Žeir žurfa aš sjį samhengiš

Viš Ķslendingar verjum minna fé til menntamįla en gert er annars stašar į Noršurlöndum. Viš verjum um 5% af žjóšarframleišslunni til žessa mįlaflokks, į mešan fręndur okkar verja 7-8% af žjóšarframleišslu sinni ķ žessu skyni (tölurnar eru frį 1996). Viš žyrftum sem sagt aš leggja śt 2-3% af žjóšarframleišslunni, eša 12-18 milljarša króna, til višbótar til menntamįla į hverju įri til aš standa jafnfętis Dönum, Finnum, Noršmönnum og Svķum į žessum vettvangi. Viš erum ķ sextugasta sęti listans yfir lönd heimsins, žegar žeim er rašaš eftir śtgjöldum almannavaldsins til menntamįla, en hinar Noršurlandažjóširnar eru ķ įttunda til fimmtįnda sęti.

Lįg laun kennara hér heima og stundum lķtil menntun, einkum śti į landsbyggšinni, eru angi į žessum meiši. Hvort tveggja varpar ljósi į lélegan nįmsįrangur ķ grunnskólum. Mešaleinkunn ķ samręmdum prófum Reykjavķk og nįgrenni įrin 1993-1998 var 5,3 — og undir 5 alls stašar annars stašar į landinu (frį 4,8 į Austurlandi nišur ķ 4,2 į Vestfjöršum). Sem sagt: falleinkunn.

Hvers vegna er ég enn aš gera vešur śt af žessu hér ķ Morgunblašinu? — og ekki til dęmis ķ Heimili og skóli. Vegna žess, aš menntun er aflvaki og undirstaša framsóknar ķ efnahags- og menningarmįlum. Žaš er aš vķsu ekki hlaupiš aš žvķ aš meta menntun til fjįr. Žess vegna žarf aš styšjast viš óbeina męlikvarša eins og til aš mynda śtgjöld rķkis og byggša til menntunarmįla. Reynslan sżnir, aš slķkar vķsbendingar, žar į mešal til dęmis tölur um lengd skólagöngu, haldast ķ hendur viš hagvöxt um heiminn. Meiri og betri menntun örvar hagvöxtinn. Vanręksla ķ menntamįlum hlżtur žvķ aš bitna į hagvexti og žį um leiš į lķfskjörum almennings til langs tķma litiš.

Reynslan utan śr heimi sżnir, aš laun standa jafnan ķ beinu sambandi viš menntun. Ungu fólki hér heima hęttir til aš sjįst yfir žetta samband eša vantreysta žvķ. Hér heima eru žvķ mišur engar haldbęrar tölur til um samhengi menntunar og launa. Ef frį er tališ óešlilegt įstand ķ sjįvarśtvegi, sem kann aš skekkja myndina nokkuš meš žvķ aš freista ungs fólks til aš hętta ķ skóla og fara heldur aš sękja sjó eša vinna viš fisk, af žvķ aš sjór og fiskur viršast borga betur ķ brįš, žį viršist hitt žó nęsta vķst, aš menntun borgar sig yfirleitt į Ķslandi ekki sķšur en ķ öšrum löndum, žegar til lengdar lętur.

Hvers vegna verjum viš Ķslendingar minna fé en fręndur okkar til menntamįla? Vegna žess, aš peningar eru ekki til, segja stjórnarvöldin. En žaš svar er ekki rétt. Žaš eru aš minnsta kosti til nęgir peningar til žess, aš einn mašur raki saman röskum žrem milljöršum króna į žvķ fyrst og fremst aš selja sameign žjóšarinnar, įn žess aš stjórnarvöldin, sem afhentu honum sameignina, depli auga. Og žetta er ekki einsdęmi. Vextirnir af žessum žrem milljöršum myndu duga til aš reka Menntaskólann į Akureyri og Menntaskólann į Egilsstöšum um eilķfan aldur aš óbreyttum rekstri skólanna og óskertum höfušstóli. Žetta samhengi žurfa menn aš sjį og skilja.

Ein helztu rökin fyrir veišigjaldi eru einmitt žau, aš fiskurinn į Ķslandsmišum er sameign žjóšarinnar samkvęmt lögum. Stjórnvöld hafa gefiš žessum manni bróšurpartinn af žessum žrem milljöršum meš žvķ aš śthluta fyrirtęki hans fiskveišikvóta, sem žau hefšu aš réttu lagi įtt aš selja fyrirtękinu, til dęmis į uppboši. Hefši žaš veriš gert, vęri til nóg fé til aš efla menntun žjóšarinnar og bśa hana betur undir sķharšnandi samkeppni erlendis frį į flestum svišum. Menntamįlin halda įfram aš sitja į hakanum hér heima ekki vegna fjįrskorts, heldur vegna hins, aš žau eru aftarlega ķ forgangsröš stjórnmįlamannanna. Žaš er kjarni mįlsins.

Hvers vegna hafa menntamįlin hafnaš svo aftarlega ķ forgangsröš ķslenzkra stjórnmįlamanna? Getur žaš veriš vegna žess, aš fólkiš ķ landinu hefur engan įhuga į aš bęta menntun barna sinna? Žaš viršist mér ekki lķklegt. Ég į žó ekkert gott svar viš spurningunni. Ég tek hins vegar eftir žvķ, aš margir erlendir stjórnmįlamenn, žar į mešal Clinton Bandarķkjaforseti og Blair forsętisrįšherra Breta, hafa aflaš sér vinsęlda og viršingar mešal žjóša sinna ekki sķzt meš žvķ aš leggja žunga įherzlu į menntamįl ķ mįlflutningi sķnum og stjórnarstefnu.

Nś er aš vķsu hęgt aš hugsa sér nżja sókn ķ menntamįlum įn aukinna śtgjalda af hįlfu almannavaldsins. Žetta gęti til aš mynda gerzt žannig, aš menn kęmu sér saman um aš einkavęša skólakerfiš ķ auknum męli. Skólar stęšu žį straum af meiri og betri kennslu meš skólagjöldum og styrkjum. Veišigjaldinu vęri žį skilaš beint til fólksins meš lękkun skatta, og fólkiš myndi vęntanlega sjį sér hag ķ žvķ aš verja einhverjum hluta fundins fjįr til aš kaupa betri menntun handa sjįlfu sér og börnum sķnum til aš bśa ķ haginn fyrir framtķšina. En žaš bólar samt hvergi į fyrirętlunum eša umręšum um aukiš svigrśm til einkarekstrar ķ skólakerfinu, jafnvel žótt almannavaldinu hafi veriš svo mislagšar hendur ķ menntamįlum sem raun ber vitni. Į mešan svo er, hljóta framfarir ķ menntamįlum aš žurfa aš eiga sér staš innan ramma nśverandi skólakerfis, žar sem rķki og sveitarfélög eiga og reka flesta skóla. Žess vegna veršur ekki hjį žvķ komizt enn um sinn aš fjįrmagna naušsynlegar umbętur ķ menntamįlum af almannafé.

Žeir, sem standa enn ķ vegi fyrir žvķ, aš śtvegsmenn greiši fyrir réttinn til žess aš veiša fisk, sem er sameign žjóšarinnar, svo aš fjįrmįl rķkis og byggša eru ķ jįrnum, jafnvel ķ góšęri, bera žvķ žunga įbyrgš į vanrękslu menntamįlanna.

Og heilbrigšismįlanna. Heilbrigšiskerfiš er stöšugt ķ fjįržröng. Žrįfelldur nišurskuršur heilbrigšisžjónustu hefur bitnaš į mörgum einstaklingum og fjölskyldum. Sjśklingar žurfa aš bķša eftir žjónustu, sem žeir žyrftu aš fį strax, en fį ekki vegna fjįrskorts; fólk er sent heim af sjśkrahśsum, žótt žaš žyrfti aš fį aš vera žar lengur; heilum sjśkradeildum er lokaš af fjįrhagsįstęšum og žannig įfram. Į sama tķma er einkafyrirtęki aš mala gull śr upplżsingum, sem hefur veriš safnaš ķ heilbrigšiskerfinu į kostnaš skattgreišenda. Žetta samhengi er stjórnvöldum ljóst, og žvķ er lagt gjald, aš vķsu smįvęgilegt, į Ķslenska erfšagreiningu fyrir einkaréttinn til aš reka gagnagrunninn ķ 12 įr. Žaš er réttnefnt aušlindagjald. Reynslan į eftir aš leiša ķ ljós, hvort gjaldiš er ķ ešlilegu samręmi viš veršmęti žeirrar sameignar, sem veriš er aš fénżta.

Žessa sjónarmišs hefur alls ekki veriš gętt ķ sjįvarśtveginum. Śtvegsmenn og erindrekar žeirra ķ stjórnmįlaflokkunum hafa ekki mįtt heyra žaš nefnt, aš śtgeršin greiši fyrir veiširéttinn. Žeir viršast ekki sjį samhengiš į milli višstöšulauss almannafjįrausturs ķ gegnum gjafakvótakerfiš og višvarandi fjįrskorts ķ menntamįlum og heilbrigšismįlum. Žeir viršast žar aš auki ónęmir fyrir ranglęti kvótakerfisins ķ nśverandi mynd, žótt miklum hluta žjóšarinnar ofbjóši. Žeir eru ķ žokkabót haldnir ranghugmyndum um yfirburši nśverandi kvótakerfis umfram ašrar leišir aš settu marki, žótt rękileg rök hafi įrum saman veriš fęrš aš žvķ, aš veišigjaldsleišin, til dęmis ķ gegnum almennt uppboš aflaheimilda, sé bęši hagkvęmari og réttlįtari en nśverandi skipan. Žaš er engu lķkara en žeir hafi aldrei velt žvķ fyrir sér, hvers vegna allar helztu alžjóšastofnanir, sem fjalla um ķslenzk efnahagsmįl śr hęfilegri fjarlęgš — OECD, Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn og Alžjóšavišskiptastofnunin — hafa hvaš eftir annaš męlt meš veišigjaldi viš ķslenzk stjórnvöld.

Śr žvķ aš réttlįtt og skynsamlegt frumvarp um stjórn fiskveiša hefur ekki enn séš dagsins ljós į alžingi, höfum viš ķ Įhugahópi um aušlindir ķ almannažįgu lagt fram frumvarp til laga, sem er ętlaš aš eyša ranglętinu ķ nśverandi kvótakerfi og fullnęgja meš žvķ móti jafnręšisįkvęšum stjórnarskrįrinnar og tryggja um leiš żtrustu hagkvęmni af sjónarhóli žjóšarbśsins ķ heild. Frumvarpiš gerir rįš fyrir veišigjaldi į žann veg, aš kvótinn sé bošinn upp til sölu ķ įföngum, en žaš er aš öšru leyti snišiš eftir nśgildandi lögum. Frumvarpiš er fullbśiš til samžykktar ķ žinginu (sjį www.kvotinn.is). Lögin geta tekiš gildi strax ķ haust. Allt, sem žarf, er aš vakna, vilja og skilja.

Góšir alžingismenn: geriš svo vel!

Morgunblašiš, 20. febrśar 2000.

Athugasemd: frumvarpiš og mešfylgjandi greinargerš er nś aš finna ķ skjalasafninu.


Til baka