Alnęmisveiran (HIV) og alnęmi

Eru uppi efasemdir um orsakir alnęmis?

Efasemdir um aš alnęmisveiran (HIV eša Human Immunodeficiency Virus) sé orsök alnęmis komu fyrst fram į rannsóknastofnun ķ Kalifornķu og hafa skotiš upp kollinum af og til sķšan. Žessar efasemdir hafa aldrei byggt į neinum gildum rökum, žęr hafa valdiš miklu tjóni og žaš sorglega er aš žęr hafa vķša falliš ķ góšan jaršveg mešal alnęmissjśklinga. Alltaf er til fólk sem afneitar öllum vķsindum og lęknavķsindin hafa išulega oršiš fyrir baršinu į slķku. Žaš er t.d. til talsvert af fólki sem afneitar afstęšiskenningu Einsteins, žróunarkenningu Darwins eša žvķ aš reykingar valdi lungnakrabbameini og ęšasjśkdómum. Ķ flestum tilvikum er um aš ręša meinlausa sérvisku en stöku sinnum getur hśn valdiš miklu tjóni. Žaš sem oftast gengur best aš śtbreiša mešal almennings eru samsęriskenningar; venjulega į aš vera um aš ręša samsęri vķsindamanna, yfirvalda og gjarnan einnig stórra fyrirtękja žannig aš mįliš fįi į sig blę peningahagsmuna og spillingar.

Į sķšustu įrum hefur ķ vaxandi męli boriš į tortryggni, vantrś og jafnvel andśš ķ garš vķsinda og vķsindamanna. Ķ žessu felst oftast mikill misskilningur į ešli vķsinda og į žvķ hvernig vķsindamenn hugsa. Žvķ er t.d. stundum haldiš fram aš vķsindamenn séu kreddufastir og žröngsżnir en stašreyndin er sś aš góšur vķsindamašur er alltaf reišubśinn aš skipta um skošun og višurkenna aš hann hafi haft rangt fyrir sér ef nż sannindi koma ķ ljós. Vķsindamašur sem ekki er gęddur žessum eiginleikum er ekki góšur vķsindamašur og ķ žvķ samkeppnissamfélagi sem flestir vķsindamenn bśa viš komast bara žeir góšu įfram. Gott dęmi um andvķsindalega hugsun er aš afneita kenningu vķsindamanna um aš HIV valdi alnęmi. Ķ stašinn er reynt aš gera gys aš einfeldni vķsindamanna og einnig hefur veriš sett fram sś samsęriskenning aš orsök alnęmis sé lyf og fķkniefni en lęknar, yfirvöld og lyfjaframleišendur hafi gert meš sér samkomulag um ašra skżringu.

Sterkt tölfręšilegt samband milli sżkils og sjśkdóms getur ekki talist sönnun žess aš sżkillinn orsaki sjśkdóminn. Žetta žżšir aš almennt getur veriš erfitt aš sanna aš einhver sżkill (t.d. frumdżr, bakterķa eša veira) orsaki tiltekinn sjśkdóm. Žaš sem tališ er žurfa til aš sżna fram į orsakasamband milli sżkils og sjśkdóms er einkum aš sjśklingar meš sjśkdóminn hafi ķ sér sżkilinn ķ verulegu magni og aš berist sżkillinn ķ menn (eša ašrar lifandi verur) fįi žeir sjśkdóminn innan tiltekins tķma. Allt žetta er til stašar varšandi HIV og alnęmi. Aš vķsu hafa fundist nokkrir einstaklingar meš sjśkdómseinkenni alnęmis įn žess aš ķ žeim hafi fundist HIV-smit, en į žessu eru nokkrar hugsanlegar skżringar sem allar eru mun nęrtękari en aš ekkert orsakasamband sé milli HIV og alnęmis.

Į įrunum 1979 til 1986 smitušust 1227 breskir blęšarar af HIV. Į žessu tķmabili gat blóšgjafablóš ķ Bretlandi, eins og annars stašar, innihaldiš HIV en į įrunum 1985-86 var vķšast hvar fariš aš skima allt blóšgjafablóš fyrir žessari veiru. Žessir 1227 einstaklingar voru um 20% allra breta sem gengu meš žį blęšingarsjśkdóma sem um ręšir. Skżringin į žessu er sś aš ef blęšarar fį įverka, jafnvel minni hįttar, getur oršiš mikil blęšing og žeir žurfa oft aš fį blóšgjafir. Fyrir nokkrum mįnušum voru birtar nišurstöšur rannsóknar sem nįši til allra žekktra breskra blęšara į įrunum 1977 til 1991 en žar er um aš ręša 6278 manns. Geršur var margvķslegur samanburšur į afdrifum žeirra sem smitušust af HIV og hinna sem ekki smitušust. Eitt af žvķ markveršasta sem kom ķ ljós var aš įrlegt dįnarhlutfall (dįnartķšni) tķfaldašist hjį žeim smitušu į rannsóknartķmabilinu. Įrlegt dįnarhlutfall hjį žeim ósmitušu var um 0,8% og hélst óbreytt allt tķmabiliš. Hjį žeim smitušu var įrlegt dįnarhlutfall einnig um 0,8% fyrir 1985 en eftir žaš įr fór dįnarhlutfalliš stöšugt hękkandi og nįši 8,1% į įrunum 1991-92. Höfundar rannsóknarinnar komast aš žeirri nišurstöšu aš nęr alla žessa miklu aukningu megi skżra meš alnęmi. Nś er žaš ekki svo aš brżn žörf hafi veriš į frekari sönnunum fyrir žvķ aš HIV valdi alnęmi en nišurstöšur žessarar vöndušu og višamiklu rannsóknar ęttu aš taka af öll tvķmęli.

1996