Mynd 22. Hollenzka veikin tekur į sig margar myndir. Algengast er, aš hśn lżsi sér žannig, aš aukinn hrįefnaśtflutningur (t.d. eftir olķufund eša vegna uppsveiflu ķ fiskveišum) žrżstir raungengi gjaldmišilsins upp į viš, svo aš annar śtflutningur į žį undir högg aš sękja, ef hann ręšur ekki viš raungengishękkunina. Žetta žarf reyndar ekki aš gerast meš beinni gengishękkun; žetta getur til aš mynda gerzt žannig, aš hrįefnaśtgeršin hagnast og hękkar žį launin viš sitt fólk, svo aš ašrir atvinnuvegir geta žį ekki lengur meš góšu móti keppt viš śtgeršina um starfsfólk eins og įšur. Žetta skżrir žaš, hvers vegna hollenzka veikin getur alveg eins stungiš sér nišur ķ löndum, sem notast ekki viš eigin gjaldmišil — til dęmis Fęreyjum og Gręnlandi, sem nota danskar krónur. Hśn getur meš öšrum oršum įtt hvort heldur beint viš gengiš sjįlft eša žį óbeint viš launin, nś eša žį vextina. Žaš, sem er svolķtiš sérkennilegt, er žetta: Annar śtflutningur dregst yfirleitt meira saman en hrįefnaśtflutningurinn eykst, svo aš heildarśtflutningur į vörum og žjónustu skreppur saman.  Žess vegna mešal annars er hollenzka veikin vandamįl. Og žaš er fleira, sem hangir į spżtunni, žvķ aš žaš er ekki eingöngu, aš śtflutningur į vörum og žjónustu er yfirleitt minni ķ löndum, sem eiga mikil nįttśruaušęfi, heldur einnig śtflutningur į fjįrmagni, ž.e. į hlutabréfum ķ innlendum fyrirtękjum. Myndin sżnir  erlenda fjįrfestingu sem hlutfall af vergri landsframleišslu įrin 1975-1997 aš mešaltali į lóšrétta įsnum og nįttśruaušinn į lįrétta įsnum (sjį skilgreiningu nįttśruaušsins į mynd 19). Viš sjįum į myndinni aš ofan, aš žau lönd, sem laša til sķn mest af erlendri fjįrfestingu, eru lengst til vinstri į myndinni: žaš eru žau lönd, sem eiga minnst af nįttśruaušlindum. Halli ašfallslķnunnar sżnir, aš aukning nįttśruaušs um 35% af žjóšarauši frį einum staš til annars helzt ķ hendur viš samdrįtt erlendrar fjįrfestingar um 1% af landsframleišslu. Fylgnin er marktęk. Um žetta er fjallaš nįnar ķ ritgeršunum Nįttśra, vald og vöxtur og Nįttśruaušlindir, śtflutningur og Evrópa.

 


FirstPreviousIndex

Nęsta sķša

Aftur heim