Ķsland ķ mešferš

Engum er minnkun aš žvķ aš leggjast inn į Vog, öšru nęr. Margir Ķslendingar hafa kosiš aš fara ķ mešferš, sem hefur skilaš įlitlegum hópi manna góšum og varanlegum įrangri. Margir fara aš sönnu of seint af staš, draga žaš of lengi gegn ķtrekušum įskorunum ašstandenda og lękna. Vandinn hneigist til aš įgerast um afneitunartķmann. En žegar menn horfast loksins ķ augu viš sjįlfa sig, įstvini sķna og ašra og leggjast inn, vaknar von um aš sigrast į vandanum. Žį rķšur į samheldni, trausti og śthaldi: aš žrauka, žreyja žorrann, gefast ekki upp.

 

Ég er aš tala um Ķsland og Alžjóšagjaldeyrissjóšinn. Ķ aprķl 2008 rįšlögšu rķkisstjórnir og sešlabankar nokkurra nįlęgra landa ķslenzkum stjórnvöldum, samkvęmt heimildum, aš leita til sjóšsins, žar eš efnahagsmįl landsins voru žį bersżnilega aš losna śr lķmingum. Žaš var žó ekki fyrr en eftir hrun bankanna ķ október, hįlfu įri sķšar, aš ķslenzk stjórnvöld jįtušu sig sigruš og óskušu eftir ašstoš sjóšsins. Hefšu žau hlżtt kallinu fyrr, hefši hugsanlega veriš hęgt aš girša fyrir hruniš eša aš minnsta kosti milda afleišingar žess fyrir fólk og fyrirtęki. Samstaša viršist nś rķkja milli allra flokka į Alžingi um aš halda eigi fast viš samstarfiš viš sjóšinn. Utan žings heyrast žó żmsar raddir efast um įgęti samstarfsins. Žęr raddir eiga vķsast eftir aš hękka, žegar frį lķšur og kjaraskeršingin af völdum fyrirhugašs ašhalds ķ fjįrmįlum rķkisins til aš nį endum saman veršur tilfinnanlegri en oršiš er. Sumir fjargvišrast śt ķ Alžjóšagjaldeyrissjóšinn og finna honum żmislegt til forįttu. Žeir eru ķ stöšu ašstandanda, sem kemur ķ heimsókn aš Vogi til aš reyna aš sannfęra vistmanninn um, aš mešferšin sé óžörf. Žį reynir į višnįmsžrótt og žrautseigju sjśklingsins. Hann lagšist inn af fśsum og frjįlsum vilja, žar eš honum hafši reynzt um megn aš leysa vanda sinn į eigin spżtur. Reynsla annarra hefur sannfęrt hann um, aš mešferšin getur hrifiš. Hann žarf į žvķ aš halda bęši innan fjölskyldunnar og ķ vinnunni aš nį fullum bata ķ krafti mešferšarinnar. Hann hefur sagt svo oft įšur, ranglega, aš hann hefši fulla stjórn į eigin mįlum, aš honum er ekki lengur trśaš. Hann žarf į vottun mešferšarheimilisins aš halda til aš sżna fjölskyldu, vinnuveitanda og öšrum, aš hann sé hęttur aš drekka. Annars veršur honum ekki trśaš. Meš lķku lagi gera sumir lķtiš śr stjórnvöldum og hamra į žvķ, aš Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn hafi öll rįš Ķslands ķ hendi sér og aš rķkisstjórnin og Sešlabankinn geti nś ekki um frjįlst höfuš strokiš. Žeir eru ķ stöšu ašstandanda, sem kemur ķ heimsókn į Vog til aš brżna fyrir vistmanninum, aš hann sé ekki lengur sjįlfs sķn herra og eigi žvķ aš strjśka śr vistinni. En vistmašurinn okkar er į Vogi aš eigin ósk, žótt frumkvęšiš kęmi frį fjölskyldunni. Hann lagšist žangaš inn einmitt til aš deila fullveldi sķnu um tķma meš lęknum og öšru starfsfólki į Vogi, žvķ aš honum hafši aš eigin dómi ekki haldizt nógu vel į óskorušu fullveldi. Hann var ekki sviptur sjįlfręši og lagšur inn į spķtala gegn vilja sķnum. Žvert į móti sį hann sjįlfur, aš hann žarfnašist hjįlpar. Žess vegna lagšist hann inn. Ķslenzk stjórnvöld žurftu į žvķ aš halda aš bišja Alžjóšagjaldeyrissjóšinn um ašstoš, śr žvķ sem komiš var. Žau įttu ekki annarra kosta völ. Lįnstraust Ķslands ķ śtlöndum žvarr viš bankahruniš eins og hendi vęri veifaš. Erlendum višskiptamönnum Ķslands er ljóst, aš vandi okkar nś er aš mestu heimabakašur, žótt neistinn, sem kveikti bįliš, bęrist aš utan. Greišasta leišin til aš endurheimta traust og koma efnahag landsins aftur į réttan kjöl er aš vinna meš sjóšnum, af žvķ aš hann nżtur trausts śti ķ heimi, žótt hann sé aušvitaš ekki óskeikull. Einkum er deilt hér heima um rįš hans (og Sešlabankans) ķ vaxtamįlum. Sumir gagnrżnendur sjóšsins og ašrir lķta svo į, aš hįvaxtastefna ķ gjaldeyriskreppu falli um sjįlfa sig, žegar gengiš fellur žrįtt fyrir hįa vexti og grķpa žarf til gjaldeyrishafta. Sjóšurinn verst meš žeim rökum, aš of mikil og ótķmabęr lękkun vaxta geti kallaš į enn frekara gengisfall og torveldi afnįm haftanna. Žennan hnśt žarf aš leysa, en mešferšin er eigi aš sķšur naušsynleg.

 

Fréttablašiš, 7. maķ 2009.


Til baka