, žegar žeir byrja ķ hįskóla.

Žetta voru įgęt įr. Kennslukrafturinn ķ hagfręšideildinni var alla vega fyrsta flokks. Hitt er rétt, aš heimsborg er Manchester ekki ķ sama skilningi og London, Róm og Rķó, enda kannski eins gott eftir į aš hyggja. Ég fór heim į sumrin žessi įr og vann ķ Sešlabankanum fyrst og sķšan ķ hagrannsóknadeild Framkvęmdastofnunar, sem nś heitir Žjóšhagsstofnun. Žaš var lķka įgętur skóli.

Til Princeton

Haustiš 1973 fór ég svo til framhaldsnįms ķ Princeton ķ Bandarķkjunum. Žį vęnkašist nś hagur manns til muna. Princeton er hįskólabęr ķ New Jersey, um klukkutķma ferš sušvestur af New York. Žetta er feikna fallegur bęr, į stęrš viš Akureyri. Hįskólinn er ķ fremstu röš. Žarna var Einstein į sinni tķš og margir fleiri af žvķ tagi fyrr og sķšar. Žaš hefur reyndar veriš tķzka um įratugabil aš lżsa Einstein sem snillingi og tossa ķ einum og sama manninum. En nżjustu heimildir herma, aš žetta sé misskilningur. Žaš er rétt sem menn vissu, aš einkunnir Einsteins ķ gagnfręšaskóla ķ Sviss į sinni tķš hröpušu skyndilega śr 10 nišur ķ 1. Žaš var fyrst nś fyrir skemmstu, aš menn fundu įstęšuna. Hśn reyndist ver sś, aš einkunnakerfinu var snśiš viš, žegar žetta geršist, žannig aš 1 varš hęsta einkunn og 10 lęgsta. Svona getur lķfiš veriš miskunnarlaust: Sannleikurinn sigrar į endanum, jafnvel žegar smįvegis misskilningu er ķ miklu skemmtilegri.

Hvaš sem žvķ lķšur var umhverfiš og andrśmsloftiš ķ Princeton eins og allra bezt veršur į kosiš, kennararnir margir og góšir og aušvelt aš nįlgast žį. Framhaldsnemendurnir voru hins vegar tiltölulega fįir og reyndar helmingi fęrri ķ hverjum įrgangi en kennararnir. Žannig gefst kennurum aš sjįlfsögšu betra tóm til aš sinna hverjum nemanda en ella. Jafnframt var mikill og lķflegur samgangur milli stśdentanna, enda eru Amerķkanar yfirleitt feiknalega opiš fólk og višfelldiš. Mér er til efs, aš nokkurs stašar ķ vķšri veröld sé aušveldara aš vera śtlendingur en einmitt ķ Amerķku. Ętli skżringin sé ekki sś fyrst og fremst, aš Bandarķkjamenn eru margir hverjir śtlendingar sjįlfir ķ eigin landi og flytja auk žess mjög oft bśferlum innan žessa vķšįttumikla lands?

Įrin ķ Princeton uršu žrjś. Ég tók MA-próf 1975 og varši svo doktorsritgerš um veršbólgu, atvinnuleysi og hagvöxt 1976. Žetta var nś ekki alveg jafnaugljóst višfangsefni og kann aš viršast. Flestir félagar mķnir skrifušu um allt annaš.

Bandarķkjamenn höfšu bśiš viš tiltölulega stöšugt veršlag fram undir 1970 og lķtiš atvinnuleysi. En .žetta var smįm saman aš breytast. Einkum tvennt olli žvķ. Ķ fyrsta lagi žótti Johnson Bandarķkjaforseta ófęrt aš hękka skatta fyrir forsetakosningarnar 1968 til aš standa straum af styrjöldinni ķ Vķetnam og lét ašvaranir rįšgjafa sinna sem vind um eyrun žjóta. Fjįrlagahallinn, sem af žessu hlauzt, kom veršbólgunni af staš ķ Bandarķkjunum. Žvķ mį kannski skjóta inn hér, aš nś stendur Reagan forseti ķ nįkvęmlega sömu sporum og Johnson foršum: Hann hefur aukiš śtgjöld til varnarmįla verulega og lękkaš skatta og neitar aš leišrétta fjįrlagahallann, sem kom ķ kjölfariš, enda kosningar ķ nįnd. Žess vegna er hętt viš, aš hjöšnun veršbólgunnar ķ Bandarķkjunum aš undanförnu eigi eftir aš reynast skammvinn.

Ofan į veršbólguarf Johnsons bęttist svo fyrsta olķuveršshękkunin 1973-74. Žį fjórfaldašist olķuveršiš į skömmum tķma, og fyrirtękin brugšust viš meš tvennum hętti: Sumpart veltu žau kostnašarhękkuninni į undan sér śt ķ veršlagiš, žannig aš veršbólgan jókst hröšum skrefum, og sumpart sögšu žau fólki upp ķ sparnašarskyni, žannig aš atvinnuleysi jókst. Nś var sem sagt nżtt fyrirbrigši komiš til sögunnar: Vaxandi veršbólga samfara vaxandi atvinnuleysi. Um žaš leyti sem ég settist aš skriftum 1975, voru veršbólga og atvinnuleysi mun meiri en įšur hafši žekkzt ķ landinu. 

Innblįstur aš heiman

Mér žótti forvitnilegt aš skoša žessi fyrirbęri og sambandiš milli žeirra.  Aš sumu leyti kom hugmyndin héšan aš heiman.  Hér var veršbólgan komin į fulla ferš į žessum tķma, sumpart af ytri įstęšum, samanber olķuveršshękkunina, sem ég nefndi įšan, og sumpart vegna lélegrar hagstjórnar heima fyrir.  Raunvextir voru mjög neikvęšir, svo aš sparifé landsmanna fušraši upp į veršbólgubįlinu.  Fólk og fyrirtęki fundu, aš žaš borgaši sig heldur aš eyša og spenna.  Ķ staš hrašminnkandi innlends sparnašar komu sķvaxandi erlendar lįntöku.  Žegar veršbólgan knżr fólk įfram meš žessum hętti, žį eru išulega miklir peningar ķ umferš og mikil atvinna framan af, jafnvel žótt eytt sé um efni fram og meira af kappi en forsjį.  En fyrr eša sķšar hljóta įhrif žverrandi sparnašar aš segja til sķn, annašhvort ķ minnkandi hagvexti eša sķfellt žyngri skuldabyrši gagnvart śtlöndum.  Hvort tveggja hefur žjóšin fengiš aš reyna sķšustu įr, en hefur žó sloppiš vonum framar vegna žess rķflega afla, sem komiš hefur upp śr sjó öll žessi veršbólguįr.  Ég held, aš alvarleg tilraun til aš kveša veršbólguna nišur hefši veriš gerš miklu fyrr, ef aflabrögšin hefšu ekki veriš svona góš.   Žaš var eins og žjóšin tryši žvķ (eša stjórnmįlamennirnir aš minnsta kosti), aš viš hefšum efni į veršbólgunni endalaust

Stęršfręši er naušsynleg

Śr žessum jaršvegi spratt ritgeršin. Ég sauš hana saman į einu įri, 1975-76, og hygg ég, aš eigi sé ofmęlt, žótt ég segi, aš svoleišis texti sé ekki eftir hafandi į žessum vettvangi. Žaš var ekki heldur meiningin. Žó get ég reynt aš skżra ķ fįum oršum, hvernig svona verk veršur til og hvernig žaš lķtur śt.

Tökum śtlitiš fyrst. Doktorsritgeršir og önnur fręširit hagfręšinga eru yfirleitt fullar af stęršfręšiformślum. Nś er žaš aš vķsu til, aš hagfręšingar slįi um sig meš stęršfręšiformślum eins og ķ sjįlfsvörn, af žvķ aš žeim leišist hagfręši og efnahagsmįl. Mér dettur ķ hug hagfręšingurinn, sem var aš virša fyrir sér frįbęra hljómplötu Einars Kristjįnssonar, žar sem hann syngur 22 sönglög af 78 snśninga plötum. Hagfręšingurinn hafši engan įhuga į söng, en tók eftir žvķ, aš žetta eru nęstum 30% hjį Einari. En žetta er frekar sjaldgęft. Venjulega nota hagfręšingar stęršfręši, af žvķ aš hśn er naušsynleg efnisins vegna.

Einn höfuštilgangur hagfręširannsókna er aš rekja sambandiš milli ólķkra hagstęrša. Hefur veršbólga įhrif į vexti? Hafa veršbólga og vextir įhrif į eyšslu, sparnaš og fjįrfestingu? Ef aukin veršbólga žrżstir raunvöxtum nišur į viš, svo aš fjįrfesting eykst og önnur eyšsla, eykst žį ekki žjóšarframleišslan? Og dregur žį ekki śr atvinnuleysi? En ef aukin veršbólga kemur nišur į sparnaši, bitnar žaš žį ekki į hagvexti og žar meš lķfskjörum almennings, žegar fram ķ sękir? Og žannig įfram.

Žaš voru spurningar af žessu tagi, sem ég reyndi aš finna svör viš ķ ritgeršinni. Žetta var nżtt į žessum tķma. Menn höfšu ekki spurt margra žessara spurninga įšur ķ žessu samhengi.

Langaušveldasta og įhrifarķkasta rannsóknarašferšin undir žessum kringumstęšum er fólgin ķ žvķ aš bśa til eins konar stęršfręšilķkan af žeim efnahagslögmįlum, sem um er aš tefla – eša jafnvel af heilum hagkerfum, ef žvķ er aš skipta. Slķkt lķkan varpar alla jafna skżrustu ljósi į samhengi žeirra hagstęrša, sem veriš er aš skoša, aš minnsta kosti ķ huga žeirra, sem eru sęmilega lęsir į einfalda stęršfręši. Žeir, sem fįst viš hagfręširannsóknir nś į dögum, eiga naumast annarra kosta völ.

Stęršfręšin hefur annan mikilvęgan kost ķ žessu sambandi: Mašur žarf ekki aš sętta sig viš aš svara spurningu eins og žeirri, hvort veršbólga og vextir hafi įhrif į eyšslu og sparnaš, meš jį eša nei, heldur er hęgt aš svara meš meiri nįkvęmi. Hér koma tölfręšin og tölvutęknin til skjalanna. Meš hjįlp žeirra er hęgt aš finna, hversu mikil įhrif tiltekin breyting veršbólgu eša vaxta hefur į eyšslu og sparnaš og žannig įfram. Til žessa gerši ég lķka tilraun ķ sķšari hluta ritgeršarinnar: Ég reyndi aš meta meš tölfręšiašferšum og tölvuvinnslu, hversu mikil įhrif verbólgu- og vaxtabreytingar hafa į neyzlu, sparnaš, žjóšartekjur, atvinnuleysi og hagvöxt ķ Bandarķkjunum, eftir žeim kenningum um samhengi žessara stęrša, sem ég hafši sett fram ķ fyrri hlutanum. Nišurstöšurnar voru sķšan birtar ķ Review of Economics and Statistics, alžjóšlegu hagfręšitķmariti, sem hagfręšideildin viš Harvard-hįskóla gefur śt.

Raunar eru ekki lišin nema 50 įr, sķšan hagfręšingar byrjušu aš beita ašferšum tölfręšinnar til aš svara spurningum af žessu tagi og til aš sannprófa żmsar hagfręšikenningar meš žvķ aš bera žęr saman viš raunveruleikann, eins og hann birtist ķ hagskżrslum af öllu tagi. Tölvutęknin er enn yngri eins og menn vita.  Žaš voru einmitt helztu frumkvöšlar žessarar tölfręšibyltingar innan hagfręšinnar, Noršmašur og Hollendingur, sem fengu fyrstu Nóbelsveršlaunin ķ hagfręši 1969

… en ókeypis er hśn ekki

Žessi bylting var ekki ókeypis. Stęršfręšin og tölfręšin geta žvęlzt fyrir eins og dęmin sanna. Sumpart af žeim sökum er eins og hįskólahagfręšingar hafi smįm saman fjarlęgzt almenna umręšu um efnahagsmįl, aš ekki sé talaš um bein afskipti af žeim mįlum į stjórnmįlavettvangi. Žetta er sérstaklega įberandi ķ Bandarķkjunum, en žó sżnist mér, aš sömu žróunar sé byrjaš aš gęta ķ żmsum Evrópulöndum.

Og žaš er svo sem ekki nżtt fyrirbrigši, aš stjórnmįlamenn eigi stundum erfitt meš aš įtta sig į hagfręšingum. Einu sinni įtti Keynes lįvaršur, fašir žjóšhagfręši nśtķmans og tvķmęlalaust merkasti hagfręšingur, sem uppi hefur veriš į žessari öld, fund meš Roosevelt Bandarķkjaforseta ķ Hvķta hśsinu 1934 til aš brżna fyrir forsetanum, hvernig hann gęti sigrazt į kreppunni meš žvķ aš auka śtgjöld rķkisins. Eftir fundinn sagši Roosevelt um Keynes: ,,Žessi mašur hlżtur aš vera stęršfręšingur, en ekki hagfręšingur.” Og Keynes hafši reyndar orš į žvķ eftir fundinn, aš Roosevelt virtist ekki hafa botnaš ķ neinu. Žó voru žaš einmitt kenningar Keynes, sem geršu Roosevelt kleift, hįlfpartinn óvart aš žvķ er viršist, aš eyša kreppunni um og eftir 1938. Ef Keynes hefši tekizt aš sannfęra Roosevelt, žegar žeir hittust 1934, hefši heimskreppan trślega tekiš enda löngu įšur en raun varš į.

Forseti ķ fķlabeinsturni

Kennedy var opnari fyrir nżjum hugmyndum en Roosevelt hafši veriš. Žegar Kennedy varš Bandarķkjaforseti 1960, sneri hann sér til James Tobins, prófessors viš Yale-hįskóla og sķšar Nóbelsveršlaunahafa ķ hagfręši, og baš hann aš verša ašalrįšgjafi sinn ķ efnahagsmįlum.  Tobin svaraši:  ,,Žś ert aš tala viš vitlausan mann. Ég er hagfręšingur ķ fķlabeinsturni.”  Kennedy svaraši aš bragši:  ,,Žaš er alveg upplagt.  Ég er forseti ķ fķlabeinsturni.”

Sjįlfur er ég žeirrar skošunar, aš fķlabeinsturnar geti veriš įgętir, en helzt žurfa žeir aš vera bśnir hrašskreišum lyftum. Annars er hętt viš, aš jaršsambandiš rofni. Žess vegna hentaši mér įgętlega aš taka viš tiltölulega hagnżtum störfum hjį Alžjóšagjaldeyrissjóšnum ķ Washington aš loknu nįmi ķ Princeton haustiš 1976.

Ķ Washington 1976–81

Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn (International Monetary Fund) er alžjóšastofnun, systurstofnun Sameinušu žjóšanna. Žetta er eins konar alžjóšlegur sešlabanki, sem veitir ašildarlöndum skammtķmalįn, žegar žau lenda ķ greišsluöršugleikum gagnvart śtlöndum. Flest ašildarrķki Sameinušu žjóšanna, aš undanskildum Sovétrķkjunum og nokkrum öšrum kommśnistarķkjum, eru ašilar aš Sjóšnum og leggja fé ķ hann, sem Sjóšurinn sķšan lįnar śt eftir föstum reglum. Hann lįnar rķkum žjóšum og fįtękum jöfnum höndum įn tillits til stjórnarfars. Starfsemi Alžjóšabankans (World Bank) er svipuš, en žó frįbrugšin aš žvķ leyti, aš Bankanum er ętlaš aš veita fįtęku löndunum žróunarašstoš meš lįnum til langs tķma, oft vegna tiltekinna verkefna svo sem vegageršar eša orkuframkvęmda, mešan hlutverk Sjóšsins er aš hjįlpa ašildarlöndum śt śr gjaldeyriskröggum meš skammtķmalįnum. Bankinn hefur hagfręšinga og verkfręšinga af öllu tagi į sķnum snęrum jöfnum höndum, en Sjóšurinn ręšur nęstum eingöngu hagfręšinga ķ žjónustu sķna auk ašstošarfólks. Starfslišiš kemur śr öllum heimshornum og er žvķ fjölskrśšugt og skemmtilegt.

Viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn starfaši ég ķ nęstum fimm įr, eša til įrsins 1981. Verkefnin voru margvķsleg. Fyrst og fremst fólust žau ķ samningagerš um lįntökur ašildarlanda ķ öllum heimshornum, og fór ég til Afrķku, Asķu, Austurlanda nęr og Sušur-Amerķku ķ žvķ skyni. Jafnframt vann ég aš sjįlfstęšum rannsóknum og einnig aš athugunum į efnahagslķfi ašildarlanda Sjóšsins. Allt var žetta frįbęrlega skemmtilegt og lęrdómsrķkt, žrišjaheimsvafstriš ekki sķzt. Žar opnašist fyrir manni nżr heimur og heillandi.

Umdeild stofnun

Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn er umdeild stofnun. Įstęšan er fyrst og fremst sś, aš reglur sjóšsins, sem ašildarlöndin hafa sett ķ sameiningu, krefjast žess, aš žegar lįnsbeišni ašildarlands ķ greišslukröggum fer fram śr įkvešinni upphęš, sem ręšst mešal annars af efnahag landsins, žį getur Sjóšurinn žvķ ašeins oršiš viš beišninni, aš rķkisstjórn landsins geri višeigandi rįšstafanir til aš koma efnahag landsins į réttan kjöl. Annars er óvķst, hvort landinu tękist aš endurgreiša lįniš.

Hér er aš sjįlfsögšu um viškvęman vanda aš ręša. Hvķ skyldi stjórn fullvalda rķkis sęta skilyršum alžjóšastofnunar um framkvęmd efnahagsstefnunnar? En žį mį spyrja į móti: Hvķ skyldi veita einu rķki fé śr sameiginlegum sjóši ašildarlanda, ef sżnt žykir, aš viškomandi rķki getur ekki endurgoldiš lįniš į tilskildum tķma aš óbreyttri efnahagsstefnu? Er ekki ešlilegt og sanngjarnt, aš lįnveitandi reyni, aš gera rįšstafanir til aš tryggja, aš lįnsféš fari ekki ķ sśginn?

Žegar greišsluhalli gagnvart śtlöndum knżr eitthvert ašildarland til aš fara fram į hįtt lįn śr Alžjóšagjaldeyrissjóšnum, er langalgengasta orsök vandans fólgin ķ óhóflegri peningaprentun eša halla į fjįrlögum rķkisins. Žegar Sjóšurinn setur skilyrši reglum samkvęmt, snerta žau žvķ alla jafna stefnuna ķ peningamįlum og fjįrmįlum rķkisins. Žó er žess jafnan vandlega gętt, aš skilyršin séu höfš almenns ešlis, žannig aš stjórnvöld ķ lįntökulandinu hafi sem mest svigrśm innan žess ramma, sem skilyršin setja. Um skilmįla sjóšsins hefur Jón Siguršsson, forstjóri Žjóšhagstofnunar, skrifaš įgęta grein, sem birtist ķ Fjįrmįlatķšindum fyrir nokkru.

Žegar į heildina er litiš, sżnist mér, aš Sjóšurinn hafi gegnt bżsna gagnlegu hlutverki frį žvķ hann var settur į laggirnar eftir sķšari heimsstyrjöldina. Fyrstu įrin stušlaši hann einkum aš auknu frjįlsręši ķ gjaldeyrisvišskiptum og afnįmi haftabśskapar. Žjóšir Vestur-Evrópu völdu žessa braut į 6. įratugnum. Ķsland fylgdi ķ kjölfariš meš myndun Višreisnarstjórnarinnar 1959. Įrangur heilbrigšari gjaldeyrisvišskipta lét ekki į sér standa: Žį fyrst uršu įvextir hversdagsvara į boršum almennings į Ķslandi, svo aš dęmi sé nefnt, en höfšu įšur veriš sjaldgęfur munašur, sem fęstir höfšu tök į aš veita sér nema skömmtunarstjórarnir. Žótt dómur reynslunnar sé ótvķręšur ķ žessu efni ķ okkar heimshluta, fer žvķ žó fjarri, aš žróunarlöndin hafi fęrt sér žessa reynslu ķ nyt. Mörg žessara landa bśa enn viš margvķslegt ófrelsi ķ žessum efnum sem öšrum. Og žaš er vķšar en ķ žróunarlöndum, sem żmsum gengur erfišlega aš įtta sig į žessu. Nżlega hitti ég į förnum vegi hér ķ Reykjavķk forystumann ķ stórum stjórnmįlaflokki. Hann sagši, aš sér ofbyši vöruvališ ķ verzlunum borgarinnar og bętti viš: ,,Ég vil höft.”

Eftir žvķ sem įrin lišu og betri įrangur nįšist ķ gjaldeyrismįlum, breyttist verksviš Sjóšsins smįm saman . Upp śr 1960 var ķ vaxandi męli lögš įherzla į ašra žętti efnahagsstefnunnar ķ ašildarlöndunum, einkum peningamįl,. fjįrmįl rķkisins og gengismįl. Ķ ljósi nżrrar žekkingar var tilgangurinn sį aš reyna aš stušla aš sęmilegu samręmi milli žessara žįtta efnahagsstefnunnar annars vegar og markmiša ašildarlandanna ķ efnahagsmįlum hins vegar, en žessi markmiš eru venjulega ör hagvöxtur, sęmilega stöšugt veršlag, žokkalegt jafnvęgi ķ višskiptum viš śtlönd og réttlįt tekjuskipting. Aš mķnum dómi hefur Sjóšurinn lįtiš gott af sér leiša ķ žessum efnum lķka, bęši meš žvķ aš stušla aš betri hagstjórn og tękniašstoš af żmsu tagi.

,,Sjśklingar” ķ ,,mešferš”

Reyndar hef ég skrifaš grein, žar sem ég reyni aš meta įrangurinn af skiloršsbundnum lįnveitingum Sjóšsins til žróunarlanda. Rannsóknarašferšina lęrši ég af lęknum. Ég skošaši stóran hóp ašildarlanda (,,sjśklinga”), sem įttu viš alvarlega greišsluvanda (,,sjśkdóm”) aš strķša. Sum žeirra kusu aš koma til Sjóšsins og žiggja skiloršsbundin lįn (,,mešferš”). Önnur kusu aš bķša og sjį. Ég bar svo saman efnahagsžróun (,,lķšan”) hópanna tveggja fyrir og eftir ,,mešferš” fyrri hópsins. Žaš kom į daginn, aš ,,mešferšin” bar yfirleitt góšan įrangur: Greišsluhallinn viš śtlönd minnkaši til muna (ž.e. ,,sjśkdómnum” slotaši) eins og til var ętlazt, įn žess aš žaš kęmi nišur į hagvexti (ž.e. įn hvimleišra ,,aukaverkana”), en žaš hefur einmitt veriš eitt helzta įrįsarefni gagnrżnenda Sjóšsins į undanförnum įrum, aš ,,Sjóšsmešferšin” svo kallaša bitnaši į hagvexti. Ķ hinum löndunum, sem vildu ekki žiggja lįn, varš hins vegar yfirleitt bati. Af žessu og öšrum svipušum athugunum dreg ég žį įlyktun, aš Alžjóšagjaldeyrissjóšnum hafi tekizt ętlunarverk sitt bęrilega, žegar į heildina er litiš.

Žaš voru einmitt athuganir af žessu og svipušu tagi, sem ég fékkst viš ķ Washington milli samningaferša til žrišjaheimslanda.

Washington heillaši mig. Fram undir 1970 hafši höfušborginni oft veriš lżst sem andlegri eyšimörk, žar sem ekkert vęri um aš vera. En svo tók hśn ótrślega örum breytingum. Mest munaši lķklega um minnisvaršann, sem Kennedy forseta var reistur aš honum lįtnum: Ķ Kennedy-höllinni er óperuhśs og bķó og margt aš gerast samtķmis į hverju kvöldi įriš um kring. Žaš var eins og žetta hlęši utan į sig: Ungt fólk žyrptist śr śthverfum inn ķ hjarta borgarinnar, veitingahśs spruttu upp eins og fķflar ķ tśni, og nś er Washington einhver lķflegasta borg ķ öllum Bandarķkjunum. Fólk streymir žangaš śr öllum landshornum sem aldrei fyrr.  Og ęgifögur hefur hśn alltaf veriš.

Til Stokkhólms

Žegar ég hafši veriš starfandi viš Alžjóšagjaldeyrissjóšinn ķ Washington ķ tvö įr, fékk ég óvęnt tilboš frį Alžjóšahagfręšistofnuninni (Institute for International Economic Studies) ķ Stokkhólmi um aš koma žangaš um eins įrs skeiš og stunda eigin rannsóknir aš vild. Žótt ég hefši aldrei komiš til Stokkhólms, var mér kunnugt um žessa stofnun, enda er hśn alžekkt ķ hópi hagfręšinga um allan heim. Žetta er sjįlfstęš rannsóknastofnun, sem Gunnar Myrdal, annar tveggja sęnskra Nóbelsveršlaunahafa ķ hagfręši, setti į stofn um 1960. Höfušvišfangsefni žeirra, sem sitja žarna viš rannsóknir, eru į sviši alžjóšahagfręši og žróunarhagfręši. Žarna eru saman komnir margir beztu hįskólahagfręšingar Svķa af yngri kynslóšinni, 10 eša12 talsins. Auk žeirra eru žarna erlendir gestir įriš um kring, margir ķ senn og vķša aš, til lengri eša skemmri tķma. Stofnunin er žvķ alžjóšleg ķ ešli sķnu. Žarna hafa margir fremstu hįskólahagfręšingar heims veriš gestir į undanförnum įrum, žar į mešal ašalkennari minn ķ Princeton, Branson aš nafni, sem kom Svķum ķ samband viš mig į sķnum tķma.  Forstjóri stofnunarinnar er Assar Lindbeck prófessor. Hann er einn helzti hagfręšingur ķ Evrópu um žessar mundir og formašur Nóbelsveršlaunanefndarinnar ķ hagfręši.

Žetta tilboš kom sér įgętlega. Įriš var 1978, žannig aš sķšari fimm įra įętlunin, sem ég nefndi ķ upphafi, var į enda runnin. Mér žótti tķmabęrt aš breyta til um skeiš, enda hafši ég veriš fimm įr samfleytt ķ Bandarķkjunum, en vanrękt Evrópu (utan England) og Noršurlönd. Ég baš žvķ um įrsleyfi frį störfum ķ Washington og var ķ Stokkhólmi įriš 1978-79, žar sem mér gafst betra tóm til aš sinna eigin hugšarefnum ķ rannsóknum fjarri Washington og žrišjaheimsamstrinu. Aš įrsleyfinu loknu hvarf ég aftur til Washington og hélt įfram störfum žar til 1981, en sagši žį starfi mķnu lausu, žótt mér hefši alla tķš lķkaš žaš feikna vel, og fór žį aftur til Stokkhólms til aš geta gefiš mig aš rannsóknum óskiptur ķ žvķ įkjósanlega andrśmslofti, sem stofnunin ķ Stokkólmi bżšur upp į.

,,Mašur strandar oft!”

Andrśmsloftiš į rannsóknastofum sem žessari er bęši feiknalega skemmtilegt og uppörvandi. Menn vinna aš višfangsefnum sķnum żmist einir eša meš öšrum og njóta žess, aš į stašnum eru margir, sem fįst viš svipuš verkefni. Žegar einn siglir ķ strand, getur annar żtt śr vör. Og mašur strandar oft!

Višfangsefnin eru óžrjótandi. Sjįlfur hef ég fengizt viš margs konar verkefni, sķšan ég fór aftur til Stokkhólms 1981. Hér get ég nefnt tvennt. Ķ fyrsta lagi hef ég glķmt viš aš athuga įhrif gengisfellinga į utanrķkisvišskipti og žjóšartekjur bęši ķ išnrķkjum og žróunarlöndum. Vandinn hér er žessi: Mešan flestir višurkenna, aš gengisfelling getur, žegar svo ber viš, eytt višskiptahalla viškomandi lands viš śtlönd eins og til er ętlazt, žį getur slķk ašgerš lķka haft óheppilegar aukaverkanir. Einkum hafa margir įhyggjur af žvķ, aš gengisfelling geti komiš nišur į hagvexti ķ mörgum žróunarlöndum og gengi sé žvķ óvišeigandi hagstjórnartęki ķ žeim löndum.

Til aš athuga žetta hef ég įsamt öšrum sett saman einfalt stęršfręšilķkan, sem lżsir öllum helztu tengslum milli gengis annars vegar og višskiptahalla og hagvaxtar hins vegar. Viš höfum sķšan fellt gengiš ķ lķkaninu og skošaš įhrifin. Žį kemur ķ ljós, aš gengisfelling dregur nęstum alltaf verulega śr višskiptahalla eins og viš vissum fyrir – og yfirleitt įn žess aš spilla hagvexti; žaš er nżtt. Hagvaxtarįhrifin eru žó svolķtiš breytileg eftir löndum. Aš svo miklu leyti sem žetta einfalda lķkan okkar lżsir rétt žeim einkennum efnahagslķfsins, sem skipta mįli ķ žessu samhengi, mį žvķ gera rįš fyrir, aš raunveruleg gengisfelling ķ raunverulegu landi hefši svipuš įhrif og lķkaniš bendir til. Śr žessu verki hefur oršiš greinaflokkur. Fyrsta greinin birtist nżlega ķ alžjóšlegu tķmariti,sem Kanadķska hagfręšingafélagiš gefur śt, og nęsta kemur innan skamms śt ķ sams konar tķmariti ķ Belgķu. Fleiri greinar eru ķ deiglunni. Žessu hefur veriš sżndur svolķtill įhugi, enda eru hagsmunir ķ hśfi. Ķ žrišja heiminum voru gengisfellingar til skamms tķma algengari orsök stjórnarskipta en frjįlsar kosningar.

Ķ öšru lagi hef ég fengizt viš veršbólgurannsóknir af żmsu tagi. Sérstakan įhuga hef ég haft į atferli verkalżšsfélaga ķ žessu sambandi og samspili žeirra og vinnuveitenda viš rķkisvaldiš ķ sambandi viš kjarasamninga. Ķ žessu efni hef ég įtt samvinnu viš Assar Lindbeck prófessor, sem ég nefndi įšan, og höfum viš ķ sameiningu skrifaš fjórar ritgeršir um żmsa fleti į žessu mįli. Žrjįr žessara greina hafa birzt eša eru ķ žann veginn aš birtast ķ alžjóšlegum hagfręšitķmaritum ķ Bretlandi, Belgķu og Sviss, hin fjórša og sķšasta er į leišinni.

Viš byrjušum į žessu 1979. Fram aš žvķ höfšu žjóšhagfręšingar veitt verkalżšsfélögum tiltölulega litla athygli, sumpart fyrir bandarķsk įhrif, bżst ég viš, en žar ķ landi er ekki nema fimmti hver vinnandi mašur ķ verkalżšsfélagi. Okkur žótti einsżnt, aš vķša ķ Evrópu, til dęmis į Englandi, ķ Svķžjóš og į Ķslandi, er verkalżšshreyfingin sterkari en svo, aš hęgt sé aš horfa fram hjį įhrifum hennar į framvindu efnahagsmįla. Ķ žessum löndum og vķšar lętur nęrri, aš verkalżšshreyfingin hafi haft bolmagn til aš įkveša kauplag einhliša į undanförnum įrum.

Taugastrķš milli rķkisvalds og verkalżšshreyfingar

Og žį vaknar spurningin: Hvaš į nś rķkisvaldiš aš gera, ef verkalżšshreyfingunni hefur tekizt, óvart eša vķsvitandi, aš knżja fram kauphękkanir, sem eru vinnuveitendum ofviša?

Žessu er vandsvaraš. Į rķkisvaldiš aš lįta unda, fella gengiš og prenta meiri peninga til aš halda fyrirtękjum į floti, jafnvel žótt žaš kosti vaxandi veršbólgu? Žetta er ķslenzka ašferšin. Eša į rķkisvaldiš aš sitja fast viš sinn keip og umbera eitthvert atvinnuleysi um skeiš, eša žangaš til fólkiš, sem missti vinnuna ķ fyrirtękjum, sem neyddust til aš loka vegna kauphękkananna, finnur ašra vinnu?

Žessum spurningum mį snśa viš: Hvernig į verkalżšshreyfingin aš bregšast viš einhliša ašgeršum rķkisvaldisins, eins og til dęmis žegar rķkisstjórn Thatchers į Englandi byrjaši aš herša skrśfurnar 1979? Eiga verkalżšsfélögin žį aš halda aš sér höndum og žola kaupmįttarskeršingu ķ žeirri von, aš atvinnuįstandiš versni žį ekki, eša eiga žau aš halda įfram aš heimta kauphękkanir ķ žeirri von, aš rķkisstjórnin gefist upp?

Žetta eru erfišar spurningar, enda er eins konar sįlfręšihernašur meš ķ spilinu. Viš höfum žess vegna skošaš žennan vanda meš ašferšum svonefndrar leikjafręši (game theory). Hernašarfręšingar og ašrir, sem rannsaka vķgbśnašarkapphlaup stórveldanna, beita svipušum ašferšum, enda er ešli žess vanda svipaš. Aš vķsu veršur fįtt um skżr svör, enn sem komiš er, en spurningarnar eru bżsna góšar. Žessar rannsóknir eru allar į byrjunarstigi. Ég vona, aš žęr eigi eftir aš komast lengra įleišis į nęstu įrum, enda er sambśšarvandi rķkisvalds og verkalżšshreyfingar ęrinn vķša ekki sķšur en stórveldanna.”

Öryggisnet eša hengirśm?

Svķar eru įgętir.

Fyrir börnin sķn, en žeim fer fękkandi, lesa žeir kvöldsögur, žar sem prinsar leysa prinsessur śr įlögum – ,,og svo bjuggu žau saman ķ nokkra mįnuši.

Fyrir unglingana leggja žeir svohljóšandi žrautir į reikningsprófum. ,,Bóndi fór į markaš aš selja kartöflur. Žęr höfšu kostaš 80 kr. ķ framleišslu, en seldust fyrir l00 kr., žannig aš hagnašurinn varš 20 kr. eša 25%. Strikiš undir oršiš kartöflur og diskśteriš vandamįliš viš vini ykkar.”

Samt hafa Svķar eignazt marga afreksmenn į alžjóšavettvangi ķ öllum greinum andlegrar višleitni, ekki sķzt söngvara og lękna. Hitt er lķka rétt, aš mörgum Svķum hefur žótt andrśmsloftiš ķ landinu svolķtiš sljóvgandi, jafnvel žrśgandi, į sķšustu įrum. Er į öšru von, var einu sinni spurt, žegar fólkiš er fariš aš nota öryggisnet velferšaržjóšfélagsins eins og hengirśm?

Anders Hansen tók vištališ.


Til baka