Hver er munurinn?

Spurning dagsins er žessi: śr žvķ aš Sjįlfstęšisflokkurinn leiddi Ķslendinga ótraušur inn ķ Atlantshafsbandalagiš į sķnum tķma og sami flokkur sżnir nś ašild aš Evrópusambandinu engan įhuga, hvaš hefur žį breytzt? Spurningin vaknar af žeirri įstęšu, aš bęši žessi bandalög eru allsherjarbandalög: žau eru samtök flestra žeirra žjóša, sem standa okkur Ķslendingum nęst, en žó ekki allra, enda stendur Svķžjóš utan viš NATO og Noregur utan ESB. En žau eru eigi aš sķšur allsherjarsamtök žeirra žjóša, sem bśa ķ höfušatrišum aš okkar tegund af evrópskri sišmenningu – samtök, sem viš ęttum žvķ aš réttu lagi aš eiga ašild aš. Spurningin er žvķ žessi: er afstaša Sjįlfstęšisflokksins til ESB nśna sambošin afstöšu hans til NATO frį upphafi og ę sķšan? Hver er munurinn? Er hann fyrst og fremst munur į NATO og ESB? Eša munurinn į Sjįlfstęšisflokknum žį og nś?

Inngangan ķ NATO 1949 

Lykilįkvęši Noršur-Atlantshafssamningsins, stofnsįttmįla NATO, felst ķ fimmtu grein hans. Žar segir, aš vopnuš įrįs į eitt eša fleiri ašildarrķki ķ Evrópu eša Noršur-Amerķku skuli talin įrįs į žau öll, og komi žį önnur ašildarrķki til ašstošar, hvert um sig eša ķ sameiningu – meš vopnavaldi, ef į žarf aš halda. Viš undirskrift samningsins įskildi Ķsland sér aš vķsu undanžįgu frį įkvęšinu um beitingu vopnavalds, žar sem Ķslendingar vęru vopnlaus žjóš og ętlušu ekki aš koma sér upp her. Žessi fyrirvari haggaši žó ekki höfušatrišinu, sem er lykillinn aš vörnum Ķslands: įrįs į Ķsland er įrįs į öll hin, svo aš įrįs į annaš ašildarrķki er žį meš lķku lagi jafnframt įrįs į Ķsland, og komi žį Ķsland eins og önnur ašildarrķki meš einhverjum hętti til ašstošar, žótt vopnlaust sé. Meš undirritun Atlantshafssįttmįlans afsölušu Ķslendingar sér réttinum til žess aš skerast śr leik ķ strķši.

Fyrirvarinn af hįlfu Ķslands var ekki skriflegur, hann var mest til heimabrśks, og honum var lżst svo hér heima, aš Ķsland hefši gerzt stofnašili aš NATO meš fyrirvara um algera sérstöšu Ķslands. Tillögu į Alžingi žess efnis, aš fyrirvarinn vęri tekinn ķ sįttmįlann, var žó hafnaš. Raunverulegt framlag Ķslands til varnarsamstarfsins, ž.e. heimild til hernašarumsvifa ķ landinu, var frį upphafi hįš óskorušu neitunarvaldi ķslenzkra stjórnvalda. Auk žess gengu Ķslendingar aš žvķ vķsu, aš NATO-ašildin kostaši landiš ekki krónu. Žvert į móti var, žegar fram ķ sótti, żmislegt gert til aš hafa tekjur af varnarsamstarfinu. Ķslendingar lögšu ekki fram herliš, og į žeim vettvangi samvinnunnar, sem snerist um fjįrframlög, en ekki lišsafla, ž.e. Mannvirkjasjóšurinn, var um žaš samiš, aš ašrir greiddu hlut Ķslands.

Ašild aš ESB 2007?

Ef Ķsland ętti nś kost į ESB-ašild meš hlišstęšum skilmįlum, t.d. 2007, žegar Bślgarķa og Rśmenķa bśast til inngöngu, myndi Sjįlfstęšisflokkurinn žį snśa viš blašinu? Žaš er ekki gott aš vita, žvķ aš ESB bżšur ekki upp į hlišstęša skilmįla. Rómarsįttmįlinn, sem er eins konar stjórnarskrį ESB, leggur blįtt bann viš mismunun eftir žjóšerni, en ESB viršir žó eigi aš sķšur sérstöšu višsemjenda sinna, skįrra vęri žaš nś. Sambandiš hefur engan hag af žvķ aš kippa fótunum undan veršandi ašildarlöndum. Žaš segir sig sjįlft.

Einn munurinn į NATO og ESB er sį, aš žróunarsjóšir ESB bjóša ekki upp į einkamang af žvķ tagi, sem hęgt var aš stunda ķ krafti Mannvirkjasjóšs NATO, enda žótt žeir ķ Brussel kalli nś ekki allt ömmu sķna ķ žeim efnum. Ķslendingar gętu sótt mikiš fé ķ žróunarsjóšina eins og t.a.m. Finnar og Svķar gera handa dreifšum byggšum, en žó ašeins į gagnsęjum jafnręšisgrundvelli. Atlantshafsžjóširnar féllust ķ reynd į žaš sjónarmiš 1949 aš koma til móts viš Ķslendinga eins og žeir töldu sig žurfa. Gętu sjįlfstęšismenn hugsaš sér aš sękja nś um ašild aš ESB eftir žvķ lögmįli? Hver veit? Vandinn hér er sį, aš ESB fylgir žeirri grundvallarreglu, aš ķ stórum drįttum skuli eitt yfir alla ganga. Hefši Sjįlfstęšisflokkurinn leitt Ķsland inn ķ NATO upp į žau bżti? Kannski. Kannski ekki.

Munurinn į NATO og ESB helzt ķ hendur viš muninn į Sjįlfstęšisflokknum žį og nś. Ólafur Thors, formašur flokksins, fól varaformanni sķnum, Bjarna Benediktssyni, forustu ķ NATO-mįlinu į sķnum tķma. Bjarni var utanrķkisrįšherra og vel til forustunnar fallinn. Ólafi og Bjarna var umhugaš um hvort tveggja ķ senn, varnir Ķslands og framlag Ķslands til sameiginlegra varna Atlantshafsžjóšanna. Hvaša forustumašur ķ flokki žeirra heyrist nś tala um skerf Ķslands til evrópskrar samvinnu? Enginn. Hvers vegna ekki?

Fréttablašiš, 9. október 2003.


Til baka