Mynd 52. Myndin nęr yfir 85 lönd um allan heim įrin 1965-1998 og sżnir sambandiš milli vaxtar žjóšarframleišslu į mann į įri į lóšréttum įs og vergs innlends sparnašar 1970-1998 ķ hlutfalli viš landsframleišslu į lįréttum įs. Hvert land er sżnt meš einum punkti. Hagvaxtartölurnar į lóšrétta įsnum hafa veriš lagašar aš žjóšarframleišslu į mann viš upphaf tķmabilsins meš žvķ aš draga frį žann hluta hagvaxtarins, sem rekja mį til žróunarstigs hvers lands. Žetta er gert til aš eyša grunsemdum, sem kynnu annars aš vakna, ķ žį veru, aš myndin sé villandi: hśn lżsi ekki öšru en žvķ, aš sparnašur sé meiri ķ rķkum löndum en fįtękum og rķku löndin vaxi örar en hin. (Raunar er hitt nęr sanni, aš fįtęk lönd vaxi örar en rķk, og žaš ętti žį aš veikja sambandiš milli hagvaxtar og sparnašar, en sleppum žvķ.) Fylgnin milli hagvaxtar og sparnašar į myndinni (0,73) er marktęk ķ tölfręšilegum skilningi. Viš getum tślkaš ašfallslķnuna gegnum punktaskarann žannig, aš aukning sparnašar um 7% af landsframleišslu haldist ķ hendur viš aukningu hagvaxtar į mann į įri um eitt prósentustig. Nś er aš vķsu ekki hęgt aš fullyrša neitt um orsakasambandiš. Lķklegast er, aš sparnašur örvi hagvöxt. Hitt er žó ekki hęgt aš śtiloka, aš hagvöxtur örvi sparnaš. Žaš er einnig hugsanlegt, aš einhverjar enn ašrar stęršir, t.d. góš hagstjórn, örvi bęši hagvöxt og sparnaš. Žessar skżringar į munstrinu į myndinni stangast ekki į, heldur geta žęr allar įtt viš aš einhverju leyti. 

 


FirstPreviousIndex

Nęsta sķša

Aftur heim