Heila- og męnusigg (MS)

Er loksins fariš aš hylla undir lęknigu viš žessum erfiša sjśkdómi?

Erfitt er aš finna lękningu viš sjśkdómi ef viš skiljum ekki ešli hans. Til aš góš lękning finnist žarf aš rannsaka nišur ķ kjölinn, ešli og orsakir viškomandi sjśkdóms og žį fyrst er hugsanlega hęgt aš rįšast gegn frumorsök hans. Einn žeirra sjśkdóma sem gengiš hefur įkaflega illa aš skilja er heila- og męnusigg sem oftast gengur undir erlendu skammstöfuninni MS (multiple sclerosis). Lengi var tališ lķklegast aš um vęri aš ręša veirusżkingu, og sumir telja enn aš svo geti veriš. Ein af įstęšum žessa er sś aš skemmdirnar sem verša ķ mištaugakerfinu lķkjast žvķ sem sést viš sjśkdóma ķ dżrum sem vitaš er aš stafa af veirum og mį žar t.d. nefna visnu ķ saušfé. Į grundvelli rannsókna undanfarinna įra žykir flest benda til žess aš um sé aš ręša truflun į starfsemi ónęmiskerfisins sem byggir į arfgengi og umhverfisžįttum.

Į undanförnum įrum hefur veriš unniš ötullega aš rannsóknum į MS. Fundist hafa breytingar į ónęmiskerfi MS-sjśklinga, sem gefa įkvešnar vķsbendingar um hugsanlegar orsakir sjśkdómsins. Žar koma viš sögu żmis efni og frumur sem taka žįtt ķ starfsemi ónęmiskerfisins, m.a. svo kallašar T-frumur. Į grundvelli žessarar nżju žekkingar er nś veriš aš rannsaka ótal efni og hugsanleg įhrif žeirra į gang sjśkdómsins. Fyrir u.ž.b. 10 įrum var frekar lķtiš hęgt aš hjįlpa žessum sjśklingum og lķtiš var aš gerast į žessu sviši. Sķšan žį hafa rannsóknir blómstraš og komiš hafa į markaš ķ heiminum tvö lyf, beta-interferón og kópólżmer I. Menn vona aš žessi lyf geti haft įhrif į gang sjśkdómsins žó svo aš ekki séu fyrir žvķ góšar sannanir ennžį. Stašan hefur veriš metin žannig aš viš erum meš sjśklinga sem oftast eru į besta aldri (20-40 įra), žeir eru meš erfišan sjśkdóm sem engin įrangursrķk mešferš er til viš, en žessi nżju lyf vekja veika von og segja mį aš viš höfum ekki miklu aš tapa. Ef žessi lyf gera gagn viršist žaš vera helst hjį žeim sem ekki hafa gengiš meš sjśkdóminn lengi og fį sķendurtekin veikindaköst žar sem įstandiš versnar meš hverju kasti. Žaš er ekki sķšur įhugavert aš į grundvelli žeirra nżju hugmynda um ešli sjśkdómsins, sem nefndar voru aš ofan, er veriš aš gera rannsóknir į meira en 20 mismunandi efnum og hugsanlegu lękningagildi žeirra viš MS. Žvķ mį telja nokkuš öruggt aš į nęstu įrum komi į markaš nż lyf, sem vonandi geta hjįlpaš fórnarlömbum žessa sjśkdóms.

MS-sjśkdómurinn er mun algengari ķ köldum löndum en heitum, hann hefur veriš til frį ómunatķš og tķšnin viršist standa ķ staš. Ķ Noršur-Evrópu fęr um 1 af hverjum 2000 žennan sjśkdóm en 1 af 10000 ķ hitabeltinu og svo viršist sem žessi munur rįšist af umhverfisžįttum. Flestir fį sjśkdóminn į aldrinum 20 til 40 įra og hann er heldur algengari mešal kvenna en karla. Fyrstu einkennin geta m.a. veriš dofi ķ śtlim eša andliti, minnkašur styrkur ķ hendi eša fęti, sjóntruflanir, óvenjuleg žreyta, svimi eša truflun į starfsemi žvagblöšru. Hjį flestum kemur sjśkdómurinn ķ köstum, ķ byrjun jafnar sjśklingurinn sig aš mestu milli kasta en sķšan veršur hęgt og hęgt um varanlega fötlun aš ręša. Sjaldgęfara er aš sjśkdómurinn versni jafnt og žétt įn kasta. Hjį stórum hluta sjśklinganna veršur aldrei um verulega fötlun aš ręša og sjśkdómurinn hefur žį ekki įhrif į ęvilengd. Gangur sjśkdómsins er įkaflega einstaklingsbundinn, hlé į milli kasta getur veriš allt aš 25 įr, en til eru dęmi um aš sjśkdómurinn hafi dregiš sjśklinginn til dauša į minna en einu įri. Žeir sem deyja śr MS eru venjulega oršnir verulega lamašir, stundum ķ öndunarvél og hafa ekki lengur stjórn į žvaglįtum og hęgšum, en žegar svo er įstatt er mikil hętta į lķfshęttulegum sżkingum. Žessi breytilegi gangur sjśkdómsins milli einstaklinga gerir rannsóknir į įhrifum lękninga erfišar, žęr krefjast stórra sjśklingahópa og langs tķma til aš nišurstöšurnar verši marktękar.

© Magnśs Jóhannsson