Veišigjald: Žrjįr leišir til lausnar

Žaš viršist nś ę lķklegra, aš nśverandi fiskveišistjórnarkerfi meš ókeypis afhendingu aflaheimilda muni senn žurfa aš vķkja fyrir veišigjaldi ķ einhverri mynd. Žetta hefur veriš fyrirsjįanlegt um margra įra skeiš af žeirri einföldu įstęšu, aš rökin fyrir veišigjaldi eru svo sterk, bęši hagkvęmnisrökin og réttlętisrökin, aš žau hlutu aš sigra į endanum. Öll dagblöšin ķ landinu męla fyrir veišigjaldi, allar helztu alžjóšastofnanir, sem fjalla um ķslenzk efnahagsmįl, męla meš gjaldi, meiri hluti almennings vill gjald samkvęmt skošanakönnunum, og žannig įfram. Hęstiréttur śrskuršaši einróma ķ desember 1998, aš nśverandi skipan fiskveišistjórnarinnar bryti gegn jafnréttisįkvęšum stjórnarskrįrinnar, en dró aš vķsu ķ land nokkru sķšar ķ öšru samhengi. Erfitt er aš sjį, aš sķšari dómurinn dragi śr gildi hins fyrra. Nęststęrsti stjórnmįlaflokkur landsins heimtar gjald, og žrišji stęrsti flokkurinn viršist nś vera til vištals um breytta skipan. Eftir standa stęrsti flokkurinn, sem hafnar veišigjaldi gegn vilja meiri hluta flokksmanna, og hinn minnsti, įsamt hagsmunasamtökum śtvegsmanna og įhangendum žeirra.

Talsmenn óbreytts įstands munu vęntanlega halda žvķ fram, aš žeir neyšist til aš fallast į veišigjald til aš halda friš um fiskveišistjórnina. Žeir munu meš öšrum oršum neita aš fallast į rökin fyrir kostum veišigjalds umfram óbreytta skipan. Og žeir munu įreišanlega reyna allt, sem ķ žeirra valdi stendur, til aš fį löggjafarvaldiš til aš hafa gjaldiš sem lęgst og lįta žaš koma til innheimtu į sem lengstum tķma, svo aš žaš breyti sem minnstu og geri sem minnst gagn. Žessi hętta stešjar išulega aš efnahagsumbótum, sem hrófla viš sérhagsmunum til aš efla almannahag. Almenningur į ęvinlega ķ vök aš verjast ķ samfélagi, žar sem ennžį eimir eftir af gamalgrónu sérhagsmunaveldi og mešfylgjandi śthlutunarįrįttu stjórnvalda ķ staš heilbrigšs markašsbśskapar.

Eigi aš sķšur hefur mikiš įunnizt undangengin įr. Markašsbśskapur ryšur sér til rśms į ę fleiri svišum og žrengir svigrśm stjórnvalda til aš deila og drottna, enda er einmitt žetta eitt helzta markmiš markašsbśskapar: aš dreifa valdi frį stjórnvöldum til almennings. Ķ žessu felst žó ekki, aš hlutverk stjórnvalda ķ velferšar- og félagsmįlum žurfi aš minnka, heldur hitt, aš hlutverki žeirra ķ efnahagslķfinu sé snišinn stakkur eftir vexti.

Valkostirnir, sem alžingi stendur frammi fyrir ķ fiskveišimįlum, eru žrķr. Žessum žrem leišum fylgja bęši kostir og gallar, sem vega žarf og meta.

 

Gjaldheimtuleišin

Žaš er aš sumu leyti einfaldast aš leggja fast gjald į afla viš löndun. Žetta er meira aš segja hęgt įn kvótakerfis. Fiskveišar vęru žį gefnar frjįlsar, en žeim vęri stżrt meš gjaldi į žann veg, aš ekki vęri meira veitt en fiskstofnarnir eru taldir žola til langframa. Žannig kęmi leyfilegur hįmarksafli į land, og gjaldiš rynni annašhvort ķ rķkissjóš eša til sveitarfélaga eftir įkvešnum reglum eša žį ķ sérstakan sjóš, sem vęri haldiš utan seilingar stjórnmįlamanna, svo sem gert er viš norska olķusjóšinn, en hann er geymdur ķ erlendum veršbréfum. Einnig kęmi til greina aš marka sjóšinn sérstökum verkefnum, svo sem lękkun skatta eša uppbyggingu ķ menntamįlum.

Gjaldheimtuleišina er einnig hęgt aš fara innan ramma nśverandi kvótakerfis. Žį vęri heildarkvóti įkvešinn eins og nś er gert og hann bošinn til sölu į föstu verši eša breytilegu eftir atvikum. Hęgt vęri aš hygla smįbįtum eša byggšarlögum meš veršmismunun, ef menn vildu fara žį leiš, t.d. meš žvķ aš selja smįbįtaśtgeršum veišiheimildir į lęgra verši en stórum śtvegsfyrirtękjum. Žó žyrfti aš varast aš ganga of langt ķ žį įtt til aš draga ekki um of śr hagkvęmni gjaldheimtunnar. Upphęš gjaldsins mętti haga eftir žvķ, hversu mikinn hluta fiskveiširentunnar menn kysu aš lįta renna beint til almennings. Fiskveiširentan endurspeglar žaš hagręši, sem hlżzt af žvķ aš draga leyfilegan hįmarksafla śr sjó meš sem minnstum tilkostnaši. Til višmišunar mį nefna, aš um 80% olķurentunnar ķ Noregi hafa runniš til almennings undangengin įr ķ gegnum skatta og skyldur, ž.m.t. tekjur af olķuvinnsluleyfum, en afgangurinn hefur veriš skilinn eftir ķ olķugeiranum.

Enn annar kostur beinnar gjaldheimtu įn kvóta er sį, aš henni fylgir enginn hvati til brottkasts: žaš borgar sig allajafna fyrir fiskimenn aš koma meš allan veiddan afla aš landi. Hugsanlegur galli gjaldheimtuleišarinnar er sį, aš stjórnvöld sęjust ekki fyrir, hefšu gjaldiš of hįtt og hömlušu heilbrigšri śtgerš meš žvķ móti, en žvķlķk mistök geta varla talizt lķkleg. Hitt viršist lķklegra, aš gjaldiš yrši haft of lįgt af rótgróinni tillitssemi viš śtvegsmenn og gęti žvķ ekki komiš aš fullu gagni. Annar galli er sį, aš žaš er ekki hlaupiš aš žvķ aš įkveša gjaldiš žannig, aš nįkvęmlega réttur afli komi į land. Of lįgu gjaldi fylgdi ofveiši, og of hįu gjaldi fylgdi vannżting fiskimišanna. Til langs tķma litiš ętti žó aš vera hęgt aš haga gjaldheimtunni žannig, aš veišin vęri ķ žokkalegu samręmi viš vöxt og višgang fiskstofnanna.

 

Uppbošsleišin

Žaš getur einnig veriš einfalt ķ framkvęmd aš setja leyfilegan heildarafla innan nśverandi kvótakerfis į uppboš. Žetta er góš leiš til žess aš lįta fiskveiširentuna renna óskipta til almennings, ef menn vilja. Rįšstöfun uppbošsteknanna mętti haga meš sama hętti og lżst var aš ofan. Žessi leiš hefur einnig žann kost eins og gjaldheimtuleišin, aš hęgt er aš hanna uppboš kvótans žannig, aš komiš sé til móts viš sérstakir óskir t.d. smįbįtaśtgerša og byggšarlaga, ef menn vilja. Jón Steinsson hagfręšingur lżsir žessu vandlega ķ ritgerš, sem birtast mun fljótlega ķ Fjįrmįlatķšindum.

Uppbošsleišin hefur žann kost, aš veršlagning kvótans ręšst į frjįlsum markaši: śtgerširnar greiša ekki meira fyrir kvótann en žęr treysta sér til. Hęttan į žvķ, aš gjaldiš gęti reynzt of hįtt eša of lįgt, vęri žį śr sögunni. Uppboš dregur žó ekki śr hvatanum til brottkasts, sem fylgir ęvinlega föstum kvóta, af žvķ aš menn vilja ešlilega fylla kvótann sinn meš sem veršmętustum fiski og freistast žį til aš fleygja undirmįlsfiski fyrir borš, žótt žaš varši viš lög. Žó er e.t.v. hęgt aš hugsa sér aš hanna uppboš žannig, aš lęgra uppbošsverš kęmi fyrir smįfisk til aš draga śr brottkasti. Žetta žarfnast skošunar.

Vališ milli gjaldheimtu og uppbošs fer žvķ aš nokkru leyti eftir žvķ, hversu mikilvęgt menn telja (a) aš śtgeršin fįi aš halda einhverjum hluta fiskveiširentunnar eftir hjį sér og (b) aš spornaš sé gegn brottkasti. Leggi menn mikiš upp śr žessu tvennu, ęttu menn heldur aš hneigjast aš gjaldheimtu en uppboši. Vilji menn į hinn bóginn, aš śtgeršin greiši fullt gjald og žiggi ekki óbeinan rķkisstyrk gegnum of lįgt gjald (ž.e. lęgra gjald en śtgeršin myndi greiša fyrir kvótann į uppbošsmarkaši), og telji menn brottkast óverulegt vandamįl, žį ęttu menn heldur aš hallast aš uppboši en gjaldheimtu.

 

Afhendingarleišin

Žrišja leišin er runnin undan rifjum žeirra, sem óttast, aš almannavaldinu sé ekki treystandi til aš fara vel meš veišigjaldstekjurnar. Žeir stinga žvķ upp į žvķ, aš sérhverjum Ķslendingi sé afhent hlutdeild hans ķ kvótanum, og hver og einn geti sķšan rįšstafaš hlutdeild sinni aš vild. Žessi leiš er farin ķ Alaska, žar sem hverjum ķbśa er send įvķsun į hlutdeild hans ķ olķurentunni į hverju įri (greišslan nemur nś um 1.500 dollurum, eša 120.000 krónum, į mann į įri). Žetta fyrirkomulag er einnig žekkt t.d. ķ Austur-Evrópu, žar sem rķkisfyrirtęki hafa veriš seld ķ einkaeign meš įžekkum hętti. Einn kosturinn viš žessa leiš er sį, aš rķkisvaldiš kemst ekki ķ veišigjaldstekjurnar nema žį e.t.v. óbeint meš skattlagningu sölutekna af hlutdeildarskķrteinum.

Einmitt žetta er žó galli ķ augum žeirra, sem vilja nota veišigjaldstekjurnar til aš leysa brżn vandamįl ķ rķkisbśskapnum, t.d. į sviši menntamįla og heilbrigšismįla eša til aš lękka skatta, enda er aušlindagjaldheimta hagkvęmasta tekjuöflunarašferš, sem almannavaldiš į kost į. Vęri afhendingarleišin farin, vęri t.a.m. lķtil von til žess, aš einhver umtalsveršur hluti fiskveiširentunnar vęri notašur til aš létta skattbyrši almennings. Reyndar myndi skattgreišslugeta heimilanna aukast, og žį myndi almannavaldiš e.t.v. freistast til žess aš hękka skatta til samręmis.

Vęri afhendingarleišin farin, žį vęri jafnframt lķtil von til žess, aš einhver umtalsveršur hluti fiskirentunnar rynni til menntakerfisins, svo lengi sem svigrśm almennings til aš kaupa sér menntun er takmarkaš eins og nś er. Vęri menntun markašsvara ķ meiri męli en hśn er nś, myndu mörg heimili žó nęr įreišanlega nżta hlutdeild sķna ķ fiskveišiaršinum mešal annars til aš kaupa sér meiri og betri menntun, enda viršast margir foreldrar uggandi um hag barna og unglinga ķ skólakerfinu vegna lélegra launakjara kennara. Žessum tengslum er lżst nįnar ķ bók minni Višskiptin efla alla dįš (1999). Til žess aš afhendingarleišin gęti boriš fullan įrangur, žyrfti veišigjald ķ gegnum afhendingu hlutdeildarskķrteina žvķ helzt aš haldast ķ hendur viš gagngera uppstokkun menntakerfisins og einnig heilbrigšiskerfisins til aš greiša fyrir hagkvęmri rįšstöfun rentunnar. Žaš er aš sönnu hęgt aš fęra sterk rök aš naušsyn slķkrar uppstokkunar, en žaš er žó varla vęnlegt til įrangurs ķ tęka tķš aš spyrša saman svo róttękar skipulagsbreytingar ķ ólķkum mįlum. Af žessum sökum er afhendingarleišin aš minni hyggju sķzt fallin til įrangurs af žeim žrem leišum, sem hér hefur veriš lżst.

 

Nišurstaša

Leiširnar žrjįr, sem hér hafa veriš raktar, eru allar fęrar. Žęr hafa allar bęši kosti og galla. Žaš er žvķ ešlilegt, aš menn greini į um žaš, hver žeirra sé vęnlegust. Hyggileg lausn į vandanum gęti falizt ķ aš blanda leišunum saman meš einhverju móti til aš sętta ólķk sjónarmiš. Žetta vęri hęgt aš gera t.d. meš žvķ aš halda ķ nśverandi kvótakerfi, selja hluta heildarkvótans į föstu verši (meš eša įn veršmismununar), bjóša hluta kvótans upp (meš eša įn ķvilnana) og afhenda jafnframt öllum Ķslendingum hlutdeildarskķrteini ķ žeim hluta kvótans, sem eftir vęri. Žar eš žaš gęti žó reynzt fullžungt ķ vöfum aš blanda saman žrem ólķkum leišum, vęri e.t.v. enn hyggilegra aš lįta tvęr leišir duga, gjaldheimtu og uppboš, og sleppa afhendingu. Leggi menn mikla įherzlu į sem einfaldasta framkvęmd, žį gęti žótt henta bezt aš fara ašeins eina leiš aš settu marki: žį žarf aš velja milli gjaldheimtu og uppbošs. Žessar tvęr leišir geta aš sönnu komiš ķ sama staš nišur: žaš ręšst af śtfęrslunni. Mesta hęttan viršist mér vera sś, aš gjaldheimtuleišin verši misnotuš til aš halda įfram aš styrkja śtveginn óbeint meš žvķ aš hafa gjaldiš of lįgt. Žessu er hęgt aš komast hjį meš vel hönnušu uppboši.

Fiskveiširentan er sameign žjóšarinnar aš lögum og er talin geta numiš um 5% af landsframleišslu til langs tķma litiš. Žaš gerir um 35 milljarša króna į įri til langframa eša um hįlfa milljón króna į įri į hverja fjögurra manna fjölskyldu um landiš. Žaš skiptir miklu, hversu fariš er meš svo mikiš fé. Og žaš er sannarlega ekki einkamįl śtvegsmanna.

 

Morgunblašiš, 16. september 2000.


Til baka