Jślķ 1998 / Ingvar Sigurgeirsson

Til birtingar ķ afmęlisriti til heišurs dr. Žurķši J. Kristjįnsdóttur fv. prófessor viš Kennarahįskóla Ķslands.

(Ath. aš nešanmįlstilvķsanir vantar)

Nįmsmat byggt į traustum heimildum ...

Inngangur

  • Ķ žessari grein er fjallaš um nįmsmatsašferšir sem veriš hafa aš ryšja sér til rśms erlendis, einkum ķ Bandarķkjunum, į undanförnum įrum, og oftast hafa veriš kenndar viš Authentic Assessment, sem hér veršur nefnt stöšugt, alhliša nįmsmat mešan ekki bżšst betri žżšing. Gerš er grein fyrir megineinkennum žessara ašferša, žeirri hugmyndafręši sem aš baki bżr og gefin dęmi um leišir sem farnar eru viš beitingu žeirra ķ skólastarfi. Žaš er ekki sķst tilgangur žessarar greinar aš vekja mįls į žvķ hvort žessar ašferšir kunni aš bera meš sér einhverjar lausnir į žeirri kreppu sem nįmsmat ķ ķslenskum skólum viršist vera ķ.
  • -----

    Meš hugtakinu nįmsmat er yfirleitt įtt viš „öflun upplżsinga um nįmsįrangur og framvindu nįms einstakra nemenda" (sjį t.d. Rowntree 1983:13). Enda žótt žetta orš sé flestum kennurum tamt nś į tķmum er žaš mjög ungt ķ ķslenskri skólamįlaumręšu eftir žvķ sem nęst veršur komist. Höfundi žessarar greinar hefur aš vķsu ekki tekist aš grafa upp meš fullri vissu hvenęr žaš er fyrst notaš į prenti hér į landi en elsta dęmiš, sem hann hefur fundiš, er frį 1968.

    Enda žótt oršiš nįmsmat sé ungt ķ ķslenskri skólasögu er fyrirbęriš sjįlft vitaskuld jafngamalt kennslu. Ašferšir viš nįmsmat hafa lengi veriš įlitamįl og deiluefni. Fullyrša mį aš fįtt vefjist meir fyrir kennurum ķ dagsins önn en hvernig best verši stašiš aš nįmsmati, žannig aš fyllstu sanngirni sé gętt.

    Oft viršist gęta rįšleysis žegar nįmsmat er annars vegar. Sem dęmi mį nefna aš greinarhöfundur hefur um nokkurra įra skeiš fengist viš rannsóknir į nįmsefni, notkun žess og į višhorfum kennara og nemenda til žess. Hluti žessara rannsókna hefur veriš fólginn ķ kennslufręšilegri greiningu į śtgefnu nįmsefni. Eitt af žvķ sem sérstaka athygli vekur žegar fariš er ķ saumana į nįmsefni hér į landi er hve rżr nįmsmatsžįtturinn er frį hendi flestra höfunda. Sjaldgęft er aš nįmsmatsgögn fylgi nįmsefni og sé žau aš finna eru žau yfirleitt veigalķtil. Flestir höfundar munu vafalķtiš skżra žetta į žann veg aš žeir lįti kennurum eftir aš aš semja próf og önnur nįmsmatsgögn ķ samręmi viš įherslur sķnar ķ kennslu. Hér skal žvķ į hinn bóginn haldiš fram aš nįmsefnishöfundar hafi haft fullan vilja til aš hafa žetta į annan veg, en hafi einfaldlega ekki fundiš žęr leišir sem žeir hafa veriš sįttir viš. Greinarhöfundur getur hér talaš af eigin reynslu sem nįmsefnishöfundur sem og meš hlišsjón af samvinnu viš fjölmarga nįmsefnishöfunda.

    Ķ žessu ljósi er einnig athyglisvert aš sįrafį endurmenntunarnįmskeiš hafa veriš helguš nįmsmati į undanförnum įrum. Į įrunum 1988-1997 bauš endurmenntunardeild Kennarahįskóla Ķslands grunnskólakennurum aš sękja alls 364 nįmskeiš. Žrettįn žeirra (3,6%) höfšu próf eša nįmsmat sem meginvišfangsefni. Af žessum žrettįn voru žrjś helguš prófagerš og fjögur fjöllušu um próf og greinandi nįmsgögn ķ sérkennslu. Nįmskeiš, sem beindust aš nįmsmati ķ vķštękari merkingu žess oršs, voru žvķ sex į žessu tķu įra tķmabili, eša 1,6% af žeim nįmskeišum sem ķ boši voru. Žremur af žessum sex nįmskeišum stjórnaši dr. Ólafur J. Proppé (žar af tveimur ķ samstarfi viš greinarhöfund) og mį telja dęmigert fyrir nįmsmatsumręšuna hér į landi aš žessum nįmskeišum var vališ heitiš „Nįmsmat. Vandręšamįl eša lykill aš įrangursrķku skólastarfi!"

    Skrifleg próf hafa löngum veriš sś nįmsmatsašferš sem kennarar hafa einkum treyst į ķ kennslu bóknįmsgreina. Fullyrša mį aš langur vegur hafi veriš frį žvķ aš full sįtt hafi veriš um hlutverk žeirra og gildi. Žetta mį vel sjį žegar umręšan hér į landi er skošuš. Sś vakning ķ skólažróun, sem hér varš ķ kringum 1970, m.a. ķ kjölfar stofnunar skólarannsóknadeildar menntamįlarįšuneytisins, beindist ķ upphafi mjög aš tilraunum til aš bęta próf, gera žau hlutlęgari og semja žau meš žeim hętti aš žau prófušu fleira en stašreyndažekkingu og utanbókarnįm (sjį t.d. Žurķši J. Kristjįnsdóttur 1970, Sigrķši Valgeirsdóttur 1972 og Ólaf J. Proppé 1975).

    Į undanförnum įrum hefur stöku sinnum oršiš nokkur umręša um neikvęšar hlišar prófa, einkum samręmdra prófa, og fram hafa komiš efasemdir um gildi žeirra (sjį t.d. Rósu Eggertsdóttur og Rśnar Sigžórsson 1984 og Birnu Sigurjónsdóttur 1993).

    Sś umręša, sem vefengir gildi skriflegra kunnįttuprófa, er alžjóšleg. Hśn hefur veriš sérstaklega öflug ķ Bandarķkjunum žar sem stöšluš próf skipa vķša stóran sess ķ skólastarfi. Į undanförnum įrum hefur veriš aš mótast žar hreyfing skólamanna sem snśist hefur gegn ęgivaldi stöšlušu prófanna. Upp į sķškastiš hefur žessari hreyfingu vaxiš mjög fiskur um hrygg. Gegn prófunum tefla fylgismenn žessarar hreyfingar ašferšum sem oftast eru kenndar viš hugtakiš Authentic Assessment. Enda žótt žessar ašferšir hafi, a.m.k. ķ Bandarķkjunum, oftast veriš kenndar viš Authentic Assessment (Gibbs 1994:12) ganga svipašar hugmyndir undir żmsum öšrum heitum. Hér mį nefna Performance-based Assessment eša Performance Assessment (sjį t.d. Hart 1994:9, Gibbs 1994:12-13; Khattri og Sweet 1996:1; McTighe 1997:7), Holistic Assessment (sjį t.d. Hart 1994:9), Outcome-based Assessment (sjį Hart 1994:9), Portfolio-based eša Portfolio Assessment (sjį Cole o.fl. 1995), eša Alternative Assessment (sjį.t.d. Hart 1994:9, Wilson og Adams 1996). Į žessum fyrirbęrum er blębrigša- og įherslumunur sem hér veršur ekki geršur aš umtalsefni sérstaklega, enda eru žeir žęttir miklu fleiri sem žessir hugmyndafręšiangar eiga sameiginlegt, en hinir sem greina žį aš.

    Kjarninn ķ Authentic Assessment, sem hér er kosiš aš žżša sem stöšugt, alhliša nįmsmat, er aš matiš į aš byggjast sem mest į ešlilegu, góšu skólastarfi žar sem nemendur fįst viš krefjandi og helst sem raunverulegust višfangsefni. Žessi višfangsefni eiga sem mest aš reyna į aš nemendur beiti žekkingu sinni, skilningi, innsęi, hugmyndaflugi og leikni. Įhersla er lögš į virka žįtttöku nemenda, sjįlfsmat og jafningjamat. Meginatriši er aš nemendur sżni viš ešlilegar ašstęšur žaš sem žeir kunna (Cole o.fl. 1995:5).

    Fįtt er nżtt undir sólinni žegar kennslu- og nįmsmatsašferšir eru annars vegar og gildir žaš vitaskuld einnig um žessar. Saga nįmsmats hér į landi er aš sönnu illa skrįš og žvķ skal ekkert fullyrt um žaš hér hvenęr hugmynda af žessu tagi fer fyrst aš gęta hér į landi. Lķklega hafa żmsar ašferšir af žessari ętt lengi veriš notašar ķ kennslu list- og verkgreina.

    Ašferšir af žessum toga tengdust mjög žeirri endurskošun į nįmsefni og kennsluįttum sem unniš var aš į vegum skólarannsóknadeildar menntamįlarįšuneytisins um og eftir 1970. Ķ skólarannsóknadeild störfušu nįmsmatssérfręšingar sem į įttunda įratugnum lögšu įherslu į aš nįmsmat byggši į fleiri ašferšum en prófum einum. Gefnar voru śt leišbeiningar um vķštękara nįmsmat, óformlegt mat, sjįlfsmat, notkun athugunarlista og višhorfakannana, sem og um ašferšir sem byggšust į žvķ aš fylgjast skipulega meš nemendum aš starfi (sjį t.d. Gušnżju Helgadóttur 1979).

    Žessara hugmynda gętir sterkt vķša ķ žeirri nįmskrį fyrir grunnskóla sem śt kom į įrunum 1976-1977, einkum ķ nįmskrį um samfélagsfręši (1977) žar sem įhersla er lögš į aš fleiri matsašferšir en próf séu notašar viš nįmsmat, m.a. mat kennara į vinnubrögšum og virkni nemenda, sem og į sjįlfsmat nemenda og višręšur viš žį (bls. 35-36). Žessara hugmynda gętir einnig ķ nįmskrį um tónmennt (1996:16-20).

    Hugmyndir um žemanįm voru mjög til umręšu ķ skólakerfinu į žessum tķma en nįmsmatiš, sem žeim tengdist, var mjög žessarar sömu ęttar. Athyglisvert er aš žemanįmsašferšir eru nś aftur aš ryšja sér til rśms eftir nokkurn mótbyr. Žemanįm viršist raunar sjaldan hafa įtt meiri hljómgrunn en einmitt um žessar mundir, sem m.a. mį rįša af umfangsmiklu śtgįfu- og žróunarstarfi fylgismanna žess, m.a. ķ Bandarķkjunum. Ķ žessu sambandi er įhugavert aš nżlega kom śt hér į landi bók um žemanįmsašferšir, Skapandi skólastarf (Lilja M. Jónsdóttir 1997). Žar er lögš įhersla į nįmsmatsašferšir sem mjög eiga upp į pallboršiš hjį hugmyndafręšingum stöšugs nįmsmats. Mį žar nefna aš kennarar fylgist skipulega meš nemendum aš starfi og skrįi nišurstöšur athugana sinna, aš žeir haldi umręšufundi meš nemendum žar sem skipulega er rętt viš žį um višfangsefnin, aš nemendur meti eigin frammistöšu (sjįlfsmat og jafningjamat), aš kennarar meti śrlausnir nemenda meš kerfisbundnum hętti og kalli ašra til aš vera meš sér ķ rįšum (t.d. foreldra eša vinnufélaga) og aš žeir noti višhorfakannanir til aš meta hvernig til hefur tekist (Lilja M. Jónsdóttir 1997:49-54).

    Nįskyldar hugmyndir fylgdu hugmynda- og ašferšafręši opna skólans sem barst til Ķslands um 1970. Ķ Fossvogsskóla, fyrsta opna skólanum į Ķslandi sem tók til starfa 1971, var įhersla lögš į aš meta „framfarir, įhuga, virkni og afköst ... reynt aš leggja alhliša mat į nemandann og eru žį höfš ķ huga atriši eins og sjįlfstęši ķ vinnubrögšum, samstarfshęfni, virkni ķ umręšum, frumkvęši, sköpunarhęfni, įhugi į sérstökum višfangsefnum o.fl." (Gušnż Helgadóttir 1980:61). Ķ Vesturbęjarskólanum ķ Reykjavķk, sem hefur hvaš lengst haldiš uppi merkjum opna skólans, hefur į undanförnum įrum veriš unniš aš žróun nįmsmatshugmynda ķ žessum anda og įhersla m.a. lögš į mat ķ formi „prófa, kannana eša athugana, mats į verkefnum nemenda ... auk sjįlfsmats nemenda" (Ragnheišur Hermannsdóttir 1994:25). Gera mį žvķ skóna aš žessar ašferšir hafi nįš talsveršri śtbreišslu hér į landi, ekki sķst ķ sérkennslu og byrjendakennslu.

    Ķ žessu sambandi mį einnig rifja upp aš um skeiš var hugtakiš sķmat (sjį t.d. Rowntree 1983:111) talsvert notaš ķ umręšu um nįmsmat ķ mörgum grunnskólum hérlendis. Žessi hugmynd, eins og hśn var skilin ķ umręšunni hér į landi, viršast hafa veriš af sama meiši og žęr sem raktar voru hér į undan. Žar var įhersla lögš į aš meta frammistöšu nemenda jafnt og žétt, en byggja matiš ekki einvöršungu į skyndiprófum eša lokaprófi.

    Enda žótt žęr nįmsmatsašferšir, sem hér verša reifašar, séu ķ sjįlfu sér ekki nżjar af nįlinni mį halda žvķ fram aš žęr komi nś fram į sjónarsvišiš meš mun styrkari undirstöšu en įšur og meš endurnżjušum krafti. Heita mį aš nś sé byggt į heildstęšri hugmyndafręši og žróušum ašferšum sem töluverš reynsla er fengin af. Žaš er žvķ löngu tķmabęrt aš reifa og ręša žessar hugmyndir ķ ķslensku samhengi og hefja skipulegt žróunarstarf į žessum grunni.

    Į undanförnum įrum hefur komiš śt fjöldi bóka um alhliša nįmsmat og mörg hundruš tķmaritsgreinar hafa birst um žetta efni. Hiš žekkta tķmarit Educational Leadership hefur į undanförnum įrum helgaš alhliša nįmsmati mörg hefti. Sem dęmi mį taka janśarheftiš 1997, žar sem birtar voru fimmtįn greinar um żmsar hlišar alhliša nįmsmats, en höfundur žessarar greinar hefur talsvert stušst viš žaš efni. Til marks um žann įhuga, sem nś er rķkjandi į žessum ašferšum, mį nefna aš leit į veraldarvefnum ķ jślķ 1998 skilaši tilvķsunum ķ mörg hundruš vefsķšur žegar leitaš var meš leitaroršunum Authentic Assessment og ķ mörg žśsund sķšur žegar leitaš var meš Performance Assessment.

    Hvaš er alhliša nįmsmat?

    Sem dęmi um skilgreiningu į alhliša nįmsmati mį nefna lżsingu Diane Hart (1994) ķ bókinni Authentic Assessment: A Handbook for Educators:

    An assessment is authentic when it involves students in tasks that are worthwhile, significant, and meaningful. Such assessments look and feel like learning activities, not traditional tests. They involve higher-order thinking skills and the coordination of a broad range of knowledge. They communicate to students what it means to do their work well by making explicit the standards by which that work will be judged. In this sense authentic assessments are standard-setting, rather than standardized, assessment tools. (Hart 1994:9).
     
    Nįmsmat er alhliša žegar žaš felur ķ sér aš nemendur kljįst viš verkefni sem hafa raunverulega žżšingu og merkingu og eiga erindi. Slķkt nįmsmat ber keim af raunverulegum višfangsefnum, en lķkist ekki hefšbundnum prófum. Višfangsefnin reyna į hugsun og aš beitt sé vķštękri žekkingu. Lögš er rķk įhersla į aš gefa nemendum sem best til kynna hvaš lagt er til grundvallar matinu žannig aš žeim sé sem best ljóst aš hverju er keppt. Ķ žessu felst aš ķ alhliša nįmsmati er įhersla lögš į aš matiš gefi til kynna aš hverju sé mikilsvert aš keppa ķ staš žess aš meginatrišiš sé aš męla alla į sömu stikunni.

    Hin alžjóšlega hreyfing į bak viš alhliša nįmsmat į, eins og fram hefur komiš hér aš framan, ekki hvaš sķst rętur ķ langvinnri óįnęgju meš samręmd og stöšluš próf og aukaverkanir žeirra (Hart 1994:6; Khattri og Sweet 1996:1 og 3-4; Resnick og Resnick 1996:29; McTighe 1997:7). Óįnęgjuraddirnar hafa aš lķkindum veriš hvaš hįvęrastar ķ Bandarķkjunum. Segja mį aš žegar lengst er gengiš felist ķ žessum ašferšum višleitni til aš žróa samręmdar matsašferšir sem nota mį ķ staš samręmdra eša stašlašra prófa, jafnvel į landsvķsu.

    Žeir sem haršast gagnrżna samręmd próf vķsa oft til hinna miklu stżringarįhrifa sem žau hafa į nįm og kennslu (sjį t.d. Hart 1994:7; Gibbs 1994:3-4; Cole o.fl. 1995:3; Resnick og Resnick 1996:29). Żmsa ašra gagnrżni mį nefna. Sem dęmi um ašfinnslur ķ garš skriflegra prófa mį taka röksemdir Diane Hart (1994). Hśn nefnir žrenns konar agnśa į prófunum. Ķ fyrsta lagi séu prófin sjįlf oft gölluš og óįreišanleg og žau leiši gjarnan til ónįkvęmrar og hlutdręgrar nišurstöšu. Ķ öšru lagi reyni skrifleg kunnįttupróf oftast į lķtiš annaš en hęfileika nemenda til aš taka próf. Ķ žrišja lagi skaši prófin kennslu meš margvķslegum hętti. Žau leiši til of mikillar įherslu į upprifjun og žulunįm į kostnaš skilnings og hugsunar. Próf żti undir žį ranghugmynd aš oftast sé til eitt rétt svar viš spurningu eša ein lausn į vandamįli. Įhersla į skrifleg kunnįttupróf setji nemendur ķ óvirkt hlutverk žar sem žeim sé einkum gert aš enduržekkja, ķ staš žess aš byggja upp og setja fram eigin svör og lausnir. Prófsamning neyši kennara til aš einblķna į žau atriši sem aušvelt er aš prófa ķ staš žeirra sem sé raunverulega mikilvęgt aš lęra. Loks bendir Hart į aš lķta megi svo į aš meš prófum sé ķ raun gert lķtiš śr žekkingunni meš žvķ aš sjóša hana nišur ķ eyšufyllingarform (bls. 6-7).

    Įréttaš skal aš žessi sjónarmiš Diane Hart eru hér tekin sem dęmi um gagnrżni į skrifleg kunnįttupróf. Mįlsvarar vandašra prófa munu vafalķtiš benda į aš žessi rök beinist fyrst og fremst aš illa sömdum prófum og aš meš vöndušum prófum megi vissulega reyna į skilning, įlyktunarhęfni og flókna fęrni.

    Hér verša gallar og aukaverkanir prófa ekki geršar frekar aš umtalsefni en benda mį į įhugaverša umfjöllun um žetta efni, t.d. ķ bók Derek Rowntree (1983) Matsatrišum sem til er ķ ķslenskri žżšingu (sjį t.d. bls. 115-121 ķ bók Rowntrees).

    Alhliša nįmsmat į sér fleiri rętur en óįnęgju meš stöšluš próf og įhrif žeirra. Fyrr var vikiš aš žvķ aš žessar ašferšir fęru mjög nęrri hugmyndafręši sveigjanlegra kennsluhįtta, opins skóla og žemanįms. Khattri og Sweet (1996) nefna tengsl viš žį hugmyndafręši sem kennd er viš hugsmķši- eša hugvirknistefnu (constructivism), žar sem įhersla er lögš į virkni og sérstöšu hvers einstaklings ķ žekkingaröflun hans (bls. 3-4), en af žvķ leišir m.a. aš snķša žarf nįm aš žörfum hvers einstaklings, ķ staš žess aš gera sömu kröfur til allra. Khattri og Sweet nefna einnig hina almennu kröfu umhverfis og atvinnulķfs um aš ķ framtķšinni verši aukin žörf į fólki sem bżr yfir frjórri og skapandi hugsun, getur tekist į viš flókin śrlausnarefni, er ritfęrt, ręšur yfir sveigjanleika og getur unniš meš öšrum (sama heimild).

    Fylgismenn alhliša nįmsmats leggja meginįherslu į aš nįmsmatsašferšir styšji viš og styrki frjóa kennsluhętti og séu ešlilegur hluti žeirra (Hart 1994:9; Cole o.fl. 1995:6).

    Lögš er įhersla į aš nemendur taki virkan žįtt ķ matinu og taki žannig nokkra įbyrgš į eigin nįmi. Af žessu leišir aš įhersla er lögš į sjįlfsmat og jafningjamat:

    All performance assessments require students to structure the assessment task, apply information, construct responces, and, in many cases, explain the process by which they arrive at the answer .../ Allt frammistöšunįmsmat (performance assessments) gerir žęr kröfur til nemenda aš žeir móti śrlausn sķna sjįlfir, noti upplżsingar og byggi sjįlfir upp svörin, og śtskżri, ef svo ber undir, hvernig žeir komust aš nišurstöšu ...

    (Khattri og Sweet 1996:5)

    Į sama hįtt er lögš įhersla į aš sem flestir ašilar komi aš matinu. Kennarar ķ mismunandi greinum vinni saman, kennarar hafi samrįš žvert į įrganga, skólastjórnendur séu hafšir meš ķ rįšum, sérfręšingar séu kallašir til eftir žvķ sem unnt er og įlits foreldra leitaš (sjį t.d. Cole 1995:7).

     Helstu ašferšir alhliša nįmsmats

    Yfirlit um žęr ašferšir, sem mest viršast notašar ķ tengslum viš alhliša nįmsmat, er birt ķ Töflu 1.

     

    Tafla 1 Yfirlit um helstu nįmsmatsašferšir og žau hjįlpartęki sem notuš eru ķ alhliša  nįmsmati.

    Ašferš Hjįlpartęki
    Vettvangsathuganir Dagbękur kennara, gįtlistar, matslistar, hljóš- og myndbandsupptökur
    Mat į frammistöšu nemenda Gįtlistar, matslistar, marklistar, hljóš- og myndbandsupptökur
    Sżnismöppur og ferlismöppur Matslistar, marklistar
    Sżningar Matslistar, marklistar
    Sjįlfstęš verkefni (Projects) Gįtlistar, matslistar, marklistar, leišarbękur
    Sjįlfsmat nemenda Dagbękur og leišarbękur, vištöl, višhorfakannanir
    Félagamat, sérfręšingamat, foreldramat Matslistar og marklistar
    Jafningjamat Matslistar
    Greining og mat į śrlausnum nemenda Matslistar, marklistar
    Próf  

    Hér veršur vikiš stuttlega aš nokkrum helstu ašferšunum.

    Vettvangsathuganir

    Žaš er įreišanlega engin nżlunda ķ kennslu aš kennarar „vaki yfir" nemendum og meti frammistöšu žeirra jafnóšum. Lķklega var žetta sś ašferš sem mest var notuš įšur en próf komu til sögunnar og žetta hafa flestir kennarar alltaf gert ķ einhverjum męli. Hart (1994) leggur įherslu į aš hér sé um ęvagamlar ašferšir aš ręša en žęr hafi um skeiš falliš ķ skuggann vegna žeirrar ofurįherslu sem lögš hefur veriš į próf (bls. 15). Munurinn er žó sį aš meš alhliša nįmsmati er žetta gert formlega og skipulega, nįnast į kerfisbundinn hįtt, oft meš hjįlp įkvešinna tękja (t.d. gįtlista, matslista eša dagbókarfęrslna). Hart (1994) nefnir m.a.

    Styrkur vinnubragša af žessu tagi felst ekki sķst ķ ögušu skipulagi. Kennarinn treystir ekki į minni sitt, heldur byggir į gögnum sem hann hefur safnaš saman meš skipulegum hętti. Vitaš er aš žegar kennarar semja umsagnir um nemendur, t.d. ķ lok nįmsįfanga, nįmskeišs eša skólaįrs vegur žyngst žaš sem er ferskast ķ minni, ž.e. samskiptin viš nemandann sķšustu dagana įšur en gengiš er frį nįmsmatinu. Frammistaša nemanda viš upphaf nįmsins eša um mišbik žess veršur aš lķkindum mun léttari į metunum.

    Vettvangsathuganir krefjast umtalsveršrar skriffinnsku af kennurum. Žeir verša aš halda athugunum sķnum til haga. Til žessa eru farnar żmsar leišir, m.a. aš halda dagbók eša skrį upplżsingar um frammistöšu nemenda, t.d. vikulega. Gjarnan er lögš įhersla į aš kennarar skrįi hjį sér dęmi um frammistöšu nemenda viš ólķk višfangsefni ķ formi athugasemda eša dagbókarbrota (anecdotal records). Sömuleišis hafa veriš žróašar żmsar geršir gįtlista (checklists) til aš nota viš vettvangsathuganir.

    Mynd 1 Dęmi um gįtlista

    Virkniathugun

    Nafn

    Tķmasetning athugunar

    Sinnir verkefni

    Ekki viš vinnu

    Annaš / athugasemdir

             
             
             
             
             
             
             
             
             

    Matslistar eru hlišstęšir gįtlistum, nema hvaš gengiš er lengra og frammistaša nemenda metin um leiš og athugun er skrįš.

    Mynd 2 Dęmi um matslista

    Matslisti fyrir greiningu og mat į umręšum ķ skólastofu

     

    Alltaf

    Oftast

    Sjaldan

    Nįnast aldrei

    1. Skżrir mįl sitt vel        
    2. Heldur sig viš efniš        
    3. Hlustar į ašra        
    4. Tekur virkan žįtt        
    5. Spyr góšra spurninga        
    6. Styšur ašra        
    7. Styšur mįl sitt meš rökum        
    8. Leggur sig fram um aš komast aš nišurstöšu        

    Oft er erfitt fyrir kennara ķ dagsins önn aš skapa sér fęri į aš skrį ķ nęši upplżsingar eins og žessar. Hljóš- og myndbandsupptökur geta žvķ komiš aš góšum notum. Kosturinn viš žęr er m.a. sį aš hęgt er aš hlusta eša horfa į žęr įn truflunar eša leika žęr aftur ef į žarf aš halda. Vandinn viš žessa ašferš er fyrst og fremst tengdur žvķ hversu tķmafrekt žetta er.

    Mat į frammistöšu viš tiltekin verkefni (Performance Tasks)

    Meš žessu er įtt viš žegar įkvešin verkefni eru lögš fyrir nemendur og sķšan fylgst meš žeim kljįst viš žau (Hart 1994:39-58). Aš vissu leyti mį segja aš um nokkurs konar verkleg próf sé aš ręša, frammistöšupróf sem fyrst og fremst prófa hęfni nemenda viš aš beita žekkingu sinni og leikni.

    Žau verkefni, sem lögš eru fyrir nemendur, eru gjarnan żmis raunveruleg śrlausnarefni. Oft eru žetta višfangsefni sem eiga sér fleiri en eina góša lausn. Verkefnin geta hvort heldur sem er veriš einstaklings- eša hópverkefni. Nemendur fį oft rśman tķma til aš kljįst viš žau og er žeim gjarnan gert aš halda um starfiš dagbękur eša leišarbękur. Hart (1994) greinir į milli nokkurra megingerša verkefna sem henta ķ žessu skyni, allt frį einföldum verkefnum til tilrauna, flókinna žrautalausna og sżninga.

    Ešli žessara nįmsmatsverkefna veršur best skżrt meš nokkrum dęmum:

    Heimilisfręši į mišstigi grunnskólans:
    Žś bżšur sex vinum žķnum ķ afmęlisveislu. Foreldrar žķnir, sem hafa nżlega veriš aš lesa sér til um nęringarfręši, gera žį kröfu til žķn aš žś undirbśir veisluna įn žess aš nota gervisykur eša of mikiš af salti, sykri eša mettašari fitu. Bśšu til matsešil sem mun jafnt glešja foreldra žķna sem gestina. Fęršu rök fyrir žvķ aš žaš sem žś bżšur upp į sé ķ senn freistandi og heilsusamlegt. Vķsašu ķ nįmsefniš eftir žvķ sem į žarf aš halda.

     

    Žżska ķ framhaldsskóla
    Fjölskylda žķn hefur tekiš aš sér skiptinema frį Žżskalandi. Skiptineminn heitir Johann Schmidt. Skrifašu honum bréf og segšu honum frį
    * fjölskyldu žinni og heimili
    * skólanum žķnum og daglegu lķfi
    * įhugamįlum žķnum og tómstundum
    * einhverju įhugaveršu sem nżlega hefur gerst ķ skólanum eša ķ nįgrenninu.
    Spuršu Jóhann lķka um žaš sem žér finnst įhugavert aš fį aš vita um hann.
     
    Stęršfręši į mišstigi (hópverkefni)
    Hve mörg reišhjól er aš finna innan tveggja kķlómetra fjarlęgšar frį skólanum? Geršu įętlun um hvernig žś ętlar aš komast til botns ķ žessu og undirbśšu aš gefa um žaš munnlega skżrslu. Notašu glęrur eša ašra myndmišla viš skilin. Žś hefur žrjį daga til aš undirbśa žetta. Haltu dagbók um starfiš. Lokaskżrslu į aš skila innan hįlfs mįnašar.

    Sżnismöppur (portfolios) eša ferlismöppur (processfolios)

    Ein algengasta ašferš, sem notuš er ķ tengslum viš alhliša nįmsmat, er kennd viš portfolio (sjį t.d. Cole o.fl. 1995) eša processfolio (sjį t.d. Gardner 1991:240). Hér er žessum fyrirbęrum valin heitin sżnismappa (eša sżnishornamappa) fyrir portfolio og ferlismappa fyrir processfolio.

    Ķ sżnismöppu eru settar heimildir um nįm nemanda eša nemendahóps. Ķ möppuna mį eftir eftir žvķ sem viš į setja drög og skissur, uppdrętti, kort, teikningar, skżringarmyndir, ljósmyndir, myndbandsupptökur, töflur, śtreikninga, umręšupunkta, žankabrot, hugleišingar, ljóš, smįsögur, ritgeršir, śtdrętti, bókalista, heimspekilegar vangaveltur eša glósur, svo fįtt eitt sé nefnt aš žvķ sem til greina kemur.

    Mynd 3 Dęmi um efni sem safnaš er ķ sżnismöppu

    Tilgangur sżnismöppu er margžęttur, en žó einkum aš vera trśveršug heimild um nįm nemandans į tilteknu sviši meš žvķ aš gefa yfirlit um žau verk sem hann hefur unniš. Hśn er nokkurs konar heimildasafn.

    Hugmyndin aš sżnismöppu sem nįmsmatsašferš er aš žvķ er viršist fengin śr hönnun og listum og į sér į žeim vettvangi langa sögu. Mįlarar, teiknarar, ljósmyndarar, auglżsingateiknarar, hönnušir og arkķtektar hafa lengi notaš žessa ašferš viš aš kynna verk sķn. Munurinn er žó aš lķkindum einkum sį aš į žeim vettvangi velur hönnušurinn eša listamašurinn įreišanlega oftast sżnishorn śr bestu verkum sķnum. Sżnismappa ķ nįmi getur į hinn bóginn veriš heimild um öll nįmsverk nemanda. Žar kemur vel til greina aš setja stundum misheppnuš verk, skissur af verkum sem aldrei fengu aš žróast og annaš „ófullkomiš" efni.

    Auk sżnishorna af verkum hefur sżnismappa gjarnan aš geyma żmis skrif nemandans um verkin og glķmuna viš žau. Žeim fylgir gjarnan inngangur, greinargeršir eša hugleišingar žar sem nemandinn gerir grein fyrir žvķ hvernig verkin hafa žróast og hvaš hann hefur af žeim lęrt. Stundum fylgja śtfęrslur af verkum į mismunandi stigum. Eins og įšur segir eru stundum valin bestu verkefni, ķ öšrum tilvikum fylgja einnig sżnishorn af višfangsefnum sem hafa mistekist. Ķ möppunnni geta einnig veriš umsagnir kennara, skólasystkina eša annarra umsagnarašila.

    Hart (1994) bendir į aš sżnismappa geti gefiš mynd af nįmi og framförum nemanda į tilteknu sviši, eša af įkvešnum nemendahópi. Hśn getur sömuleišis veriš heimild um tiltekiš skólastarf. Žannig mį nota sżnismöppur viš mat į byrjendakennslu, sérkennslu eša nįmi og kennslu ķ tiltekinni nįmsgrein, ķ tilteknum skóla eša fręšsluumdęmi (bls. 24).

    Um žessar ašferšir hefur žegar veriš skrifašur fjöldi greina og bóka (sjį t.d. Cole, Ryan og Kick 1995; Barton og Collins 1997). Ķ żmsum fylkjum Bandarķkjanna hefur mikil vinna veriš lögš ķ aš leita leiša til aš samręma mat sem byggir į žessum ašferšum. Samręmingin fer fyrst og fremst fram meš samrįši kennara.

    Hart (1994) telur megintilgang nįmsmats, sem byggt er į sżnismöppu, vera aš aušvelda:

    Nemendur taka oft žįtt ķ aš įkveša hvernig meta skuli žaš efni sem fer ķ sżnismöppuna og įkveša žęr višmišanir sem notašar eru viš matiš. Hvaš fer ķ möppuna ręšst af megintilgangi kennslunnar hverju sinni sem og af žvķ hverjum į aš sżna afraksturinn (Hart 1994:26). Hart (1994) leggur įherslu į aš žaš séu ekki ašeins verkefnin sem fara ķ sżnismöppuna sem mįli skipta, heldur ekkert sķšur greinargeršir nemenda, hugleišingar žeirra og žęr įlyktanir sem žeir draga. Žetta tengist aš sjįlfsögšu žeirri įherslu sem lögš er į sjįlfsmat ķ alhliša nįmsmati.

    Sżnismöppur henta einkar vel ķ samskiptum viš foreldra. Žęr eru prżšilegur unmęšugrundvöllur į foreldrafundum og žęr mį nota hvarvetna žar sem žörf er aš kynna skólastarf. McTighe (1997) nefnir dęmi um sżnismöppuskemmtanir („Portfolio party") aš vori žar sem foreldrum, öfum og ömmum, skólanefndarmönnum, skólaskrifstofufólki, fulltrśm atvinnulķfs og żmsum öšrum er bošiš aš koma og skoša afrakstur vetrarstarfsins. Į mešan į veislunni stendur kynna nemendur sżnishorn śr möppunum sķnum og sżna dęmi um įhugaverš višfangsefni (bls. 12). Žessar skemmtilegu uppįkomur minna vissulega į hlišstęšar skemmtanir ķ ķslenskum skólum, t.d. ķ tengslum viš vorhįtķšir og vorsżningar, enda markmiš žeirra augljóslega hin sömu.

    Margt fleira mętti telja žessum hugmyndum til gildis. Nefna mį aš žaš hlżtur aš vera stórkostlegt fyrir nemanda, sem lżkur grunnskóla, svo dęmi sé tekiš, aš eiga śrval af śrlausnum sķnum frį 1. til 10. bekkjar. Sé žessari ašferš beitt alla skólagöngu barnsins veršur til einstęš heimild um nįmiš sem hefur gildi langt fram yfir skólagöngu. Fulloršinn lesandi gęti leitt hugann aš gildi žess aš eiga sżnishorn af eigin verkefnum frį barnaskólaįrum - fyrstu skriftina, fyrstu teikningarnar, fyrstu ritgerširnar - og sķšan śrval sżnishorna af žvķ hvernig žetta žróašist meš įrunum.

    Sżnismöppur er hęgt aš nota į mörgum svišum nįms. Diane Hart (1994) gefur dęmi um sżnismöppur fyrir algebru, starfsfręšslu, ritun og kennaramenntun (bls. 28-39). Hśn lżsir einnig žróunarverkefnum žar sem sżnishornum er safnaš į geisladiska (bls. 35-37).

    Žessar ašferšir viršast henta į öllum skólastigum, jafnt leikskólum, grunnskólum, framhaldsskólum og hįskólum, sem og annars stašar ķ fulloršinsfręšslu.

    Nįskyld sżnismöppunni er sżningin. Höfundur hefur raunar oft haldiš žvķ fram aš sżning sé öflug en vanrękt kennsluašferš. Hér er įtt viš hvers konar sżningar og kynningar nemenda ķ tengslum viš verkefnaskil, t.d. į fróšleik sem žeir hafa višaš aš sér, unniš śr og og sett fram.

    Sjįlfsmat

    Ķ alhliša nįmsmati er mikil įhersla lögš į virka žįtttöku nemenda. Žeir eru, eftir žvķ sem kostur er, hafšir meš ķ rįšum um matiš og sjįlfsmat og jafningjamat er fastur lišur. Nemendur halda gjarnan dagbękur eša leišarbękur žar sem žeir fęra hugleišingar sķnar um nįmiš. Sömuleišis er byggt į vištölum viš nemendur žar sem rętt er hvernig til hefur tekist og nemendur hvattir til aš leggja mat į nįmiš.

    Gildi žess aš nemendur taki žįtt ķ nįmsmati er margžętt. Ķ fyrsta lagi mį nefna aš žess er aš vęnta aš nemendur skilji betur til hvers er ętlast af žeim ķ nįminu ef žeir hafa tekiš virkan žįtt ķ aš ręša markmiš žess sem og hvort žeim hafi veriš nįš. Ķ annan staš mį nefna aš sjįlfsmat eykur lķkur į žvķ aš nemendur geri sér sem gleggsta grein fyrir veikum hlišum sķnum og sterkum. Sjįlfsmat og jafningjamat krefst įbyrgrar afstöšu og fullrar alvöru og hefur žannig uppeldisgildi. Loks getur sjįlfsmat nemenda veitt kennurum żmsar mikilvęgar upplżsingar sem žeir geta ekki aflaš meš öšrum hętti.

    Enn eru ónefndar višhorfakannanir sem kennarar gera til aš kanna hug nemenda til višfangsefna, nįmsefnis og skipulags. Dęmi um slķka könnun mį sjį į Mynd 4.

    Mynd 4 Dęmi um višhorfakönnun

    Višhorfakönnun ķ stęršfręši

     

    Žaš sem viš gerum

     

    Skemmtilegt

     

    Ķ lagi

     

    Leišinlegt

    Bśšarleikur

         

    Samlagning

         

    Frįdrįttur

         

    Margföldun

         

    Deiling

         

    Sitt af hverju tagi

         

    Rśmfręši

         

    Oršadęmi

         

    Leikir og spil

         

    Klukkan

         

    Peningar

         

    Męlingar

         

    Įhugavert er aš mįlsvarar alhliša mats leggja ekki ašeins įherslu į aš sjįlfsmat og jafningjamat sé framkvęmt af nemendum. Įhersla er einnig lögš į aš kennarnir hafi žennan hįtt į sjįlfir viš žróun matsašferša sinna. Žróašar hafa veriš żmsar ašferšir viš aš aušvelda kennurum aš veita hver öšrum žaš ašhald og stušning (sjį t.d. Wiggins 1997). Žetta gildir raunar um ašrar žęr ašferšir sem hér hafa veriš nefndar. Flestar žeirra geta kennarar notaš viš aš bęta eigin kennslu (sjį t.d. McTighe 1997:7).

    Einkunnir og vitnisburšur

    Svo sem sjį mį af žvķ sem hér fer į undan eru markviss upplżsingasöfnun og skipuleg skrįning og nįkvęm greining į gögnum ašalsmerki alhliša nįmsmats.

    Eitt helsta nżjabrumiš ķ nįmsmati af ętt alhliša nįmsmats eru svokallašir marklistar (scoring rubrics) eša višmišunartöflur. Marklistar eru hafšir til hlišsjónar viš mat į śrlausnum eša frammistöšu. Žeir byggjast į aš skilgreina, af eins mikilli nįkvęmni og unnt er, žęr kröfur sem geršar eru eša žęr višmišanir sem hafšar eru til hlišsjónar viš mat.

    Einfaldast er aš skżra žetta meš dęmum.

    Tafla 2 Marklisti til aš nota viš mat į kynningu (įvarpi)

    Višmišun

     Mark (Quality)

    Nęr athygli įheyrenda Nefnir dęmi, segir skemmtilega sögu, spyr spurninga, beitir fyrir sig sżnikennslu, sżnir mynd, eša greinir frį persónulegum įstęšum žess aš žetta višfangsefni er į dagskrį Kynnir efniš ķ örstuttu mįli (meš einni eša tveimur setningum) og byrjar sķšan įvarpiš. Byrjar įvarpiš formįlalaust

    (Goodrich 1997:17)

    Megintilgangur marklistanna er aš aušvelda kennurum matiš, létta žeim aš gera nemendum grein fyrir žvķ til hvers er ętlast og į hverju mat žeirra er byggt. Um leiš eru marklistarnir ašferš sem stušlaš gęti aš auknu samręmi ķ mati, bęši hjį hverjum kennara sem og milli kennara.

    Žessi hugmynd er ekki meš öllu framandi. Til gamans mį geta žess aš įriš 1938 gaf fręšslumįlastjórnin śt svokallašan Skriftarmęlikvarša meš skriftarsżnishornum sem vališ höfšu žeir Gušmundur I. Gušjónsson, Jóhannes śr Kötlum og Magnśs Įstmarsson og veršur ekki annaš séš en aš hann byggist į svipašri hugsun.

    Mynd 5 Śr skriftarmęlikvarša Gušmundar I. Gušjónssonar, Jóhannesar śr Kötlum og Magnśsar Įstmarssonar

     

    (Mynd vantar)

     

    Marklista af žvķ tagi, sem hér hafa veriš gefin dęmi um, mį einnig nota viš sjįlfsmat og jafningjamat (Goodrich 1997:15).

    Umręša og nišurstöšur


    Meš žeim ašferšum, sem kenndar eru viš alhliša nįmsmat, er stefnt aš žvķ aš byggja matiš į sem traustustum heimildum um žaš sem nemandinn kann. Ķ staš žess aš byggja matiš į einu prófi eša nokkrum prófum er fjölžęttra upplżsinga aflaš og skipulega unniš śr žeim. Jay McTighe (1997) beitir žeirri įgętu samlķkingu aš lķkja megi prófi viš aš taka eina skyndimynd af nemanda, mešan lķkja mį ašferšum alhliša nįmsmats viš aš safna ljósmyndum af nemendum saman ķ stórt albśm sem sżni žróun og breytingar į löngu tķmabili (bls. 12).

    Greinarhöfundi sżnast meginkostir žessara ašferša fólgnir ķ žvķ aš žęr viršast geta dugaš, a.m.k. aš einhverju marki, til aš meta żmis žau markmiš sem erfitt eša ókleift er aš meta meš hefšbundnu nįmsmati og prófum. Hér mį nefna mörg mikilvęgustu markmiš skólastarfs.

     Tafla 3 Dęmi um mikilvęg markmiš og žętti sem öršugt er aš meta meš skriflegum prófum

     

    Leikni Umręšur, upplestur, tilraunir, tjįning, vinnubrögš, leikni ķ samskiptum
    Vinnuvenjur Umgengni, įstundun, išni, frumkvęši, įręši, śthald
    Félagsleg višhorf Tillitssemi, umhyggja, löngun til aš stušla aš góšum samskiptum
    Įhugi - starfsgleši Įnęgja, lķfsfylling
    Ašlögun Viršing, kunna aš taka gagnrżni, tilfinningalegt jafnvęgi, sjįlfstjórn

    Hafa veršur ķ huga aš žessar ašferšir žurfa ekki endilega aš koma meš öllu ķ staš annarra ašferša, eša ryšja žeim śr vegi. Žęr geta ef vill veriš kęrkomin višbót ķ leitinni aš betra nįmsmati. Žvķ mį ekki gleyma aš skrifleg kunnįttupróf geta ef vill veriš hluti af alhliša nįmsmati.

    Eins og vikiš var aš hér ķ inngangi er žessi nįmsmatshreyfing ķ miklum uppgangi ķ Bandarķkjunum. Mörg skólahverfi og fręšsluumdęmi hafa tekiš upp žessar ašferšir, annašhvort ķ staš stašlašra prófa eša til hlišar viš žau. Ķ nokkrum rķkjum, t.d. ķ Arizona, Connecticut, Kalifornķu og Vermont, hafa nįmsmatsašferšir ķ žessum anda veriš geršar aš hluta af formlegu, opinberu nįmsmati (sjį t.d. Kane og Mitchell 1996:viii; Easton og Koehler 1996).

    Meginvandinn viš aš koma žessari gerš nįmsmats ķ framkvęmd viršist svipašur og žegar um ašrar nżjungar ķ kennslu er aš ręša. Um er aš ręša talsverša višbótarvinnu fyrir kennara. Gagnasöfnun, gerš mats- og marklista, śrvinnsla gagna, samantekt upplżsinga og endurgjöf til nemenda og foreldra gerir verulegar kröfur til kennara, og ęrinn er tķmaskortur žeirra fyrir. Žaš er hins vegar eindregin skošun höfundar aš sś óįnęgja, sem rķkir meš žęr ašferšir sem mest eru notašar viš nįmsmat um žessar mundir, sé svo mikil og djśptęk aš kennarar muni leggja į sig žessa vinnu ķ žvķ skyni aš bęta nįmsmatsašferšir sķnar. Margt bendir til žess aš markviss og vönduš beiting žeirra ašferša, sem lżst hefur veriš ķ žessari grein, geti bętt nįmsmat verulega, gert žaš fyllra, vķštękara og sanngjarnara.

    Sś bylting, sem nś stendur yfir ķ tölvu- og upplżsingatękni, tölvusamskiptum, mišlun og fjölföldun, mun gjörbreyta möguleikum kennara til aš beita žessum ašferšum. Samvinna kennara er nś ekki lengur bundin žvķ aš vera į sama staš. Upplżsingar er hęgt aš gera ašgengilegar į vefsķšum žar sem hęgt er aš nįlgast efniš fyrirhafnarlķtiš hvašan sem er śr heiminum. Stafręnar ljósmyndavélar og myndbandsupptökuvélar aušvelda til muna aš halda til haga upplżsingum um frammistöšu og verkefni nemenda. Upplżsingaöflun veršur aušveldari, léttara veršur aš varšveita yfirgripsmiklar upplżsingar ķ mismunandi formi og hafa reišu į žeim. Ekki er ólķklegt aš nemendur muni ķ nęstu framtķš vinna flest skólaverkefni sķn meš ašstoš tölva og varšveita gögn sķn į geisladiskum (eša meš sambęrilegri tękni) eša gera žau ašgengileg į vefsķšum.

    Žvķ skal hér spįš aš į nęstu įrum verši žęr ašferšir, sem hér hafa veriš reifašar, mjög ķ svišsljósinu. Undanfarin įr hefur aukin įhersla veriš lögš į samręmd próf hér į landi, žeim fjölgaš og nišurstöšur geršar opinberar. Žvķ skal ekki į móti męlt aš žessi tilhögun veitir skólum eitthvert ašhald. Ašhald og eftirlit meš skólastarfi hefur sįrlega skort hér į landi. Į móti žessu veršur aš tefla żmsum žeim neikvęšu įhrifum sem prófin viršast hafa į skólastarf og żmsum žeim skašlegu aukaverkunum sem žeim fylgja. Inntak prófanna stżrir kennslunni. Hvert nżtt próf, sem Rannsóknastofnun uppeldis- og menntamįla sendir frį sér, veršur aš nokkurs konar nįmskrį. Skólastarfiš mišast fyrst og sķšast viš undirbśning fyrir nęsta prófdag. Afleišingin veršur of oft ófrjótt stagl og skólaleiši. Samręmd próf viršast ašeins prófa örlķtiš brot af žvķ sem mikilvęgt er aš efla, žjįlfa og žroska hjį nemendum. Žau reyna lķtiš į sjįlfstęš vinnubrögš og hugsun, upplżsingaöflun, śrvinnslu eša mat. Žau krefjast sjaldan frjórrar hugsunar, innsęis, hugmyndaflugs eša sköpunargįfu. Žau prófa ekki hęfni til aš vinna meš öšrum eša til aš taka tilllit til annarra. Žau reyna ekki į frumkvęši eša stjórnunarhęfileika. Formlegt nįmsmat veršur meš einhverjum hętti aš nį til žessara žįtta.

    Ķslendingar standa nś į krossgötum. Framundan eru aldamót. Žeir nemendur, sem nś stunda nįm ķ grunnskólum, verša virkir žjóšfélagsžegnar į tuttugustu og fyrstu öld. Viš lifum nś byltingu ķ tölvu- og upplżsngatękni sem mun gjörbreyta atvinnuhįttum, verslun, peningamįlum, samskiptum (jafnt einstaklinga, stofnana, fyrirtękja sem žjóša) og fjölmišlun. Spurt er hvaša kröfur framtķšarsamfélagiš geri til žeirrar kynslóšar sem veriš er aš fręša og ala upp ķ skólum. Vart veršur mikiš upp śr žvķ lagt aš kunna Gauragang Ólafs Hauks Sķmonarsonar utanbókar eins og nś viršist gert ķ mörgum skólum! Krafa framtķšarinnar hlżtur aš vera um fólk sem kann aš beita hugsun sinni af innsęi og sköpunarkrafti, kann aš afla sér upplżsinga og vinna śr žeim meš gagnrżnum hętti, getur nįlgast višfangsefni frį nżjum og óvęntum sjónarhornum, er óragt viš aš setja fram hugmyndir, getur rökstutt žęr, kann aš gera skynsamlegar įętlanir og bżr yfir getu til aš hrinda žeim ķ framkvęmd. Ekki viršist sķšur mikilsvert aš ķ skólastarfi sé allt kapp lagt į aš efla frumkvęši nemenda og įręši, sem og aš rękta meš žeim vinnusemi, įbyrgšartilfinningu, umburšarlyndi, fordómaleysi og vķšsżni. Žessi mikilvęgu markmiš verša ekki vel męld meš hefšbundnum, skriflegum kunnįttuprófum. Eigi aš setja slķk markmiš į oddinn į borši, en ekki ašeins ķ orši, eins og nś er, hlżtur aš verša litiš til einhverra žeirra ašferša sem duga. Ekki veršur annaš séš, en aš žęr ašferšir sem hér hafa veriš reifašar, séu vęnlegur kostur.


    Höfundur žakkar Helga Skśla Kjartanssyni, Ólafi J. Proppé og Žórši Helgasyni fyrir góšar įbendingar viš handrit aš žessari grein.

    Tilvķsanir

    Ašalnįmskrį grunnskóla. Samfélagsfręši. 1977. Reykjavķk, Menntamįlarįšuneytiš, skólarannsóknadeild.

    Ašalnįmskrį gunndkóla. Tónmennt. 1976. Reykjavķk, Menntamįlarįšuneytiš, skólarannsóknadeild.

    Barton, James og Angelo Collins (ritstj.). 1997. Portfolio assessment. A handbook for educators. Menlo Park, Innovative Learning Publications.

    Birna Sigurjónsdóttir. 1993. Hvaša gagn gera samręmd próf ķ grunnskóla? Nż menntamįl, 11:1, 36-37.

    Cole, Donna. J., Charles W. Ryan og Fran Kick. 1995. Portfolios Across the Curriculum and Beyond. Thousand Oaks, Corwin Press.

    Easton, Lois Brown og Paul K. Koehler. 1996. Arizona's Educational Reform: Creating and Capitalizing on the Conditions for Policy Development and Implementation. Ķ: Kane, Michael B. og Ruth Mitchell (ritstj.). Implementing Performance Assessment. Promises, Problems and Challenges. Mahwah, New Jersey, Lawrence Erlbaum. Bls. 161-182.

    Gardner, Howard. 1991. The Unschooled Mind. How Children Think & How Schools Should Teach. New York, Basic Books.

    Gibbs, Caroline V. 1994. Beyond Testing. Towards a Theory of Educational Assessment. London og Washington, The Falmer Press

    Goodrich, Heidi. 1997. Understanding Rubrics. Educational Leadership, 54:4, 14-17.

    Gronlund, Norman, E. og Robert L. Linn. 1990. Measurement and Evaluation in Teaching. [6. śtgįfa] New York, Macmillan.

    Gušmundur I. Gušjónsson, Jóhannes śr Kötlum, Magnśs Įstmarsson. 1938. Skriftarmęlikvarši. [Reykjavķk : s.n.].

    Gušmundur I. Gušjónsson og Marinó L. Stefįnsson. [1964]. Skriftarmęlikvarši: til hlišsjónar viš einkunnargjöf ķ skrift. Reykjavķk, Rķkisśtgįfa nįmsbóka

    Gušnż Helgadóttir. 1979. Um nįmsmat. Reykjavķk, Menntamįlarįšuneytiš, skólarannsóknadeild.

    Gušnż Helgadóttir. 1980. Um opinn skóla: Fossvogsskóli. Reykjavķk, Menntamįlarįšuneytiš, skólarannsóknadeild.

    Gunnar Karlsson. 1984. Sögukennslu-skammdegiš 1983-84. Ķ Tķmariti Mįls og menningar, 45:4 (405-415).

    Hart, Diane. 1994. Authentic Assessment: A Handbook for Educators. Menlo Park o.v., Addison-Wesley.

    Ingvar Sigurgeirsson. 1998. Litróf kennsluašferšanna. Reykjavķk, Bóksala kennaranema.

    Jarolimek, John. 1977. Social studies competencies and skills. New York, Macmillan.

    Kane, Michael B. og Ruth Mitchell (ritstj.). 1996. Implementing Performance Assessment. Promises, Problems and Challenges. Mahwah, New Jersey, Lawrence Erlbaum.

    Khattri, Nidhi og David Sweet. 1996. Assessment Reform: Promises and Challenges. Ķ: Kane, Michael B. og Ruth Mitchell (ritstj.). Implementing Performance Assessment. Promises, Problems and Challenges. Mahwah, New Jersey, Lawrence Erlbaum. Bls. 1-21.

    Lilja M. Jónsdóttir. 1996. Skapandi skólastarf. Reykjavķk, Nįmsgagnastofnun.

    McTighe, Jay. 1997. What Happens Between Assessments. Educational Leadership, 54:4, 6-12.

    "lafur J. Proppé. 1975. Nokkrar įbendingar um mįmsmat. Reykjavķk, Menntamįlarįšuneytiš, skólarannsóknadeild.

    "lafur J. Proppé. 1983. A Dialectical Perspective on Evaluation as Evolution: A Critical View of Assessment in Icelandic Schools. Reykjavķk, Bóksala stśdenta.

    Ragnheišur Hermannsdóttir. 1994. Nįmsmat ķ 1.-7. bekk: Skżrsla um žróunarverkefni ķ Vesturbęjarskóla 1992-1994. Reykjavķk, Vestubęjarskóli.

    Resnick, Dainel og Lauren B.Resnick. 1996. Performance Assessment and the Multiple Functions of Educational Measurement. Ķ: Kane, Michael B. og Ruth Mitchell (ritstj.). Implementing Performance Assessment. Promises, Problems and Challenges. Mahwah, New Jersey, Lawrence Erlbaum. Bls. 23-38.

    Rowntree, Derek. 1983. Matsatriši. Nįmsmat og įhrif žess. Reykjavķk, Nįmsgagnastofnun. [Bókin heitir į frummįlinu Assessing students - How shall we know them? og kom fyrst śt hjį Harper & Row 1977].

    Rósa Eggertsdóttir og Rśnar Sigžórsson. 1984. Samręmd próf - jöfnušur til nįms? Nż menntamįl, 2:2, 11-13.

    Sigrķšur Heiša Bragadóttir, Aušur Ögmundsdóttir og Helgi Grķmsson. 1997. Skrifaš ķ skrefum. Ferlisritun. Handbók kennara. Reykjavķk, Nįmsgagnastofnun.

    Sigrķšur Valgeirsdóttir. 1972. Hlķtarnįm og nżjar matsašferšir. Menntamįl, 45:1, 36-42.

    Sills-Briegel, Tony, Candace Fisk og Vicki Dunlop. 1997. Graduation by Exhibition. Educational Leadership, 54:4, 66-71.

    Wiggins, Grant. 1997. Practicing What We Preach in Designing Authentic Assessments. Educational Leadership, 54:4, 18-25.

    Wilson, Mark og Raymond J. Adams. 1996. Evaluating Progress With Alternative Assessments. Ķ: Kane, Michael B. og Ruth Mitchell (ritstj.). Implementing Performance Assessment. Promises, Problems and Challenges. Mahwah, New Jersey, Lawrence Erlbaum. 39-60.

    Žorsteinn Gunnarsson. 1990. Controlling Curriculum Knowledge: a Documentary Study of the Icelandic Social Science Curriculum Project (SSCP) 1974-1984. [Doktorsritgerš frį Ohio University, College of Education.]

    Žorsteinn Siguršsson. 1968. Skólakerfiš ķ Austur-Žżskalandi. Menntamįl, 41: 3, 237-251.

    Žurķšur J. Kristjįnsdóttir. 1970. Nįmsmat. Menntamįl, 43:1, 35-39.

     Jślķ 1998 / Ingvar Sigurgeirsson