wpe5.jpg (41039 bytes)
 

Mynd 43. Žjónusta er mikilvęgasti atvinnuvegur heimsins (mynd 42). Innan žjónustugeirans er feršaśtvegur mestur fyrirferšar, hvort sem mišaš er viš tekjur af feršažjónustu eša fjölda starfa. Myndin sżnir fjölda erlendra feršamanna įriš 1998 ķ 10 mestu feršamannalöndum heimsins. Frakkar bera af į žessu sviši eins og jafnan įšur: žangaš komu 70 milljónir feršamanna 1998 į móti 60 milljónum ašeins žrem įrum įšur, 1995. Žżzkaland kemst ekki į blaš: žangaš komu fęrri erlendir feršamenn 1998 en til Austurrķkis og Póllands, eša rösklega 16 milljónir til Žżzkalands į móti 17 milljónum til Austurrķkis og tęplega 19 milljónum til Póllands. Til samanburšar komu 232.000 erlendir feršamenn til Ķslands 1998. Fjöldi feršamanna er ekki įreišanlegur męlikvarši į tekjur af feršažjónustu, žvķ aš žeir eyša mismiklu. Žótt undarlegt megi viršast, höfšu Frakkland, Spįnn og Ķtalķa jafnmiklar tekjur af erlendum feršamönnum 1998, eša 30 milljarša Bandarķkjadollara hvert land. Hver feršamašur į Ķtalķu eyšir žvķ aš jafnaši tvisvar sinnum meira fé en hver feršamašur ķ Frakklandi. Bandarķkin hafa langmestar feršatekjur, eša rösklega 70 milljarša dollara. Žaš gerir rķflega 1.500 dollara į hvern feršamann. Til samanburšar nema feršatekjur Ķslendinga innan viš 900 dollurum į hvern feršamann. Žaš er svipaš og į Ķtalķu og tvisvar sinnum meira en ķ Frakklandi. Heildartekjur Ķslendinga af erlendum feršamönnum 1998 nįmu tępum 15 milljöršum króna, eša 2½% af landsframleišslu. Viš žetta mį bęta fargjaldatekjum (12 milljöršum króna), žvķ aš atvikin haga žvķ svo, aš erlendir feršamenn koma hingaš langflestir meš ķslenzkum samgöngutękjum. Heildartekjur Ķslendinga af erlendum feršamönnum nįmu žvķ nęstum 5% af landsframleišslu 1998 boriš saman viš 4% 1995. Žarna er enn meiri vaxtar aš vęnta.

 


FirstPreviousIndex

Nęsta sķša

Aftur heim