Aš flytja śt orku

Noršmenn eru hęttir aš reisa įlver. Žaš stafar af žvķ, aš įlśtflutningur frį Noregi ber ekki lengur nęgan arš. Hvernig stendur į žessu? Hvaš hefur breytzt?

Forsagan

Įlframleišsla Noršmanna žótti bera nęgan arš į sķnum tķma. Hśn var tķmabęr og višrįšanleg ašferš til žess aš koma orkunni ķ fallvötnum Noregs ķ verš. Fossar landsins bjuggu žį og bśa enn yfir mikilli orku, og framsżnir heimamenn og erlendir vinir žeirra, žar į mešal Einar Benediktsson skįld, einsettu sér aš beizla žessa orku: lįta fossana vinna fyrir fólkiš og lyfta lķfskjörum žess. Fyrst var orkan notuš heima fyrir til aš raflżsa landiš og knżja aflstöšvar atvinnulķfsins, og sķšan vaknaši žörfin fyrir aš flytja orkuna śt. Eina fęra leišin til žess, žetta var um og eftir aldamótin 1900, var aš baka orkuna inn ķ išnašarafuršir, sem hęgt var aš flytja til annarra landa meš hagfelldum hętti. Žess vegna varš įl fyrir valinu, af žvķ aš žaš er lauflétt ķ flutningum. Önnur hrįefni til įlframleišslunnar, einkum bįxķt, žurftu norsku įlverin žó aš flytja inn frį śtlöndum. Žaš kostaši sitt og dró śr aršsemi įlframleišslunnar frį žvķ, sem veriš hefši, ef hęgt hefši veriš aš vinna bįxķtiš śr nįlęgri norskri jörš. Į móti fengu įlverin orku į sérkjörum undir markašsverši.

Innbökuš orka

Žaš hefši aš żmsu leyti veriš hagfelldara fyrir Noršmenn aš flytja raforkuna śt beint śr fossunum ķ staš žess aš baka hana inn ķ įl. En žaš var ekki hagkvęmt ķ hundraš įr vegna žess, aš of mikill hluti orkunnar hefši fariš til spillis, hefši hśn veriš flutt um kapla milli staša. Kaplarnir lįku, og orkutapiš var fjįrhagsleg frįgangssök. Žess vegna voru įlverin reist.

En nś eru Noršmenn sem sagt hęttir aš byggja įlbręšslur. Nż tękni gerir žeim nś kleift aš flytja fallvatnsorkuna beint til Svķžjóšar og žašan til meginlands Evrópu um kapla įn tilfinnanlegs orkutaps. Žannig fęst hęrra verš en ella fyrir orkuna ķ Evrópu. Žaš er aušvitaš hagur Noršmanna, aš orkan skili žeim sem mestum arši. Til žess žurfa žeir ekki lengur į įli aš halda, af žvķ aš įlbręšslurnar nżta orkuna mišur en orkukaupendur į meginlandinu. Noršmenn lįta nś öšrum eftir aš byggja nż įlver ķ löndum, žar sem skilyrši til įlframleišslu eru betri en ķ Noregi og žar sem umhverfismengun af völdum stórišju stendur ekki verulega ķ heimamönnum, ekki enn. Žetta eru lönd eins og Ķsland, Rśssland og Kķna.

Sveiflur

Beinn śtflutningur raforku um kapla hefur žar aš auki žann kost umfram įlbręšslu til śtflutnings, aš orkumarkašur heimsins er yfirleitt stöšugri en įlmarkašurinn til langs tķma litiš. Orkuveršssveiflur eru minni en sveiflurnar ķ įlverši, og afkoma orkufyrirtękja er žvķ jafnan stöšugri og tryggari frį įri til įrs en afkoma įlbręšslna. Žetta skiptir norskan žjóšarbśskap aš vķsu ekki miklu mįli, žar eš skerfur įls til śtflutningsframleišslu Noršmanna er tiltölulega lķtill, og įlveršssveiflur stušla žvķ ekki nema aš litlu leyti aš sveiflum ķ gjaldeyrisöflun Noregs. Öšru mįli gegnir um lönd, sem hafa gert śtflutning įls aš mikilvęgri gjaldeyristekjulind, žvķ aš žar hneigjast įlveršssveiflur til aš framkalla tilfinnanlegar sveiflur ķ śtflutningstekjum og žį um leiš ķ gengi gjaldmišilsins og kalla meš žvķ móti óvelkomnar afkomusveiflur yfir ašra óskylda atvinnuvegi. Hiš sama į viš um żmis önnur lönd, sem hafa sérhęft sig ķ framleišslu hrįefna til śtflutnings: žar er öldugangurinn ķ efnahagslķfinu yfirleitt meiri en annars stašar og vöxturinn minni.

Leišin til Skotlands

Ķsland liggur aš sönnu fjęr raforkuneti Evrópu en Noregur: leišin héšan til Skotlands er lengri en leišin frį Noregi til Svķžjóšar. En žetta er ķ fyrsta lagi spurning um byggingarkostnaš ķ byrjun, eša kapallagningarkostnaš réttara sagt. Leišin frį Ķslandi til vęntanlegra orkukaupenda į Skotlandi og Englandi er į hinn bóginn styttri en landleišin žangaš frį Noregi, nema Noršmenn kjósi žį einnig aš leggja kapal frį Noregi til Englands.

Aš žvķ hlżtur aš koma fyrr en sķšar, aš Ķslendingar geti meš hagkvęmum hętti flutt orku śr fallvötnum Ķslands um streng beint til Evrópu įn žess aš baka hana inn ķ įl eša annaš slķkt. Aukin vistgjöld til umhverfisverndar ķ Evrópu munu flżta fyrir meš žvķ aš skįka óhreinni orku śt af markašinum. Innan tķšar flytjum viš orkuna lķklega ķ gegn um gervihnött.
 

Fréttablašiš, 20. maķ 2004.


Til baka