Birtist ķ Degi 1. aprķl 1999, s. 14.

 

Genmang og erfšaenska

 

Skśli Siguršsson

 

 

 

 

 

 

Fimmtudaginn 25. mars sķšastlišinn birtist ķ Degi (s. 7) įdrepa eftir Högna Óskarsson gešlękni og rįšgjafa Ķslenskrar erfšagreiningar vegna umręšu um gagnagrunnsmįliš į veraldarvefnum į vegum sjónvarpsstöšvarinnar CNN. Sišfręšingur aš nafni Jeffrey P. Kahn viš Minnesota-hįskóla hóf hana og ķ kjölfariš fylgdu skemmtileg oršaskipti. Gušsteinn Bjarnason, blašamašur hjį Degi, gerši umręšunni góš skil ķ fréttaskżringu mišvikudaginn 17. mars (s. 8-9).

 

Högni undrast vanžekkingu žeirra sem tjįšu sig um gagnagrunninn į öldum ljósvakans žrįtt fyrir mikla umfjöllun um mįliš ķ innlendum og erlendum fjölmišlum. Hann furšar sig į misskilningi, rangtślkunum og śtśrsnśningum į stašreyndum sem aš hans mati auškenndu framlag Ķslendinganna sem tóku žįtt ķ umręšunni. Hann veitir Rķkharši Egilssyni, Einari Įrnasyni, Tómasi Helgasyni, Boga Andersen og undirritušum įdrepu og ręšir žau orš Russells Moxham aš hefši Halldór Kiljan Laxness veriš į lķfi og veriš virkur žįtttakandi ķ umręšunni hefši hann hugsanlega stemmt stigu viš samžykkt laga um gagnagrunn. Žaš telur Högni fjarri sanni. Undir lokin segir Högni aš margir žeirra, sem hann hafi veitt įdrepuna, hafi lagt żmislegt gagnlegt til umręšunnar um gagnagrunnin, en bętir viš: "Žvķ er žaš mišur aš žeir viršast nś hafa grafiš sig žaš djśpt ķ skotgrafir aš žeir sjį ekki aš landslagiš er breytt, og aš nįšst hefur samkomulag um margt žaš sem įšur var um barist."

 

Nż mįllżska ķ gagnagrunnsumręšunni

 

Oršfęri Högna er slįandi og kom undirritušum ķ hug blašagrein eftir Žorstein Gylfason heimspeking sem birtist įriš 1984. Greinin nefndist "Gamlenska og nżlenska" og gerši Žorsteinn žar aš umręšuefni greinina "Stjórnmįl og męlt mįl" eftir George Orwell frį įrinu 1946. Žar ręddi Orwell um bįgt įsigkomulag enskrar tungu og sagši aš įstęšan geti ekki einfaldlega veriš slęm įhrif einstakra rithöfunda heldur hlyti skżringanna fyrst og fremst vera aš leita į sviši stjórnmįla og efnahagsmįla. Hann taldi aš unnt vęri aš snśa viš žessari óheillažróun. "Hśn [ensk tunga] veršur ljót og ónįkvęm vegna žess aš hugsanir okkar eru heimskulegar, en subbuskapur ķ mešferš tungumįlsins aušveldar okkar aš hugsa heimskulega." Žessar vangaveltur uršu kveikjan aš žeirri framtķšarsżn sem Orwell setti fram ķ stašleysunni 1984. Hann lżsti oršfęri framtķšarsamfélagsins ķ višauka sem nefna mętti grundvallarreglur nżlensku (fylgir ekki ķslensku žżšingunni; önnur śtgįfa kom śt įriš 1983). Žorsteinn žżddi "Newspeak" sem nżlensku en gamlenska var žżšing hans į "Oldspeak."

 

Oršfęri Högna er gott dęmi um erfšaensku, nżja mįllżsku sem gegnsżrt hefur umręšuna um gagnagrunnsmįliš. Žetta er sś mįllżska sem Ķslensk erfšagreining notar ķ röš heilsķšuauglżsinga ķ Morgunblašinu aš undanförnu (19., 20., 21., 23. og 30. mars) žar sem landsmenn eru hvattir til žess aš taka įbyrga afstöšu (gott dęmi um erfšaensku) meš žvķ aš gera ekki neitt og gangast sjįlfviljugir undir jaršarmeniš mišlęgur gagnagrunnur.

 

Merkingu orša snśiš viš

 

Aš mati Orwells var žaš ekki einungis hlutverk nżlensku aš gera kleift aš tślka įkvešna heimssżn heldur einnig aš koma ķ veg fyrir önnur hugsunarform og gleyma eldri sögu skrįšri į gamlensku. Žaš er sömuleišis hlutverk erfšaensku eins og žessar auglżsingar ķ Morgunblašinu sżna glöggt auk įdrepu Högna. Samkomulag į erfšaensku žżšir aš Ķslendingar eiga aš sętta sig viš oršinn hlut og foršast aš hugleiša hvort žaš hafi veriš röng įkvöršun af hįlfu Alžingis aš samžykkja lög um mišlęgan gagnagrunn 17. desember sķšastlišinn. Žeir eiga aš telja lögin dęmi um "nżjan stašal ķ sišfręši rannsókna", samanber svar Högna til Tómasar Helgasonar, en ekki dęmi žess aš žaš er óheppilegt aš stjórnmįlamenn umbylti sišfręšireglum lķkt og sišfręšingar ęttu aš foršast stjórnmįlabyltingar. Orš Vilmundar Gylfasonar gilda enn: "Löglegt en sišlaust."

 

Į erfšaensku benda oršin vanžekking, misskilningur, rangtślkun og śtśrsnśningur til žess aš skošanir, sem svo er lżst, séu réttar. Meš erfšaensku aš vopni er hins vegar reynt aš żta eldri heimssżn og manngildum til hlišar vegna vona um skjótfenginn erfšafręšigróša. Kannski mętti stilla įkafanum ķ hóf?

 

Spjaldskrįrpólitķk

 

Śr grein Laxness, "Mannlķf į spjaldskrį", frį įrinu 1943, sem er endurprentuš ķ Sjįlfsögšum hlutum (Helgafell 1946, s. 178-181), hefur Högni rétt eftir aš skįldiš hafši nefnt žį hugmynd aš koma mętti skrįningu persónuupplżsinga į skipulegra form sem afhenda mętti "višskiftamanni viš vęgu gjaldi". Hins vegar veršur aš taka meš ķ reikninginn aš Laxness viršist meš greininni hafa viljaš samhęfa krafta landa sinna aš hętti žeirrar rökhyggju sem hann lofsöng į žessum įrum. Hann vildi einnig varna žvķ aš einungis vęru teknar saman upplżsingar um ęvi merkismanna, samanber vinnu Pįls Eggerts Ólasonar aš Ķslenzkum ęviskrįm frį landnįmstķmum til įrsloka 1940 sem žį var aš hefjast (komu śt į įrunum 1948-1952 ķ fimm bindum). Aš mati Laxness ętti ekki sķšur aš taka saman yfirlit um ęttir bęnda, vinnumanna, kotśnga, saušažjófa o. s. frv.

 

Laxness var stoltur fyrir hönd Ķslands, sįrnaši dugleysi og sóšaskapur samlanda sinna og beitti oft óvęginni tękni til žess aš hvetja Ķslendinga til dįša. Mannlķfsgreinin ber merki žess. Henni lżkur į eftirfarandi hįtt: "Mér er sagt aš leynilögreglan žżska muni hafa tugmiljónir manna vķšsvegar śr heimi į spjaldskrį, meš athugasemdum um uppruna, hegšun, skošanir og lyndiseinkun, auk ęviatriša, -- allt ķ žeim tilgįngi aš geta geingiš aš mönnunum og drepiš žį viš hentugt tękifęri. Ķ samanburši viš spjaldskrį Himmlers, sem mišast viš morš, vęri lķtiš verk aš gefa žessum fįu Ķslendķngum lķf į spjaldskrį."

 

Lķf į spjaldskrį eru margrar geršar. Ķ Bandarķkjunum er gert manntal į tķu įra fresti og žeim, sem berjast fyrir réttindum innflytjenda og fįtęks fólks, er žaš kappsmįl aš sem flestir séu skrįšir, svo aš veita megi žeim styrki śr opinberum sjóšum. Hins vegar olli manntal ķ Vestur-Žżskalandi į nķunda įratugnum heiftarlegum deilum og neitušu margir aš taka žįtt ķ žvķ m.a. vegna žess aš eftir valdatöku nasista į fjórša įratugnum voru gerš tvö manntöl sem geršu nasistum kleift aš vinsa gyšinga og ašra "óęskilega" žegna śr žjóšskrįnni og finna žeim višeigandi "bišskżli". Laxness gat hins vegar varla vitaš įriš 1943 aš lķf į spjaldskrį žżddi daušadóm yfir mörgum af žessu fólki.

 

Til žess aš ręša um erfšafręši, erfšamengistękni og genmang ķ lok 20. aldar žarf aš stemma stigu viš žeirri hnignun ķslenskrar tungu sem birtist ķ erfšaensku og gerir žaš erfišara en ella aš ręša į skynsaman og öfgalausan hįtt um žį flókna framtķš sem viš blasir.