Fęreyjar žurfa sjįlfstęši

Sterkustu rökin ķ sjįlfstęšisbarįttu Ķslands voru efnahagsrök: žau voru hryggjarstykkiš ķ barįttu Jóns Siguršssonar viš dönsku nżlendustjórnina og žeirra manna, sem stóšu viš hliš hans og studdu hann, og einnig hinna, sem tóku upp merki Jóns forseta aš honum lįtnum. Rökin voru žessi: sjįlfs er höndin hollust. Danmörk er of langt ķ burtu, sögšu žessir menn, og žaš er Dönum žess vegna um megn aš lyfta žvķ Grettistaki, sem žarf til aš hefja Ķsland upp śr fįtękt fyrri alda. Žaš geta engir gert ašrir en Ķslendingar sjįlfir. Žannig hugsušu Valtżr Gušmundsson, Hannes Hafstein, Einar Benediktsson og žeir aldamótamenn ašrir, sem mest kvaš aš ķ sjįlfstęšisbarįttu Ķslands. Reynslan hefur sżnt, aš žeir höfšu į réttu aš standa.

Sjįlfstęšisbarįtta Fęreyinga tók ašra stefnu į 20. öld. Annar tveggja helztu stjórnmįlaflokka eyjanna, Sambandsflokkurinn, baršist og berst enn gegn sjįlfstęši Fęreyja. Sambandsmenn telja, aš Fęreyjum sé bezt borgiš ķ óbreyttu rķkjasambandi viš Danmörku. Žaš er ekki sķzt žeirra verk, Sambandsmanna, aš Fęreyingar hafa įnetjazt fjįrhagsašstoš Dana – ašstoš, sem įtti mikinn žįtt ķ aš steypa fęreysku efnahagslķfi ķ djśpa kreppu 1989-1994. Ašrir hafa óskaš eftir auknu sjįlfstęši, og žeim hefur vaxiš įsmegin undangengin įr. En Danir taka sjįlfstęšiskröfurnar ekki alvarlega, og žeir hafa žaš fyrir sér, aš fęreyska žjóšin er enn sem fyrr žverklofin ķ afstöšu sinni til mįlsins.

Nśverandi fyrirkomulag rķkjasambandsins milli Danmerkur og Fęreyja meinar Fęreyingum aš gerast ašilar aš alžjóšasamtökum į eigin spżtur. Žetta er skiljanlegt, śr žvķ aš Fęreyjar eru hluti danska konungdęmisins. Żmsum Fęreyingum hefur aš undanförnu žótt žaš heldur lakara aš geta ekki į eigin vegum gengiš t.d. ķ Sameinušu žjóširnar til jafns viš żmis önnur fįmenn eyrķki vķšs vegar um heiminn. Fęreyingum hefur žó ekki fundizt breyting į žessu fyrirkomulagi vera knżjandi, žar eš ašild Fęreyja aš SŽ myndi ekki breyta miklu um afkomu eyjanna, a.m.k. ekki ķ brįš.

En bķšum viš. Nśverandi fyrirkomulag rķkjasambandsins meinar Fęreyingum meš lķku lagi aš ganga inn ķ samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš, enda žótt Fęreyjar gętu veriš ķ Evrópusambandinu eins og Danmörk. Žetta er stórmįl, śr žvķ aš reynslan sżnir, aš EES-samningurinn hefur skipt sköpum fyrir Ķslendinga sķšan 1994. EES-samningurinn er höfušuppspretta žeirrar uppsveiflu, sem hefur rišiš yfir ķslenzkt efnahagslķf undangenginn įratug. Žaš kostar Fęreyinga mikiš fé aš eiga ekki kost į aš fylgja dęmi Ķslendinga og gerast ašilar aš samningnum meš öllu žvķ hagręši, sem ķ žvķ felst. Mįliš žolir ķ rauninni ekki öllu lengri biš, eins og allt er ķ pottinn bśiš. Fęreyingar žurfa žvķ sjįlfstęši, įn frekari tafar – af fjįrhagsįstęšum.

Setjum nś svo, aš meiri hluti Fęreyinga fallist į žetta sjónarmiš. Hvaš gera Danir žį? Žeir ęttu aš réttu lagi aš sjį sér hag ķ aš koma til móts viš sjįlfstęšisóskir Fęreyinga. Meš žvķ aš hętta aš flękjast fyrir myndu Danir hjįlpa Fęreyingum aš standa į eigin fótum, įn styrkja. Žetta er grundvallaratriši. Ę fleiri Fęreyingar gera sér grein fyrir žvķ, aš žeir geta ekki veriš žekktir fyrir aš halda įfram aš žiggja fjįrhagsašstoš af Dönum: žeir skilja, aš Danir ęttu heldur aš styšja fįtęk žrišjaheimslönd til sjįlfshjįlpar. Įrlegt fjįrframlag Danmerkur til Fęreyja hefur numiš 10% af landsframleišslu Fęreyinga undangengin įr, og žeir žurfa žvķ aš vera vel ķ stakk bśnir til aš męta svo miklum fjįrmissi. Danir ęttu žvķ aš greiša götu Fęreyja inn į Evrópska efnahagssvęšiš ķ staš žess aš vera žeim Žrįndur ķ Götu.

Einn hópur manna mun trślega berjast gegn žessari lausn mįlsins og žį um leiš gegn sjįlfstęši Fęreyja: fęreyskir śtvegsmenn. Žeir hafa haft tögl og hagldir ķ efnahagslķfi landsins um langt skeiš. Vandi žeirra er žessi: ef fęreyskt efnahagslķf vex og dafnar, žį minnkar hlutdeild sjįvarśtvegsins ķ atvinnulķfinu, af žvķ aš fiskurinn ķ sjónum er föst stęrš. Ör hagvöxtur ķ krafti ašildar aš EES mun smįm saman svipta žį völdum eins og raunin hefur oršiš į Ķslandi. Enginn hefur žó tekiš undir frįleitar hugmyndir žess efnis, aš Ķslendingar hugleiši nś aš segja EES-samningnum upp, ekki einu sinni LĶŚ.

Fréttablašiš, 27. janśar 2005.


Til baka