Evran og Evrópusambandiš

 

 

Įgętt yfirlit um evrumįliš er einnig aš finna ķ grein Willems Buiter, "Er Ķsland hagkvęmt myntsvęši" sem birtist ķ žżšingu minni ķ Fjįrmįlatķšindum 2001. Sjį hér.

 

Sęnska lķnan

Višskiptablašiš, 17.september  2003.  

Žaš heppnašist ekki žó allar helstu stofnanir landsins legšust į eitt. Fjórir stęrstu stjórnmįlaflokkarnir, 80% žingmanna, stęrstu dagblöšin,  fyrirmenn atvinnulķfsins og stęrsti hluti verkalżšshreyfingar reyndu aš fį sęnsku žjóšina til žess aš taka upp evruna en įn įrangurs. Yfirgnęfandi meirihluti hennar sagši nei og žar viš stendur. Eftir aš nišurstašan varš ljós hefur mašur gengiš undir manns hönd aš lżsa žvķ yfir aš hiš sęnska nei skipti litlu sem engu. Žetta vęri ašeins sęnskt innanrķkismįl, sęnsk sérviska. Žaš er hins vegar alrangt. Žessi atkvęšagreišsla skiptir töluvert miklu mįli fyrir framtķš ESB. Fįir gera sér grein fyrir žvķ aš žetta er ķ annaš skipti sem ESB land kżs um hvort taka eigi upp evru ešur ei. Fyrra skiptiš var žegar danir sögšu nei įriš 1999. Ķ öllum hinum evrulöndunum var tekin upp sameiginleg mynt įn žess aš kosiš vęri um hana ķ almennum kosningum.  Meš öšrum oršum, engin žjóš hefur kosiš sameiginlega mynt yfir sig meš beinum kosningum. Og hiš sęnska nei mun draga langan hala į eftir sér. Hęgt er aš nefna nokkrar afleišingar:

 

Gamli Sįttmįli og ESB

Tķmarit Mįls og menningar. Október 2002. Žaš er athyglisvert aš nś ķ upphafi žessarar aldar skuli örlög Noregs og Ķslands aftur vera samtvinnuš ķ Evrópumįlum svo sem var til forna, žvķ hvorugt landiš vill sitja eftir ef hitt gengur ķ ESB. Žetta er žó ekki hiš eina. Hér verša fęrš rök fyrir žvķ aš žęr spurningar sem Ķslendingar žurfa nś aš kljįst viš ķ Evrópumįlum séu aš stofni til žęr sömu og žegar žjóšveldiš leiš undir lok. Žar veldur aš nokkru landfręšileg lega. Landsmenn eru enn fįmenn, sérsinna žjóš ķ śtjašri Evrópu eins og į tķmum Sturlunga. Svo vill einnig til aš žeir valkostir sem nś eru lagšir fyrir žjóšina eru undarlega lķkir žvķ sem geršist žegar landsmönnum baušst ašild aš norska konungdęminu į sķnum tķma. Ķslendingar verša nś aš samžykkja skattgreišslur ķ staš markašsašgangs og fullveldisframsal ķ staš višurkenningar og réttinda ķ Evrópu. Žeir eru ķ raun bešnir um aš tvinna saman stjórnmįl og utanrķkisvišskipti lķkt og tķškast ķ nżrri sameinašri Evrópu. Eins og viš endalok žjóšveldisins snżst spurningin nś um žaš hvort stķga žurfi nż pólitķsk skref til žess aš halda sér ķ hópi fullgildra Evrópužjóša.

 

Sveigjanleiki į vinnumarkaši og upptaka evrunnar

Rannsókn unnin meš Sigurši Jóhannessyni, hagfręšingi hjį Samtökum Atvinnulķfsins. Birt ķ maķ 2002.

Markmiš žessarar rannsóknar er aš gera kerfisbundna greiningu į ķslenskum vinnumarkaši og einkum aš komast aš raun um aš hversu miklu leyti launastig ręšst įn ašildar stéttarfélags. Opinberir launataxtar hafa um langt skeiš veriš miklu lęgri en žau dagvinnulaun sem flestir launžegar fį ķ vasann og žaš gęti gefiš svigrśm ķ žessum efnum. Skżrsluhöfundar fengu ķ žessu skyni ašgang aš gagnasafni Kjararannsóknarnefndar frį įrunum 1992 til 1995. Gögnin sżna svo aš ekki veršur um villst aš žrįtt fyrir aš mišstżring sé mikil į ķslenskum vinnumarkaši rįšast laun aš miklu leyti į markaši og žau bregšast viš efnahagsašstęšum. Ekki er meš nokkrum hętti hęgt aš hugsa sér žetta sem dóm um žaš hvort evran er heppileg fyrir Ķsland ešur ei, heldur ašeins einn liš af mörgum sem skipta mįli žegar sį kostur er ķhugašur. Žessar nišurstöšur benda hins vegar eindregiš til žess aš stefnumótun į vinnumarkaši eigi aš miša aš žvķ aš laun myndist aš miklu leyti į frjįlsum markaši. Ennfremur er fariš yfir umręšuna um vinnumarkaši Evrópu ķ tengslum viš upptöku evrunnar og tengsl vinnumarkašar og stefnumörkunar ķ peningamįlum.

 

Evran og evrópskir vinnumarkašir

Višskiptablašiš, maķ 2002. Yfirlit yfir umręšuna austan Atlantsįla um įhrif evrunnar į evrópska vinnumarkaši. Fyrir žaš fyrsta mun aukin efnahagsleg samžętting og aukiš veršskyn – sem ein sameiginleg mynt mun vissulega kalla fram – skerpa į samkeppni innan myntsvęšisins. Žaš leišir til žess aš atvinnulķf ķ hverju landi veršur viškvęmara fyrir launahękkunum sem eru į skjön viš žaš sem žekkist annars stašar į efnahagssvęšinu. Ķ öšru lagi er sį möguleiki fyrir hendi aš kreppuatvinnuleysi muni skjóta upp kollinum žegar sveigjanlegt gengi getur ekki lengur bętt fyrir ósveigjanleika į vinnumarkaši. Žetta gęti gerst vegna žess aš hagsveiflur séu ósamhverfar į evrusvęšinu eša aš sameiginleg peningamįlastefna hafi mismunandi įhrif ķ mismunandi löndum. Žį mun kreppuatvinnuleysi bętast ofan į žaš kerfisatvinnuleysi sem fyrir er og žrżsta enn frekar į um atvinnuskapandi umbętur.

 

Žorskurinn og gengi krónunnar

Višskiptablašiš janśar 2002. Žvķ hefur oft veriš haldiš fram aš sveigjanlegt gengi sé naušsynlegt til žess aš męta sveiflum ķ śtflutningstekjum. Ķslenskar hagsveiflur eru taldar sérstakar žvķ žęr eru upprunnar ķ sjįvarśtvegi og ósamhverfar viš efnahagslķf ķ öšrum löndum. Sveiflurnar hafa einnig veriš svo krappar aš erfitt yrši aš ganga ķ gegnum žęr įn žess aš njóta gengislękkunar. Fyrir žennan efnahagslega stöšugleika er žvķ lķtiš gjald aš greiša żmsan žjóšhagslegan kostnaš sem hlżst af sjįlfstęšum gjaldmišli, s.s. veršóstöšugleika eša vaxtamun viš śtlönd. Hęgt er aš deila um hve vel žessi greining hefur įtt viš Ķsland į fyrri įrum, en nś standa fįar stošir undir henni. Hęgt er aš tilgreina fjórar įstęšur fyrir žvķ aš mikilvęgi sjįvarśtvegs sé ofmetiš žegar kemur aš gengismįlum.....

 

Krónan og evran, hefur eitthvaš breyst?

Višskiptablašiš, september 2001. Stutt yfirlit yfir žį helstu hagfręšilegu žętti er skipta mįli er ašild aš myntbandalagi Evrópu er metin. Ķ landfręšilegum skilningi eru Ķslendingar mesta jašaržjóš V-Evrópu. Vöruśtflutningur er fįbrotinn, en višskipti landsins viš hjarta Evrópu eru hlutfallslega lķtil. Efnahagslķfiš hefur einnig veriš óstöšugt og veriš mun sveiflukenndara en žekkist ķ flestum öšrum išnvęddum rķkjum. Žessi atriši hafa oft veriš nefnt sem ein helsta įstęša žess aš Ķsland eigi ekki heima ķ myntbandalagi meš öšrum žjóšum, meš vķsan ķ višmiš Mundells. En meš žessu er žó veriš aš vķxla orsökum og afleišingu.

Um višskiptabandalög og framtķš smįrķkja

Višskiptablašiš, nóvember 2001. Fjöldi sjįlfstęšra rķkja óx mjög hratt į tuttugustu öld og nįlgast nś 200. Ķ žessum hópi teljast mörg smįrķki. Nś er 87 sjįlfstęš žjóšlönd ķ heiminum meš fęrri en fimm milljónir ķbśa og žar af eru 35 lönd meš fęrri en 500.000 sįlir innanboršs. Žessi žróun ber lķklega merki um aš alžjóšaumhverfiš hefur oršiš öruggara fyrir dvergrķki,  en einnig er bersżnlegt aš aukin utanrķkisvišskipti hafa o gert smįrķkjum kleift aš standa ein og óstudd. Frelsi ķ višskiptum er žó fjarri žvķ aš vera sjįlfgefiš. Frį seinni strķši hefur veriš unniš ötullega aš eflingu heimsvišskipta meš višskiptasamningum, s.s. į vegum GATT eša WTO, sem hafa lękkaš mešaltolla frį 40% nišur ķ 5%. Markmiš žessara samninga hefur veriš žaš aš gera heiminn aš einu višskiptasvęši, žar sem allir standa jafnfętis og stjórnmįl eru ašskilin frį višskiptum.

Margt bendir til žess aš samningar um aukiš višskiptafrelsi muni nś fara fram į vettvangi višskiptaklśbba eša tollabandalag, žar sem stjórnmįlum og višskiptum veršur tvinnaš saman. Žrįtt fyrir aš slķkar klśbbar séu įkjósanlegir farvegir fyrir stjórnmįlasamvinnu, sem oft og tķšum er mjög mikilvęg fyrir smįrķki, er samt um afturför aš ręša. Stórar višskiptablokkir eru lķklegri til žess aš leggja į tolla til žess aš hafa įhrif į heimsmarkaši eša nį einhverjum öšrum pólitķskum markmišum. Best vęri vitanlega aš smįrķkin gętu tekiš žįtt ķ stjórnmįlasamvinnu į grundvelli žeirra mįlefna sem vęru žar til umręšu, en ekki til žess eins aš reyna aš tryggja sér markašsašgang. Af sökum er ekki frįleitt aš flokka óvini heimsvęšingar einnig sem óvini sjįlfstęšra smįrķkja.

 

Bandarķski prófessorinn og ķslenska krónan

Višskiptablašiš maķ 2001. Įriš 1991 fengu ķslensk stjórnvöld fręgan bandarķskan hagfręšiprófessor, Paul Krugman aš nafni, til žess aš meta framtķš krónunnar. En į žeim tķma voru uppi įform um aš tengja krónuna viš ECU (sem var ek. fyrirrennari evrunnar) og leysa žannig veršbólguvanda landsins ķ eitt skipti fyrir öll. Nś įratug seinna hefur žessi įlitsgerš aftur komiš upp į yfirboršiš ķ umręšum um framtķš krónunnar. Žess vegna er freistandi aš blįsa rykiš af ritgerš prófessorsins og sjį hvort įlit hans sé enn ķ góšu gildi.

Įlitsgerš Paul Krugmans fyrir Ķslendinga er ekki aš finna ķ ritaskrį hans. Hśn er aš mestu yfirlit yfir grundvallarkennisetningar ķ alžjóšahagfręši - 20 sķšur į kjarnyrtri engilsaxnesku eins og höfundarins er von og vķsa. Höfundurinn sjįlfur sį sér žvķ mišur ekki fęrt aš koma hingaš til lands ķ kjölfar śttektar sinnar eins aš var stefnt (ef til vill vegna žess aš honum voru sendar ónęrgętnar athugasemdir viš ritsmķšina héšan af Ķslandi). En įlitsgeršin var žżdd og birtist ķ Fjįrmįlatķšindum jólin 1991.

Hér er fariš yfir tķttnefnda įlitsgerš og komist žeirri nišurstöšu aš hśn hefur elst mjög illa og Krugman kallinn reyndist glįmskyggn um flest.

 

Evrópa mun rķsa

Vķsbending, jślķ 2000. Margir hafa gagnrżnt Evrópubandalagiš fyrir forneskju og fremur dapra alžjóšlega sżn. Gamlar pólitķskar kreddur viršast lifa žar góšu lķfi į kostnaš efnahagslegrar skynsemi og skattar og höft hafa  skapaš atvinnuleysi og slęvt hagvöxt. Žessir pólitķsku veikleikar m.a. endurspeglast ķ slęmu gengi Evrunnar į fjįrmįlamörkušum og almennri vantrś efnahagslķfi įlfunar. Hins vegar standa breytingar fyrir dyrum. Hagvöxtur er žegar farinn aš glęšast, en žvķ er spįš į nęsta įri mun ESB vaxa hrašar en Bandarķkin ķ fyrsta skipti sķšan įriš 1991. Framtķšarhorfur eru einnig bjartar. Evran hefur žrįtt fyrir byrjunaröršugleika sett af staš kešjuverkandi atburšarįs sem mun breyta og bęta efnahagslķf allra ašildalanda. Ennfremur eru mjög djśpir undirstraumar aš verki beggja megin Atlantsįla sem munu żta ESB fram ķ heimsvišskiptum į mešan Bandarķkin dašra viš einangrunarhyggju. Hafi sķšustu 10 įr veriš įratugur Amerķku, įratugurinn žar į undan ķ eigu Japana, er višbśiš aš nś sé komiš aš įratug Evrópu. 

 

Hvaš um Evrópusambandiš?

Morgunblašiš, mars 2000. Žaš viršist velkjast fyrir Ķslendingum hvaša afstöšu žeir eigi taka til ESB. Žjóšin hefur lengi notiš žess bśa afskekkt og sloppiš viš flestar žęr skelfingar sem yfir įlfuna hafa duniš. ESB į hinn bóginn er skilgetiš afkvęmi Evrópskra styrjalda og hefur žaš markmiš aš tryggja friš meš stjórnmįlasamruna, en litiš er į efnahagssamvinnu sem tęki til žess aš fęra löndin saman. Žessi stefnumörkun er ekki ašeins framandi fyrir Ķslendinga heldur einnig ónaušsynleg žar sem sjįlfstęši landsins er tryggt meš varnarsamningi viš Bandarķkin. En į móti kemur aš ESB bżšur upp į margvķsleg efnahagsleg tękifęri sem Ķslendingum er ekki hleypt aš nema žeir taki į sig pólitķskar byršar bandalagsins. Hins vegar getur veriš aš tķminn vinni meš landsmönnum og sambandiš lagist aš óskum žeirra um leiš og žaš mun ženjast til austurs. 

Grein rituš rétt ķ žann mund er Evrópuumręšan var aš hefjast fyrir alvöru. Hér eru teknar fyrir stjórnmįlaforsendurnar fyrir stofnun ESB og hvernig žęr tengjast efnahagsamvinnu Bandalagsins

Myntbandalag viš Bandarķkin?

Vķsbending, janśar 2000. Sį tķmi nįlgast óšfluga aš Ķsland verši aš ganga inn ķ stęrra myntsvęši. Hér eru tveir valmöguleikar fyrir hendi, dollar eša evra. Fram til žess hefur öll umręšan snśist um evruna, en hér mun fjallaš lauslega um žį leiš aš Ķslandi gangi til myntsamstarfs viš N-Amerķku. Fjallaš veršur um tengsl Ķslands śt į viš meginlöndin ķ austri og vestri, en mįl sem varša innviši ķslenska hagkerfisins, s.s. ašstęšur į vinnumarkaši eša veršsveigjanleika, eru lįtin liggja hjį garši. 

Hér fjallaš um žann möguleika aš Ķsland taki upp dollar ķ staš krónu eša evru. Žegar į allt er litiš mį fęra mörg hagfręšileg rök fyrir upptöku dollars ķ staš, žó žaš standi lķklega helst ķ veginum aš Ķslendingar lķta į sig sem Evrópužjóš og enginn mótašur farvegur er um myntsamstarf viš Bandarķkin. Samt sem įšur vakti žessi grein mikla athygli og velžóknun sumra.