Skuldasöfnun ķ samhengi

Margar skuldugustu žjóšir heims bśa ķ Afrķku og Sušur-Amerķku. Erlendar skuldir Afrķkulandanna nema nś um 70% af samanlagšri landsframleišslu įlfunnar og hafa haldizt stöšugar undir žvķ marki sķšan 1990. Sušur-Amerķka er ekki eins skuldug. Žar nema erlendar skuldir nįlęgt 40% af landsframleišslu į heildina litiš og hafa haldizt stöšugar viš žaš mark sķšan 1990. Asķulöndin skulda minnst. Žar hefur skuldahlutfalliš žokazt nišur į viš: žaš var um 30% af landsframleišslu 1991-2000 og er nś komiš nišur undir fjóršung. Erlendar skuldir Afrķkulandanna eru aš mestu leyti rķkisskuldir (80%), en skuldir Sušur-Amerķku eru mestmegnis einkaskuldir (75%); Asķa liggur mišsvęšis.

 

Hvaš um Ķsland? Erlendar skuldir žjóšarbśsins jukust śr 56% af landsframleišslu ķ įrslok 1990 upp ķ 100% ķ įrslok 2000, 200% ķ įrslok 2004 og 300% ķ įrslok 2005. Skuldirnar stefna enn hęrra, žvķ aš hallinn į višskiptum viš śtlönd er enn mikill og veršur mikill įfram enn um sinn samkvęmt spįm fjįrmįlarįšuneytisins svo sem jafnan fyrr. Skuldirnar skiptast žannig, aš hiš opinbera hefur stofnaš til 6% af skuldunum, bankarnir 83% og ašrir 11%. Bankarnir njóta ķ reynd rķkistryggingar ķ žeim skilningi, aš allir viršast gera rįš fyrir žvķ, aš rķkiš kęmi žeim til bjargar, ef į skyldi reyna. Bankarnir hafa notiš góšra lįnskjara ķ śtlöndum eftir einkavęšingu bęši fyrir eigiš įgęti og vegna žessarar óbeinu, undirskildu rķkisįbyrgšar. Reynslan sżnir, aš rķkiš hleypur išulega undir bagga meš einkabönkum, ef žeir komast ķ kröggur, žvķ aš ella yršu of margir saklausir vegfarendur fyrir of miklum og óveršskuldušum skakkaföllum. Rķkisvaldiš kżs žvķ aš skakka leikinn, ef svo ber viš, og dreifa skašanum į skattgreišendur. Žetta geršist til dęmis ķ Bandarķkjunum 1986-89 og į Noršurlöndum nokkru sķšar. Erlendir lįnardrottnar ķslenzkra banka hljóta aš reikna meš žvķ, aš rķkisstjórnin hér heima hefši sama hįttinn į, ef ķ haršbakka slęgi, žótt landslög kveši ekki lengur į um rķkisįbyrgš eins og žau geršu į fyrri tķš, žegar bankarnir voru rķkisbankar. Bankarnir eru žvķ į bankamannamįli stundum kallašir kerfisbankar til ašgreiningar frį ósviknum einkabönkum. 

Skuldabyrši žjóšarinnar hefur žyngzt til muna. Vaxtagreišslur og afborganir af erlendum lįnum nįmu fimmtungi af śtflutningstekjum 1997, nęrri helmingi 2002 og rösklega 70% 2005 (žetta er ekki prentvilla). Nś er žvķ ekki hęgt aš nota nema tępan žrišjung af śtflutningstekjunum til aš greiša fyrir innflutta vöru og žjónustu; afganginn žarf aš taka aš lįni til aš halda leiknum įfram. Vaxtagjöldin hękkušu um helming ķ fyrra, śr 8% af śtflutningstekjum 2004 ķ 12% 2005. Byršin į eftir aš žyngjast, ef vaxtakjör bankanna versna į heimsmarkaši. Žaš į eftir aš koma ķ ljós, hvort öllu lįnsfénu hefur veriš variš svo vel, aš skuldunautarnir geti boriš svo žungt hlass til lengdar. Margir lįntakendur viršast undarlega hiršulausir um hag sinn. Śtistandandi yfirdrįttarskuldir fyrirtękja og heimila ķ lok janśar 2006 nįmu 184 milljöršum króna. Žessi yfirdrįttarlįn bera 15% til 21% įrsvexti. Žaš er ekki ónżtt fyrir bankana aš eiga slķka višskiptavini.

 

Uppsveiflan ķ efnahagslķfinu sķšan 1996 hefur aš miklu leyti veriš knśin įfram meš erlendu lįnsfé, sem samningurinn um Evrópska efnahagssvęšiš 1994 ruddi braut inn ķ landiš og lįntakendur eiga eftir aš standa skil į. Innflutningur erlends vinnuafls ķ krafti sama samnings öšrum žręši kom ķ veg fyrir, aš lįnsfjįrinnstreymiš leiddi til mikillar veršbólgu eins og įšur, en veršbólgan hefur samt langtķmum saman veriš yfir settu marki Sešlabankans. Langvinn uppsveifla įn veršbólgu er nżjung ķ ķslenzku efnahagslķfi og viršist hafa slęvt įhuga stjórnvalda į frekari umbótum ķ efnahagsmįlum. Enn bżst rķkiš til aš rįšast ķ risaframkvęmdir fyrir erlent lįnsfé til aš halda efnahagslķfinu gangandi enn um sinn, žótt įhöld séu um aršsemi framkvęmdanna. Munstriš er kunnuglegt frį fyrri tķš (og öšrum heimsįlfum): innstreymi lįnsfjįr er ętlaš aš örva atvinnulķfiš um stundarsakir, en minna er hirt um žaš, hvort framkvęmdirnar séu lķklegar til aš skila višunandi arši og hvort skuldabyršin veršur žolanleg til langs tķma litiš. Vaxtagjöld žjóšarinnar umfram vaxtatekjur nįmu 4% af landsframleišslu ķ fyrra (2005). Žessi hluti višskiptahallans er višvarandi. Slagsķšan mun aukast į nęstu įrum, ef vextir hękka śti ķ heimi.
 

Fréttablašiš, 16. marz 2006.


Til baka