Vištal ķ Morgunblašinu 10. jślķ 1987.

 

Stjórn rķkisfjįrmįla sérstaklega vandasöm į nęstu įrum

         segir Žorvaldur Gylfason prófessor

 

Morgunblašiš fór žess į leit viš Žorvald Gylfason prófessor, aš hann segši įlit sitt į efnahagsstefnu rķkisstjórnar Žorsteins Pįlssonar. Žorvaldur hafši eftirfarandi aš segja:

,,Mįlefnasamningur rķkisstjórnarinnar er mjög skilmerkilegur aš žessu sinni og mjög skynsamlegur ķ mörgum greinum aš mķnum dómi. Sérstaklega er eftirtektarvert, hversu mikill kunnįttubragur er į köflunum um efnahags-og atvinnumįl, aš undanskildum landbśnašarmįlum. Aš vķsu skżtur skökku viš, aš nż rķkisstjórn skuli žurfa aš grķpa til hįlfgeršra neyšarrįšstafana ķ upphafi žrįtt fyrir óvenjulegt góšęri til sjós og sveita undanfarin įr og óvenjulega frišsamlegt andrśmsloft į vinnumarkaši. En um žaš er ekki aš fįst, śr žvķ sem komiš er, heldur er mest um vert, aš rķkisstjórnin reyni aš lęra af mistökum undangenginna įra viš stjórn landsins nęstu misseri.

Lķtill įgreiningur um markmišin

Um höfušmarkmiš rķkisstjórnarinnar ķ efnahagsmįlum getur varla veriš mikill įgreiningur. Nęstum allir eru hlynntir minni veršbólgu, minni halla į rķkissjóši, minni halla į višskiptum viš śtlönd, minni erlendum skuldum og meiri sparnaši. Rķkisstjórnin hyggst fara hefšbundnar leišir til aš reyna aš nį žessum markmišum og leggur nś įherslu į naušsyn samręmds ašhalds ķ rķkisfjįrmįlum, peningamįlum og gengismįlum, en allmikiš hefur stundum skort į skynsamlega samręmingu efnahagsstefnunnar į lišnum įrum. Žannig hefur veruleg žensla ķ rķkisfjįrmįlum sķšustu įr stangazt į viš ašhald Sešlabankans ķ gengis- og vaxtamįlum, svo aš dęmi sé tekiš.

Stjórn rķkisfjįrmįla veršur sérstaklega vandasöm į nęstu įrum, ekki ašeins vegna žeirrar tķmabęru heildarendurskošunar og einföldunar skattkerfisins, sem rķkisstjórnin bošar, heldur lķka vegna žess, aš strangt ašhald ķ opinberum fjįrmįlum er nausynlegt aš mķnum dómi til aš nį veršbólgunni nišur viš nśverandi ašstęšur. Žį į ég ekki viš rķkissjóš einan, žaš er A-hluta rķkissjóšs, heldur alla opinbera starfsemi. Žaš er ekki nóg, ,,aš halla į rķkissjóši verši eytt į nęstu žremur įrum”, eins og žaš er oršaš ķ mįlefnasamningnum, ef önnur starfsemi į vegum rķkis og byggša ķ B-og C-hluta rķkisfjįrmįlanna er rekin meš miklum halla eftir sem įšur. Žannig er mjög brżnt, aš rķkisstjórnin stofni ekki til nżrra opinberra śtgjalda, til dęmis ķ hśsnęšiskerfinu ķ B-hluta rķkisfjįrmįlanna, umfram sparnaš į öšrum svišum eša umfram žęr tekjur, sem hśn treystir sér til aš afla innanlands įn frekari peningaprentunar eša skuldasöfnunar, žaš er įn žess aš żfa veršbólguna. 

Rķkisbankakerfiš alvarlegur veršbólguvaldur

Meš žessu er žó ekki sagt, aš veršbólgan hér undanfarin įr hafi stafaš eingöngu af mistökum ķ stjórn rķkisfjįrmįla eša efnahagsmįla yfirleitt ķ venjulegum skilningi, heldur hafa önnur atriši lķka haft sitt aš segja. Ég hef įšur bent į tvo bresti ķ innvišum ķslenzks efnahagslķfs, sem ég held, aš hollt sé aš hafa hugann viš, žegar menn leita leiša til aš rįša nišurlögum veršbólgunnar til frambśšar.

Ķ fyrsta lagi bżr žjóšin enn viš rķkisbankakerfi, sem er nęstum einstakt ķ okkar heimshluta. Mér sżnist, aš žetta bankakerfi hafi veriš alvarlegur veršbólguvaldur gegnum tķšina vegna žess, aš sjórnmįlahagsmunir hafa hvaš eftir annaš yfirgnęft venjuleg višskipta- og hagkvęmnissjónarmiš viš įkvöršun śtlįna. Žess vegna hafa óaršbęr śtlįn bankakerfisins og mešfylgjandi peningažensla įreišanlega veriš miklu meiri en hefši oršiš, ef hér vęru öflugri einkabankar meš sanngjarnar aršsemiskröfur aš leišarljósi. Örlög Śtvegsbankans eru skżrt dęmi um žetta. Endurreisn bankans eykur raunverulegan halla į rķkisbśskapnum um nęstum milljarš króna į žessu įri. Žess vegna finnst mér įstęša til aš fagna įkvęši mįlefnasamnings stjórnarflokkanna um, aš dregiš verši śr įbyrgš rķkisins og afskiptum af bankareksti og lįnastarfsemi. Įstęšan er ekki sś, aš rķkisbankar žurfi endilega aš vera verr reknir en einkabankar, enda er ekkert algilt lögmįl til um žaš efni. Įstęšan er sś, aš stjórnmįlahagsmunir rķkisbankanna stangast išulega į viš hagsmuni almennings og hafa aš žvķ er viršist kynt undir peningaženslu og veršbólgu um langt skeiš.

Hitt atrišiš er ekki sķšur mikilvęgt aš mķnum dómi, žótt žvķ hafi ekki veriš gefinn mikill gaumur į sķšustu įrum. Žaš varšar skipulag vinnumarkašsins. Meinsemdin ķ žessu skipulagi er hin saman og hśn hefur veriš um įrabil. Hśn er annars vegar sś, aš fyrirtęki hafa ekki svigrśm innan žessa skipulags til aš bregšast viš įföllum öšruvķsi en meš žvķ aš fękka fólki eša heimta veršbólgurįšstafanir af rķkinu, og hins vegar sś, aš launžegar hafa išulega hag af žvķ aš knżja fram kauphękkanir, sem rķša fjölda fyrirtękja aš fullu, nema rķkisvaldiš hleypi vandanum śt ķ veršlagiš. Af žessu höfum viš margfalda reynslu hér, til dęmis frį 1977. Sķšustu įr hafa launžegasamtökin žó sżnt mikla hófsemi ķ kaupsamningum og žannig įtt mikinn žįtt ķ hjöšnun veršbólgunnar. En vinnumarkašskerfiš er engu aš sķšur óbreytt og bżšur hęttunni heim. Um žennan vanda er ekkert aš finna ķ mįlefnasamningi stjórnarflokkanna.

Tķmabęrt aš gerbreyta landbśnašarstefnunni

Um landbśnašarmįl, sem ég nefndi ķ upphafi, er žaš aš segja, aš kaflinn um žann mikilvęga mįlaflokk er óljós og lošinn. Žaš hefši virzt ešlilegt, aš rķkisstjórn, sem telur vert aš taka fram ķ mįlefnasamningi, aš mikilvęgt sé, ,,aš öllum žjóšfélagsžegnum sé gert kleift aš nżta tómstundir sķnar til hollra og žroskandi višfangsefna” og żmislegt annaš ķ sömu tóntegund, teldi hęfa aš setja ķ samninginn įkvęši um aš taka myndarlega į miklum vanda landbśnašarins. Rķkiš eyšir eins og kunnugt er fjallhįum fjįrhęšum ķ nišurgreišslur og uppbętur į śtflutning landbśnašarafurša, mešan nišurgreiddu kindakjöti er ekiš į öskuhaugana ķ stórum stķl. Žaš er aš mķnum dómi löngu tķmabęrt aš gerbreyta landbśnašarstefnunni af augljósum hagkvęmnisįstęšum. Žaš er hęgt, įn žess aš bęndur bķši tjón. Žaš er mešal annars fyrir frumkvęši bęnda ķ Bandarķkjunum, aš rķkisstjórnin žar ķ landi hyggst nś afnema nišurgreišslur landbśnašarafurša ķ įföngum, eins og fram kom ķ fréttum fyrir skömmu”.


Til baka