Hagsveiflur

   

Žaš sem spįmennirnir gleyma 

Višskiptablašiš, 8.október  2003.  

Žaš er uppsveifla ķ vęndum og viš fyrstu sżn viršist ekkert óvęnt viš rįs atburša. Megin drifkrafturinn felst ķ stórišjuframkvęmdum į Austurlandi sem hafa žegar veriš tķmasettar og bošnar śt. Af žeim sökum ętti aš vera hęgur vandi aš spį fyrir um įhrif žeirra į efnahagslķfiš. Enda hafa greiningardeildir – ķ opinberri žjónustu sem ķ einkaeigu – skilaš af sér hagvaxtarspįm sem eru skuggamyndir af ofangreindu framkvęmdaferli. Meš öšrum oršum, ekki fer aš hitna ķ kolunum hérlendis fyrr en eftir įr eša meira. Hagstjórnaryfirvöld viršast vera į sömu skošun žar sem žau hafa ętlaš sér rśman tķma til žess aš bregšast viš. Sešlabankinn hefur ekki ašeins komiš sér hjį vaxtahękkunum heldur hefur bankinn aukiš lausafé ķ umferš meš stórvirkum gjaldeyriskaupum sem hafa sett žrżst į lękkun bankavaxta og jafnvel hśsbréfa (sem eru keypt meš sk. vaxtaskiptasamningum). Ennfremur leggur fjįrlagafrumvarp 2004 ašalįherslu į žaš ašhald sem į aš koma į įrunum 2005-2006. 

Žetta er žó aš öllum lķkindum mikiš vanmat. Ķ fyrsta lagi bendir allt til žess aš einkaneysla muni bregšast mjög kröftuglega viš framkvęmdunum strax nś ķ vetur. Žetta sést vel į mynd 1, en žar sést aš einkaneyslan hefur žegar tekiš į rįs. Ķ öšru lagi er žanžol efnahagslķfsins fyrir hagvöxt įn veršbólgu mun minna en gefiš er upp ķ įšurgreindum žjóšhagsspįm. Efnahagslķfiš er nś nęrri fullri afkastagetu og ef svo fer sem horfir meš vöxt almennrar eftirspurnar mun žanžoliš į žrotum undir lok įrs 2004. Ķ žrišja lagi er óvķst aš efnahagsuppsveiflan nįi toppi um leiš og framkvęmdirnar eru ķ hįmarki austur žar.  Raunar viršist sem framkvęmdirnar verši unnar nęr eingöngu af erlendu vinnuafli og komi fremur lķtiš viš ķslenska hagkerfiš meš beinum hętti. Lķklegra er aš žegar dregur nęr lokum framkvęmdanna muni vęntingar um žaš er handan viš horniš, ž.e. gengisfall, atvinnuleysi og fleira verša til žess aš almenn eftirspurn – fyrir utan stórišju – verši į hrašri nišurleiš.

Hvenęr er fasteignaverš oršiš of hįtt?

Višskiptablašiš, 24. jśnķ 2003.  

Fasteignaverš hefur hękkaš verulega nś um nokkurt įra skeiš, og žaš hefur vakiš įhyggjur margra. Ķ kjölfariš hafa spurningar vaknaš um hvort svo hįtt fasteignaverš geti stašist til lengdar, og jafnvel hvort hętta geti veriš į meiri hękkunum og sķšan hruni eftir aš uppsveiflan rennur sitt skeiš. Til žess aš svara žessum spurningum er naušsyn aš finna męlikvarša į raunstig fasteignaveršs žegar til lengri tķma er litiš. Hér veršur kynnt til sögunnar einföld ašferšafręši til žess aš meta raunstig fasteignaveršs hérlendis sem hlutfall af launum.  Žar sést aš ofangreint  hlutfall hefur sveiflast į žröngu bili (10% til hvorrar įttar)ķ kringum įkvešiš raungildi eša jafnvęgi, sem hér hefur veriš stašfęrt (normalized) sem einn. Žaš žżšir aš hlutfalliš į milli fasteignaveršs og launa er fast og nišursett žegar til lengri tķma er litiš. Ķ hvert skipti sem markašurinn hefur brugšiš sér frį žessu raungildi – hvort sem er upp eša nišur – hefur hann komiš aftur til baka innan tķšar. Žannig mį sjį aš afstašnar hękkanir voru veršskuldašar vegna žess aš fasteignir voru į undirvirši mišaš viš kaupgetu almennings į įrunum 1995-1999. 

 

Blikur į lofti

Višskiptablašiš, 27. maķ 2003.

Vart er nema nokkrir mįnušir sķšan žęr raddir voru hįvęrar sem sögšu aš efnahagslķfiš vęri ķ nišursveiflu og žörf vęri į sérstökum ašgeršum stjórnvalda til žess aš skapa atvinnu og svo framvegis. Nś hins vegar er allt tal um kreppu gleymt og flestir mįlsmetandi ašilar eru į  einu mįli um aš bjartir tķmar séu framundan ķ ķslensku efnahagslķfi. Vķst er žaš aš efnahagslķfiš er į leiš ķ uppsveiflu sem mun endast jafn lengi og stórišjuframkvęmdirnar vara, en jafnframt er śtlit fyrir žensluįstand sem ętti aš vekja kvķša ansi margra ķ samfélaginu. Ef til er tilhlökkunin blandin hjį sumum, en hins vegar ber mun meira į gleši og kęti. Žessi afstaša er reyndar dęmigerš fyrir  hugmyndir Ķslendinga um hvaš teljist vera ešlilegt įstand ķ efnahagsmįlum og hvaš ekki. Landsmenn viršast telja ženslu – hverfandi atvinnuleysi og sķvakandi veršbólgužrżsting – ekki ašeins ešlilega heldur einnig eftirsóknarverša. 

Af žessum sökum eru žaš mikil vonbrigši aš lesa nżjan rķkisstjórnarsįttmįla sem nś hefur komiš fram. En žar ber mest į ašgeršum sem verša olķa į žann eld sem nś er aš kvikna ķ efnahagslķfi landsins. Žetta į sérstaklega viš um skattalękkanir, auknar bótagreišslur, miklar fjįrfestingar ķ umferšamannvirkjum og rżmri lįntökuréttindi til ķbśšakaupa. Vitaskuld er hér ašgeršir sem ef til vęri hęgt aš samžykkja į sķnum eigin forsendum, en tķmasetning žeirra er samt sem įšur lķkleg til žess aš torvelda hagstjórn į kjörtķmabilinu. 

Allt viršist žvķ benda til žess aš žungi hagstjórnarinnar muni aš mestu leyti hvķla į Sešlabankanum einum į nęstu įrum og žaš meš afleišingum sem ekki er hęgt aš telja verulega hagfelldar fyrir śtflutningsgreinar landsins. Žaš eitt er ķ sjįlfu sér nógu slęmt en verra er žó aš Sešlabankinn hefur ekki hafist handa til žess aš stemma stigu viš žeirri hęttu į ofhitnun sem nś blasir viš ķ hagvķsum landsins.

 

Mjśk lending eša annaš flugtak?

Višskiptablašiš, jślķ 2002.

  Flestum er létt aš sś harkalega lending sem bśist var viš hefur ekki įtt sér staš.  Meir en žaš. Aukinn śtflutningur og minni innflutningur į fyrsta helmingi žessa įrs hefur vegiš į móti samdrętti ķ innlendri eftirspurn. Žaš er ķ sjįlfu sér mjög góšur įrangur og almennt viršist vera bśist viš betri tķš meš blóm ķ haga um žessar mundir. Hins vegar rķkir gķfurleg óvissa um framhaldiš.  Nśverandi įstand gęti ašeins veriš stund į milli strķša, forleikur aš öšru žensluskeiši eša ašeins upphafiš aš lengri samdrętti. En į nęstu įrum mun einkaneysla ekki leiša hagkerfiš eins og veriš heldur mun fremur fylgja į eftir žvķ sem er aš gerast ķ öšrum geirum efnahagslķfsins. Hér skipta ytri ašstęšur, įkvaršanir stjórnvalda og umsvif śtlendinga lķklega mestu. Samt er ljóst aš boginn hefur veriš žaninn til hins żtrasta.

Ķ žessu ljósi er athyglisvert aš velta fyrir sér fyrirhugušum stórišjuframkvęmdum. Nišursveiflur eru yfirleitt taldar leišinlegar og stundum mannskemmandi. Samt er žaš svo aš einhver slaki er naušsynlegur fyrir langtķmaheilsu efnahagslķfsins – sérstaklega eftir langvarandi žensluskeiš. Žannig skapast andrżmi til žess aš endurmeta stöšuna, hagręša, loka žeim fyrirtękjum sem eru byggš į sandi en jafnframt tryggja veršstöšugleika ķ sessi. Sś hętta liggur nś ķ leyni aš žensla taki viš af ženslu, aš hagvaxtarskeiš hefjist nś žegar allir framleišslužęttir eru fullnżttir, nęr ekkert vinnuafl liggur į lausu og veršlag er óstöšugt. Slķkt vinnulag mun setja veršstöšugleika ķ verulega hęttu og draga óhjįkvęmileg skuldaskil fram śr hófi. Eitthvaš ķ žį įtt geršist į įrunum 1970-1989 sem óžarfi er aš endurtaka. Hins vegar er óžęgilega margt fleira nś gangi sem minnir į veltuįrin eftir 1970. Į žeim įrum voru botnfiskveišar byggšar upp af miklum krafti meš ženslu, miklu innflęši erlends fjįrmagns og haršri samkeppni ķ vinnuafl. Afleišingarnar uršu žęr aš ašrar greinar –einkum ķ śtflutningi – létu undan sķga. Žannig jókst einhęfni śtflutnings verulega og mikiš tómarśm varš til eftir 1987 žegar vöxtur sjįvarśtvegsins nam stašar. Er sama sagan nś aš endurtaka sig meš miklum fjįrfestingum ķ stórišju?

 

Hagfręši Gullbrįar;  ekki of heitt, ekki of kalt

Višskiptablašiš, jśnķ 2002.

Į sķšustu mįnušum įrsins 2001 virtist sem veruleg slagsķša vęri komin į efnahagslķf hérlendis. Krónan virtist ķ frjįlsu falli, veršbólga fór vaxandi og svartsżni rķkti mešal almennings – allt śtlit var fyrir harša lendingu. Hins vegar hefur žjóšarskśtan rétt sig af meš undraveršum hraša į sķšasta hįlfa įri. Vitaskuld er enn śtlit fyrir samdrįtt og aukiš atvinnuleysi į nęstu mįnušum en hagvķsar hagkerfisins – veršbólga, višskiptahalli, gengisžróun og almennur fjįrmįlastöšugleiki – lķta mun betur śt en žegar įriš 2001 kvaddi. Žetta geršist aš nokkru leyti fyrir heppni – betri višskiptakjörum og meiri afla – sem hefur aukiš śtflutningstekjur verulega. Ennfremur voru ķslenskur neytendur fljótir aš bregšast viš gengislękkun krónunnar meš minni innkaupum į innfluttum vörum, sem hefur stórbętt višskiptajöfnuš.

Ekki er heldur hęgt aš lķta framhjį žvķ aš handaflsašgeršir vinnumarkašsfélaga og stjórnvalda, sem fólst ķ beitingu raušra strika, fortölum og jafnvel hótunum, lįnašist aš tefja veršhękkanir nęgilega lengi žar til gengislękkun sķšasta įrs hafi gengiš til baka aš stórum hluta. Žannig heppnašist aš draga śr žeim veršbólgužrżstingi sem var uppsafnašur um sķšustu įramót. Žetta er žó ekki sagan öll. Hagžróun sķšustu missera į sér reyndar djśpar orsakir, sem stundum hefur veriš kennd viš Gullbrį. En sem kunnugt var Gullbrį stślkan ķ ęvintżrinu sem fór óbošinn inn til žriggja bjarna og boršaši žann graut sem var hvorki of heitur né of kaldur.

 

Hvert stefnir?

Višskiptablašiš, mars 2002.

Nś nżveriš sendi Žjóšhagsstofnun frį sér spį um efnahagshorfur į žessu įri og hinu nęsta. Sś spį gerir rįš fyrir lķtils hįttar bakslagi į žessu įri (0.5% samdrętti) – en sķšan mun efnahagslķfiš fara aftur af staš. Žessi spį hefur mörg söguleg fordęmi. Ef litiš er til sķšustu 30 įra hefur ekki komiš verulegur afturkippur ķ efnahagslķfiš – žrįtt fyrir undangengina ženslu. Sķšasta nišursveifla į įrunum 1989-1994 var eiginlega stöšnun fremur en samdrįttur ķ framleišslu. En vitaskuld er Ķsland – ešli mįlsins samkvęmt – hrašvaxta hagkerfi žar sem žjóšin er tiltölulega ung og nżir stórir įrgangar koma inn į vinnumarkašinn į hverju įri. Tiltölulega vęgur samdrįttur hérlendis hefur žvķ sömu įhrif og haršari samdrįttur ķ löndum žar sem fólksfjölgun er hęgari – a.m.k. hvaš atvinnuleysi snertir. En žaš er önnur saga. Žessar mjśku lendingar įttu sér staš meš gengislękkun undir lok uppsveiflunnar, veršbólgu og lękkun raunlauna. Žannig fengu landsmenn framleišslustöšugleika į kostnaš veršstöšugleika. 

Ķ fljóti bragši viršist sem sömu lögmįl séu aš verki nś. Gengiš hefur falliš og veršbólga hefur aukist. En samt sem įšur hafa raunlaun haldiš įfram aš hękka. Kaupmįttur launa hefur hękkaš um 23% frį įrinu 1995 – sem er mun meira en žekkist erlendis. En Žjóšhagsstofnun spįir įframhaldandi hękkun eša 0,8% į žessu įri. Ef žetta gengur eftir er žaš einsdęmi ķ hagsögu landsins eftir strķš. Žess vegna vakna grunsemdir um aš öll kurl séu ekki komin til grafar og frekari veršbólga sé ķ pķpunum? Og aš fjįrhagur heimilanna sé helsti veikleiki efnahagslķfsins um žessar mundir. En hvaš sem žvķ lķšur er ljóst aš vöxtur einkaneyslu getur ekki stašiš undir įframhaldandi hagvexti, eins og veriš hefur. Hagvöxtur nęstu įra veršur aš vera rekin įfram af erlendri eftirspurn – śtflutningi. 

Seinni flugferšin

Višskiptablašiš, október 2001.  Hér er reynt aš varpa ljósi į žaš af hverju ķslenska hagkerfiš ofhitnaši įriš 2000, sérstaklega ķ ljósi žess aš efnahagslķfiš virtist vera aš hęgja į sér į mišju įri 1999, en tók svo aftur į rįs meš veršbólgu og launahękkunum. Ég fékk mikiš hrós fyrir žessa grein, en einnig skammir.

Žjóšhagsstofnun birti nś ķ annaš skipti tölur um įrsfjóršungslegan vöxt frį įrinu 1998. Žaš sem einkum stingur ķ augu (sjį mynd 1) er aš ķslenska hagkerfiš virtist vera aš lenda meš mjśkum hętti snemma įrs 1999, en hóf sig aftur į loft ķ nokkur misseri. Žessi seinni flugferš hefur veriš viš óstöšug skilyrši. Hagvextinum hefur fylgt veršbólga. Hér er hvoru tveggja um aš ręša veršbólgu ķ hefšbundnum skilningi, ž.e. veršhękkanir į vöru og žjónustu, en einnig eignaveršbólgu, ž.e. veršhękkanir į fasteignum og hlutabréfum. Lķklega mun žaš verša mįl manna er frį lķšur, aš žessi sķšari flugferš hafi betur veriš sleppt.

Aš öllum lķkindum hefur ört innflęši erlends fjįrmagns veriš megin įstęša žess aš efnahagslķfiš tókst aftur į loft haustiš 1999. Hingaš flęddi erlent lįnsfjįrmagn, sem sķšan var endurlįnaš ķ gegnum bankakerfiš og dreifšist vķša. Žóttust žį margur hafa fullar hendur fjįr. En žetta er ekki hiš eina.  Svo óheppilega vildi til aš įriš 1999 var kosningaįr. Frį vori 1999, og nęstu 4-5 įrsfjóršunga ķ kjölfariš jukust samneysluśtgjöld verulega. Žetta var aukin eyšsla į versta tķma, sem hefur óefaš įtt hlut ķ žvķ aš lyfta efnahagslķfinu aftur upp og skapa žaš žensluįstand sem nś rķkir. Žaš er žvķ kaldhęšnisleg žverstęša, aš į sama tķma og rętt var um nżja hagkerfiš og dögun nżrrar aldar var ķ raun um afturhvarf til fortķšar aš ręša, ķ įtt til ženslu og veršbólgu.

 

Hagvaxtarhorfur

Višskiptablašiš, jślķ 2001. Grein rituš eftir aš įrsfjóršungslegar hagvaxtartölur voru birtar ķ fyrsta skipti fyrir Ķsland. Ég las žį śt śr tölunum aš verulegar lķkur vęru į mjśkri lendingu, vegna žess hve innflutningur dróst hratt saman og minnkun einkaneyslu var mętt meš aukningu śtflutnings. Efnahagslķfiš viršist vera aš skipta um farveg og žaš hratt. Žetta var ķ andstöšu viš žį svartsżni sem rķkti į žeim tķma og vakti žvķ nokkra athygli annarra fjölmišla. Margir efušust um aš žetta gęti veriš rétt og létu mig heyra, en žessi greining reyndist hins vegar vera rétt og varš augljós žegar kom frį į įriš 2002. 

Įrsfjóršungslegar hagvaxtartölur skipar yfirleitt öndvegi ķ efnahagsumręšu erlendra žjóša og ekki aš ófyrirsynju. Meš raun og réttu felast mun mikilvęgari upplżsingar ķ slķkum tölum heldur en žjóšhagsspįm, svo dęmi sé tekiš. Įrsfjóršungsgögn gefa einfaldlega fęri į žvķ aš greina takt hagsveiflna meš mun meiri nįkvęmni en įrsbirting hagvaxtartalna. Žaš er žvķ nokkur skaši aš slķkar tölur hafa ekki veriš gefnar śt hérlendis fyrr en fyrir en įriš 2001.

 

Um takt Ķslendinga ķ hagsveiflum

Višskiptablašiš, jśnķ 2001 . Žvķ er oft haldiš fram sveiflur ķ sjįvarśtvegi sé žaš sem fyrst og fremst ašgreini ķslenskt efnahagslķf frį žvķ sem žekkist ķ öšrum rķkjum. Breytileiki śtflutningstekna er mikil hérlendis, en samt ekki svo żkja frįbrugšin žvķ sem žekkist mešal margra annarra rķkja innan OECD. Ķsland stingur hins vegar verulega ķ stśf ef litiš er til einkaneyslu. Helsti veikleiki ķslensks efnahagslķfs er brįšręši ķ neyslu, en óstöšugleiki ķ sjįvarśtvegi.

Žaš er ekki svo żkja langt sķšan fjįrmagnsvišskipti uršu frjįls hérlendis og höft voru afnumin į lįntöku almennings og fyrirtękja. Höftin voru landi og lżš til mikils skaša sem óžarfi er aš tilgreina hér, en žau sköpušu lķka öryggi. Žaš var einfaldlega mun erfišara aš fara sér aš voša ķ fjįrmįlum, žvķ lįnsfjįrmagn lį ekki į lausu. Fólk gat eytt laununum sķnum og ef til vill tekiš hśsnęšislįn, en aš öšru leyti var nęr ómögulegt aš vešsetja framtķšartekjur sķnar. Žetta hefur mikla žżšingu fyrir hagstjórn, en höftin į lįnsfjįrmarkaši voru ek. trygging gegn žvķ aš hagstjórnarmistök hefšu verulega skašleg įhrif į fjįrhag almennings. Žaš er žvķ ekki ofmęlt aš framvindubrot (e. structural break) hafi įtt sér ķ efnahagslķfi hérlendis meš frelsi ķ fjįrmagnsflutningum, sem komst į aš fullu ķ įrsbyrjun 1995. Ķ kjölfariš er lķklegt aš hagsveiflur breyti um einkenni. Žaš hefur reyndar žegar gerst. Nśverandi uppsveifla er eitt lengsta samfellda vaxtarskeiš sem um getur į Ķslandi og hiš fyrsta frį strķšslokum sem er ekki leitt af sjįvarśtvegi. Sś spurning hlżtur žvķ aš brenna hvort haršar lendingar heyri ef til vill heyra sögunni til eša munu landsmenn nś fyrst fį aš finna til tevatnsins hvaš varšar efnahagsóstöšugleika.

      

Aš lękka skatta į atvinnulķf

Višskiptablašiš, maķ 2001. Žessi grein var aš stofni til unnin sem įlitsgerš sem ég vann fyrir Samtök Atvinnulķfsins og kynnt į įrsfundi samtakanna 15 maķ. Žar fęri ég rök fyrir žvķ aš skattalękkanir į atvinnufyrirtęki vęri ein sś besta leiš sem stęši til boša aš męta yfirvofandi nišursveiflu. Žaš hefur lķka komiš į daginn, aš sś skattalękkun sem įtti sér staš stuttu seinna hefur verkaš eins og vķtamķnsprauta fyrir atvinnulķfiš.

Viš nśverandi ašstęšur ķ efnahagsmįlum falla mörg vötn til žess aš lękka skatta į atvinnulķf. Slķkar ašgeršir vęru mótvęgi viš kostnašarhękkanir į sķšustu misserum og lišur ķ žvķ aš koma ķ veg fyrir efnahagssamdrįtt og veršbólgu, og ennfremur styrkja gengi krónunnar meš innflęši fjįrmagns. Fyrirtęki hérlendis žurfa ennfremur sama svigrśm til veršmętasköpunar sem žekkist erlendis, og žvķ er naušsynlegt aš fella nišur skatta og gjöld sem ekki eru tķškuš ķ helstu samkeppnislöndum, s.s. eignaskatta og stimpilgjöld.

En ķ ljósi žess aš Ķsland er eyja og fjarri hinum žéttrišna markašsneti meginlandanna, verša Ķslendingar aš fara aš dęmi Ķra laša aš erlend fyrirtęki meš lękkun tekjuskatta. Farsęlast er žó aš lįta eitt yfir alla ganga og lįta öll fyrirtęki įn tillits til stęršar eša žjóšernis njóta sömu ķvilnana. Žaš eru ekki hagręn rök fyrir žvķ aš smęrri fyrirtęki séu naušsynlega vistvęnni, leišandi ķ nżsköpun eša eftirsóknarveršari vinnustašir. Sum eru žaš, önnur ekki og žaš er órökrétt aš nota pólitķska, fyrirfram gefna reiknireglu, s.s. fjölda starfsmanna eša veltu, til žess aš įkvarša tekjuskatt fyrirtękja. Ef ętlunin er aš styšja frumkvöšla er margar ašrar leišir fęrar, en mismunun eftir stęrš gęti t.d. oršiš til žess aš sum fyrirtęki foršast aš fęra śt kvķarnar ķ rekstri vegna žess aš skattbyrši žeirra ykist ķ kjölfariš. Žar fyrir utan eru nęr öll ķslensk fyrirtęki smį į alžjóšlegum męlikvarša.

Žó skatthlutföll lękki er óvķst aš beinar tekjur hins opinbera vegna fyrirtękjaskatta muni dragast saman žegar til lengri tķma er litiš. Lęgri jašarskattar hvetja atvinnufyrirtęki til žess aš hagręša, auka veltu og sżna hagnaš, eins og geršist žegar fyrirtękjaskattar voru lękkašir hérlendis įriš 1993. Nęr fullvķst mį telja aš ašrir tekjustofnar rķkissjóšs vaxi ķ kjölfariš, s.s. vegna hęrri launagreišslna.

Hverju skiptir višskiptahallinn?

Morgunblašiš, aprķl 2000.  Varnašarorš um aš spį um 10% višskiptahalla hlyti aš draga töluveršan dilk į eftir sér, sem vitaskuld varš.

Samkvęmt spį Žjóšhagsstofnunar mun višskiptahallinn verša rśmlega 50 milljaršar króna į žessu įri eša 7,2% af landsframleišslu. Žetta er žrišja įriš ķ röš meš slķkum halla og svo langdreginn ójöfnušur er einsdęmi ķ sögu žjóšarinnar. En Žjóšhagstofnun bętir um betur og spįir samfelldum višskiptahalla sem nemur 8% af landsframleišslu allt fram til įrsins 2004. Višbrögš viš žessum tķšindum hafa veriš heldur lįgróma. Svo viršist sem landsmenn hafi sammęlst um aš višskiptahallinn sé ašeins skżhnošri į himni sem er annars heišrķkur og bjartur. Lķking viš žrumuskż er žó betur viš hęfi. Nśverandi góšęri er hiš fyrsta hérlendis sem byggir ekki į aukningu śtflutningstekna heldur bjartsżni og erlendum lįnum. Ķsland hefur veikan gjaldmišill en hįa erlenda skuldastöšu og žess vegna setur fjįrmögnun višskiptahallans žrżsting į fjįrmagnskerfi landsins og veldur óvissu um hagžróun nęstu misseri.