Peninga- og gengismįl

 

Peningamįlhagfręši er mitt sérfag innan hagfręšinnar, žó reyndar hafi ég sżnt töluvert fjöllyndi ķ višfangsefnum innan žessarar merku fręšigreinar. Hugur minn beindist inn į žetta sérsviš žegar ég var viš nįm ķ Bandarķkjunum, og žaš var einkum fyrir įhrif tveggja merkra fręšimanna; Eric Leeper og Edward Buffie.  Eric sérhęfir sig ķ hefšbundinni peningamįlahagfręši en Ed hefur einkum sinnt alžjóšahagfręši meš sérstakri įherslu į žróunarlönd. 

Žeir tveir uršu sķšan leišbeinendur mķnir ķ doktorsritgerš minni : Short-term Stabilization in Small Open Economies sem ég varši ķ maķ 2001. Sś ritgerš er kenningaleg umfjöllun um įhrif peningamįlaašgerša, einkum gengisbreytinga, į žjóšhagslegt jafnvęgi ķ litlum opnum hagkerfum. Kenningunum er sķšan fylgt eftir meš tölvuhermun. 

Žęr greinar sem ég hef ritaš um peningamįl miša flestar aš žvķ aš skżra atburši lķšandi stundar meš hlišsjón fręšikenningum, og stundum hef ég einnig žóst umkominn aš spį fram ķ tķmann. Mešal žessara greina mį sjį višvörunarorš um yfirvofandi gengisfall krónunnar, sem sķšar kom fram, vangaveltur um upptöku veršbólgumarkmišs, sem sķšar koma fram, og żmsar vangaveltur um gengisžróunina į hverjum tķma, sem oft hefur komiš fram.

Žaš hefur oft veriš sagt aš erlend hagfręšilögmįl eigi ekki viš um Ķsland. Og satt er žaš, oft hefur rįs višburša hérlendis komiš mjög į óvart. En samt sem įšur. Kenningar, lķkön og erlend reynslusannindi hafa oft getaš bjargaš landsmönnum frį mörgum žeim keldum sem žeir hafa rataš ķ efnahagsmįlum.  

 

Góšęri, gengismįl og gamlir draugar

Višskiptablašiš, 5. nóvember  2003.  

Nśverandi įstand ķ efnahagsmįlum er eilķtiš sérstakt fyrir žį sök aš landsmenn geta meš nokkurri vissu séš fyrir um gengisžróun krónunnar nokkur įr fram ķ tķmann. Flestir eru sammįla um aš nśverandi gengi sé fremur hįtt og mišist viš sérstakar tķmabundnar ašstęšur vegna stórišjuframkvęmda fyrir austan. Žannig aš um leiš og framkvęmdum lżkur muni gengiš lękka og žaš verulega. Gengishękkun er oft fylgifiskur vaxtahękkana og ašhaldsamrar peningamįlastefnu og ętti aš öllu jöfnu aš verka kęlandi į efnahagslķfiš vegna žess aš tekjur śtflutningsatvinnuveganna dragast saman og kaup landsmanna beinast ķ įtt aš innfluttum vörum. Hins vegar geta gengisvęntingar – af žvķ tagi sem nś eru aš myndast – oršiš til žess aš snśa žessu į hvolf og valdiš žvķ aš einkaneysla tekur į rįs žegar gengi krónunnar hękkar.  Įstęšan er ósköp einföld: tķmabundiš hįgengi kemur fram meš svipušum hętti og śtsala į innfluttum vörum. En mešan nafngengiš er hįtt eru innfluttar vörur į hagstęšu verši og neytendur hljóta aš vilja nżta tękifęriš og kaupa erlendar vörur, einkum žęr sem eru varanlegar, s.s. bķla og heimilistęki. Žetta sést glögglega ef litiš er til innflutnings į nżjum bķlum sem sést į mynd 1. Ķslenskir neytendur viršast vera geipilega framsżnir žegar kemur aš bķlakaupum og festa kaup į nżjum fararskjóta žegar veršiš er hagstętt og gengiš er hįtt. 

Ķ žessu ljósi mį velta fyrir sér hvort Sešlabankinn sé kominn ķ hįlfgerša sjįlfheldu. Brįtt kemur aš žvķ aš bankinn hlżtur aš hękka vexti og hętta uppkaupum į gjaldeyri, og gengiš žrżstist enn hęrra. Ķ staš žess kęla hagkerfiš gęti fyrstu įhrif žessara ašgerša veriš žau aš auka žensluna enn frekar samfara miklum višskiptahalla žegar almenningur stekkur til og nżtir sér hagstęš kauptękifęri į erlendum vörum.

 

Tvęr rangar įstęšur fyrir gengishękkun krónunnar

Višskiptablašiš, 26. febrśar 2003. 

Gengi ķslensku krónunnar hefur hękkaš töluvert undanfariš, og žrįtt fyrir örlitla dżfu ķ sķšustu viku viršist gengishękkunin ętla aš vera varanleg. Žegar til framtķšar er litiš viršist jafnvel von į hękkun fremur en lękkun.  Žaš er žvķ ef til vill ekki aš undra aš mjög įköf fjölmišlaumręša hefur fylgt ķ kjölfariš. Tvęr skżringar hafa einkum heyrst į téšri gengishękkun. A) Gengiš hefur hękkaš vegna taugaóstyrks į gjaldeyrismörkušum eša gįlausri spįkaupmennsku – nema aš hvoru tveggja sé. Enn og aftur eru stuttbuxnadrengir aš henda į milli sķn fjöreggjum žjóšarinnar įn žess aš hugsa um afleišingar gerša sinna. B) Gengiš hefur hękkaš vegna hįgengisstefnu Sešlabankans – bęši fyrrverandi og nśverandi hįvaxtastigi og ašhaldi ķ peningamįlum. Peningamįlayfirvöld geta žess vegna hęglega kippt genginu ķ lag  meš žvķ aš lękka vexti og slaka peningum śt og žannig styšja viš śtflutning og skapa nż störf. Svo vill žó til aš bįšar tilgįtur A) og B) eru rangar. Hér veršur fariš stuttlega yfir įstęšur gengishękkunarinnar, hvers vegna peningamįlastefna Sešlabankans er fremur mįttvana viš žessar ašstęšur og til hvaša rįša stjórnvöld geta gripiš.

 

Į sešlabankinn aš koma ķ veg fyrir gengishękkun?

Višskiptablašiš, maķ 2002.

Gengi krónunnar hefur tekiš kipp į sķšustu vikum og hefur gengislękkun sķšustu 12 mįnaša gengiš til baka aš nęr öllu leyti. Żmsum kann aš viršast sem aš žessi žróun sé jįkvęš, žvķ žrįtt fyrir allt hefur veriš litiš į gengislękkun krónunnar sem vandamįl. Hęrra gengi mun nęr örugglega lękka žann veršbólgužrżsting sem hefur veriš til stašar ķ efnahagslķfinu sķšustu misseri og auka lķkurnar į žvķ aš veršbólgumarkmiš Sešlabankans nįist. Innflutningsveršlag mun lękka um leiš og gengiš lękkar en einnig er lķklegt aš veršbólgu- og gengisvęntingarnar breytist verulega um leiš og komiš er fram aš veršgildi krónunnar veršur ekki varanlega lįgt heldur mun lķklega sveiflast į breišu bili. Žess vegna mun vera minna kappsmįl hjį fyrirtękjunum aš nį til baka gengistapi sķšasta įrs meš žvķ aš hękka vöruverš. Aukinheldur gęti gengishękkunin gefiš Sešlabankanum fęri į žvķ aš lękka vexti įn žess aš hafa įhyggjur af gengislękkun. En samt sem įšur veršur ekki litiš framhjį žvķ aš mikil gengishękkun getur veriš įlķka varhugaverš og mikil gengislękkun.

 

Eru stórfjįrfestingar hagstjórnartęki?

Višskiptablašiš, aprķl 2002

 Ķsland er lķtiš land meš žunnan gjaldeyrismarkaš og žvķ hafa stórfjįrfestingar mikil įhrif. En ekki ašeins žaš. Vegna žess hve landiš er opiš skipta gengishreyfingar miklu mįli fyrir efnahagsįstandiš – veršbólgu og įkvaršanir um neyslu og fjįrfestingar. Af žessum sökum eru flęšiašgeršir sem felast ķ sölu, lįntökum, įbyrgšum, fjįrfestingum rķkisins oršiš vištekiš hagstjórnartęki stjórnvalda ķ žeirri višleitni aš višhalda atvinnu og stöšugleika. (Atvinnan stendur žó lķklega framar stöšugleikanum ķ óskalistanum, en žaš er önnur saga.) Rķkisįbyrgšin į lįninu til deCODE er lķklega ekki tilviljun – a.m.k. lķtur ekki śt sem tilviljun. Hśn kemur ķ kjölfar žess aš ljóst var aš engar framkvęmdar yršu į vegum Reyšarįls ķ fyrirsjįanlegri framtķš. En fram til žess varš žaš markmiš stjórnvalda – bęši leynt og ljóst – aš framlengja nśverandi uppsveiflu meš virkjunarframkvęmdum fyrir austan. 

Žessi ašgerš viršist ętla aš fęra skammtķmaįvinning, en langtķmaįhrifin geta veriš varhugaverš eins og margir hafa bent į ķ ręšu og riti. Ef til vill helgar tilgangurinn mešališ. Ef til vill er hér um aš ręša helstu leišina til žess aš višhalda stöšugleika į fjįrmagnsmarkaši – koma ķ veg fyrir miklar veršsveiflur – ef vel er į haldiš. Ef til vill er naušsynlegt aš taka stórfjįrfestingar til greina sem hagstjórnartęki – sem žarf aš beita fyrir opnum tjöldum meš svipušum leikreglum og tķškast meš önnur tęki rķksins. En sś hętta sem snżr aš gjaldeyrismörkušum og almennri efnahagsstjórnun er sś aš hagstjórnendur noti ekki hin višurkenndu stżritęki – vexti og afgang rķkisfjįrlaga – į réttan hįtt vegna žess aš žeir reiša sig of mikiš į ašgeršir sem stundum geta jašraš viš beitingu handafls. Ennfremur, er mjög varhugavert aš taka rekstrarhagfręšilegar (micro) įkvaršanir um starfsemi og stofnun fyrirtękja śt fram tķmabundnum žjóšhagslegum (macro) forsendum.

 

Um vexti og trśveršugleika

Višskiptablašiš, desember 2001. Žeirri spurningu er velt upp hvaša upplżsingar um trśveršugleika Sešlabankans sé aš finna ķ veršbólguįlaginu, ž.e. mismun į įvöxtunarkröfu verštryggšra og óverštryggšra skuldabréfa. 

Žann įttunda nóvember sķšastlišinn lękkaši Sešlabankinn stżrivexti sķna um 0.8%. Žessi vaxtalękkun įtti sér staš eftir bżsna haršvķtugar umręšur ķ žjóšfélaginu, žar sem Sešlabankanum var įlasaš fyrir hörku og sambandsleysi viš raunveruleikann. Ķ flokki gagnrżnenda mįtti telja marga žungavigtarmenn į fjįrmįlamarkaši, en auk žess lį Sešlabankinn undir gagnrżni frį hagsmunasamtökum, alžingismönnum og Velvakanda-pennum. Žeir voru fęrri, en voru samt til, sem óttušust aš vaxtalękkunin vęri ekki tķmabęr og trśveršugleiki Sešlabankans myndi skeršast viš žessa ašgerš.

Meš žvķ aš neita kröfum um vaxtalękkanir ķ allt sumar hafši bankanum tekistaš vinna sér inn trśveršugleika meš žvķ aš sżna fram į sjįlfstęši sitt. Eftir žvķ sem gagnrżnin varš haršari og fleiri tóku til mįls gegn bankanum, žeim mun meir lękkaši veršbólguįlagiš. Žetta hefur hins vegar snśist viš eftir vaxtalękkunina ķ nóvember, krónan tók dżfu į gjaldeyrismörkušum og veršbólguįlagiš hefur žokast upp. Žetta bendir žvķ til žess aš fjįrmagnsmarkašir hafi tślkaš vaxtalękkunina sem eftirgjöf ķ barįttunni viš veršbólguna.  

 

Um upprisu krónunnar

Višskiptablašiš, nóvember 2001. Žessi grein var skrifuš žegar myrkriš var sem mest yfir gjaldeyrismarkašinum.

Gengi krónunnar hefur falliš ķ verši um tugi prósenta į rśmlega einu įri en samt viršist ekkert lįt vera į lękkun hennar. Žessi žróun hlżtur aš vekja ugg žvķ enn meiri gengislękkun til višbótar getur ekki talist eftirsóknarverš. Reyndar veršur vart séš aš svo mikil gengislękkun sem nś er stašreynd sé heppileg fyrir efnahagslķfiš. Žess vegna liggur mikiš undir hvernig gengismįlin muni skipast nęstu mįnuši, og žį einkum hvort upprisa krónunnar sé möguleg innan skamms tķma.

Oft hefur veriš lįtiš ķ vešri vaka aš “engar efnahagslegar forsendur” séu fyrir svo lįgu gengi og er žį óbeint gefiš til kynna aš fįlmkennd vinnubrögš į gjaldeyrismarkaši eigi hér sök į. Slķkt oršalag er hins vegar óheppilegt žvķ góšar og gildar hagfręšilegar ašstęšur liggja aš baki įšurnefndum gengislękkun. Sś staša sem nś er kominn upp ķ gengismįlum er fullkomlega rökrétt mišaš viš ašdraganda sķšustu įra. Hinn svo kallaši “óróleiki” į gjaldeyrismarkaši er ekki tilviljanakenndur heldur lżtur tiltölulega einföldum lögmįlum. Žetta er mikilvęgt aš hafa hugfast žvķ žeir sömu kraftar sem dregiš hafa krónunni svo hratt nišur sķšustu misseri geta einnig spżtt henni upp į skömmum tķma ef réttar ašstęšur skapast.  

 

Lķtil lönd, minni gengissveiflur?

Višskiptablašiš, september 2001. 

Ķslenska krónan er nś komin formlega į flot eftir aš sķšustu leifunum af fastgengisstefnunni kastaš og veršbólgumarkmiš var tekiš upp ķ mars sķšastlišnum.  En óformlega séš komst krónan į flot įri fyrr meš vķkkun vikmarkanna, nś sķšast ķ febrśar 2000, žegar krónunni var gefiš 18% veršbil (9% til hvorrar hlišar frį mišgildi) sem hśn gat flakkaš eftir. Samt er erfitt um aš dęma hvernig fljótandi gengi muni reynast fyrir ķslenskt efnahagslķf. Gengisfall sķšasta įrs veršur aš teljast mikill óstöšugleiki, en žaš er efamįl hvort hęgt sé aš tala um gengissveiflur vegna žess aš gengishreyfingin hefur nęr ašeins veriš ķ eina įtt – til lękkunar. 

Įstęša lękkunarinnar er lķklega fyrst og fremst innibyrgš spenna vegna uppsveiflu og mikillar aukningar ķ heildareftirspurn, sem m.a. kom fram ķ višskiptahalla. Slķk spenna hefur oft byggst upp į Ķslandi eftir seinna strķš og sķšan fengiš śtrįs meš gengisfellingu og veršbólgu. Ķ žessu tilliti er ašeins bitamunur en ekki fjįr į gengissigi į frjįlsum gjaldeyrismörkušum sķšustu misseri og gengisfellingum meš handafli sem tķškušustu į fyrri įrum. Ķ bįšum tilvikum var um hlišrun aš ręša og mjög ólķklegt aš nafngengiš hękki aftur verulega vegna žess hve mikil veršbólga fylgdi ķ kjölfariš. Aftur į móti er ķhugunarefni hvernig krónan muni halda sjó į gjaldeyrismörkušum eftir aš ofangreind spenna hefur fengiš śtrįs og veršbólgan hefur hjašnaš. Ķ raun er um žrjįr meginspurningar aš ręša. 1) Hversu mikiš gengi krónunnar muni sveiflast į nęstu įrum, 2) hvaša įhrif sveiflurnar munu hafa į žjóšarhag, 3) hvernig sešlabankanum heppnast aš beita genginu sem hagstjórnartęki, žį einkum til žess aš halda stöšugu veršlagi.

 

 

Snögghemlun eša mjśk lending?

Višskiptablašiš, maķ 2001. Hér er reynt aš varpa ljósi į žaš af hverju krónan lękkaši svo snarpt sem raun bar vitni į vormįnušum 2001 og hvaša įhrif žaš kynni aš hafa į landshag. Ég sį ekki fyrir hversu hratt - ef ekki įreynslulaust - višskiptahallinn gekk nišur į į haustmįnušum 2001. En greiningin sjįlf - af hverju gengisfalliš įtti sér staš - stendur fyllilega fyrir sķnu.

Erlendir fjįrstraumar gegna nś mjög stóru hlutverki fyrir atvinnurekstur og neyslu ķ landinu og hafa valdiš afdrifarķkum breytingum. Landsmenn hafa fjįrmagnaš feikimikinn višskiptahalla ķ nokkur įr įn žess aš verša uppiskroppa meš gjaldeyri, en jafnframt hefur efnahagslķfiš teygst lengra ķ įtt til verslunar og žjónustu en annars hefši veriš mögulegt. Žetta žżšir aš ef fjįrmagnsstraumar til landsins žorna af einhverjum orsökum eša verulega dregur śr žeim kemur žrżstingur į gengiš žar til višskiptahallinn og innflęšiš nį jafnvęgi į nżjan leik. Slķkt gerist ekki mjśklega ef višskiptahallinn er mikill og žrįlįtur, og fjįrmagnsflęšiš hvikast verulega til. Žį veršur hröš ašlögun aš eiga sér staš žar sem fólk žarf aš fęra sig til ķ starfi og almenn neysla gęti minnkaš tķmabundiš. 

Žjóšin hefur fengiš forsmekkinn af žessu aš undanförnu, žar sem sjómannaverkfall hefur ekki ašeins dregiš śr śtflutningstekjum heldur einnig snśiš vęntingum į gjaldeyrismarkaši, krónunni ķ óhag. Žegar verkfalliš leysist er lķklegt aš markašsašilar verši frekar reišubśnir aš taka aftur stöšu meš krónunni. Hins vegar mį velta žvķ fyrir sér hvaš gerist ef innflęšiš eykst ekki nógu mikiš til žess aš auka veršgildi krónunnar til fyrra horfs. Ekki er heldur loku fyrir žaš skotiš aš gengiš gęti lękkaš enn frekar. Žetta bendir į žį stašreynd aš mżkt lendingar ķ efnahagsmįlum mun rįšast af innflęši fjįrmagns og gengisžróun krónunnar.

  Um raungengi krónunnar

 Višskiptablašiš, aprķl 2001. Stašan tekin į gengismįlum, hįlfum mįnuši eftir aš veršbólgumarkmiš var tekiš upp, og einkum litiš til lengri tķma.

Žegar til lengri tķma er litiš viršist vera leitni til raungengislękkunar, eša žar til vöxtur śtflutningstekna hefur nįš meiri hraša. Ef dęma mį af reynslu sķšustu mįnaša viršist einnig vera žrżstingur į gengislękkun žegar til skemmri tķma er litiš, og erfitt aš sjį aš žeim žrżstingi verši aflétt fyrir en krónan hefur lękkaš nokkuš. Einstaka atburšir, s.s. velheppnuš sala į rķkisfyrirtękjum skiptir aušvitaš miklu en breytir samt ekki heildarmyndinni, a.m.k. ekki žegar litiš er lengra fram į veginn.

 

Veršbólgumarkmiš, hvaš svo?

Višskiptablašiš, mars 2001. Grein rituš sama morgun og įrsfundur Sešlabankans var haldinn žar sem tilkynnt var um upptöku veršbólgumarkmišs og aš vikmörkunum yrši kastaš. Hér koma fram hugmyndir mķnar į žeim tķma um hvernig vęri hęgast fariš į milli markmiša įn žess aš ró gjaldeyrismarkašarins yrši raskaš verulega. Žar er m.a. lagt til aš vextir verši hękkašir fremur en lękkašir og aš Sešlabankinn gęfi žannig - og meš öšrum ašgeršum - til kynna aš veršbólgumarkmišiš vęri tekiš alvarlega.

 En eins og flestum var kunnugt var tilkynnt um vaxtalękkun um leiš og upptöku veršbólgumarkmišs, auk žess sem Sešlabankinn dró sig algerlega af gjaldeyrismarkaši. Afleišingin var mjög brįtt gengisfall, og sķšan višvarandi gengislękkun fram eftir vori.

Lķfeyrissjóširnir og gengi krónunnar

 Višskiptablašiš, febrśar 2001. Žeirri spurningu er velt upp hversu mikiš af gengisfalli krónunnar megi rekja til erlendra fjįrfestinga lķfeyrissjóšanna og hvers sé aš vęnta į nęstu misserum.

Töluvert śtstreymi hefur veriš af gjaldeyri sķšustu misseri vegna fjįrfestinga lķfeyrissjóšanna į erlendri grundu. Žetta flęši var lengi vel ekki vandamįl į gjaldeyrismörkušum. Mikiš innstreymi kom į móti vegna fjįrfestinga fyrirtękja sem voru fjįrmagnašar meš erlendum lįnum. En nś er aš hęgja į hjólum efnahagslķfsins og innstreymi mun fyrirsjįanlega minnka. Žess vegna er lķklegt aš įframhaldandi śtrįs lķfeyrissjóšanna muni setja töluveršan žrżsting į gengiš til lękkunar. Żmsir hafa vęnst žess aš sjóširnir myndu halda aš sér höndum vegna žessara ašstęšna, en hvort žaš gengur eftir er erfitt um aš segja. Vķst er žó aš töluvert fjįrstreymi hefur veriš śr landi žaš sem af er įrsins.

 

Fastgengisstefnan - in memoriam

 Višskiptablašiš, janśar 2001. Yfirlit yfir sögu ķslenskrar fastgengisstefnu og vangaveltur um žaš hvort hśn fįi ekki brįtt aš fjśka.

Sś spurning hlżtur aš teljast įleitin hvort stjórnvöld muni halda fastengisstefnunni til streitu eša hvort genginu verši brįšlega leyft aš fljóta. Veršmęti krónunnar hefur veriš į stöšugri en mishrašfara nišurleiš allt frį sķšasta vori og er nś komin ķskyggilega nęrri žvķ lįgmarki sem fastgengisstefna stjórnvalda hefur markaš.  Ekkert svigrśm er žvķ fyrir frekara gengissig innann žessa ramma. Sešlabankinn hefur ķtrekaš gripiš inn ķ markašinn meš sölu į gjaldeyri og variš krónuna falli, en annarra ašgerša er žörf til žess aš eyša žeim žrżstingi sem gengiš er undir. Stöšutaka meš krónunni minnkaš į sķšustu mįnušum, sem hlżtur aš teljast vķsbending um hugrenningar fólks į fjįrmįlamarkaši.

Hér er žvķ žörf į skżrum skilabošum um aš hęgt sé aš treysta žvķ aš krónan haldi veršmęti sķnu. Sterkasta skeytasendingin hefši aušvitaš veriš aš hękka vexti nś ķ upphafi vikunnar og žannig taka af öll tvķmęli um eindreginn vilja yfirvalda aš styšja gengiš. Žess ķ staš var gefiš loforš um einkavęšingu Landsķmans į sumri komanda og ennfremur er vešjaš į žaš aš vaxtalękkanir erlendis muni auka vaxtamun og žannig styrkja krónuna. Žetta eru aš mörgu leyti skiljanleg višbrögš. Vaxtastig er nś žegar nęgjanlega hįtt til žess aš eyša innlendum veršbólgužrżstingi og vaxtahękkun hefši haft žann tilgang einan aš styšja gengiš. Ef ašrar og sįrsaukaminni ašgeršir geta gengt sama tilgangi er viturlegt aš lįta į žęr reyna, sérstaklega ef višbśnašur er stašar gagnvart óvęntum atburšum.  En hvaš sem žvķ lķšur mį velta fyrir sér hvaša mįli algert afnįm fastgengisstefnunnar myndi skipta fyrir Ķslendinga.  

 

Um peningalegar eignir erlendis

 Morgunblašiš, desember 2000.

Eignasöfnun erlendis er jįkvęš žróun sem mun koma landinu til góša til lengri tķma, en getur skapaš žrżsting į gengislękkun viš nśverandi ašstęšur. Žęr peningalegu eignir sem nś žegar eru erlendis munu aftur į móti skipta litlu mįli fyrir atburši į įri komanda. 

  

Į milli skers og bįru

Morgunblašiš, jślķ 2000.  Grein sem birtist įšur gengisfall krónunnar hófst og varaši žvķ sem žį var ķ vęndum. Ég var enn ķ Bandarķkjunum žegar ég ritaši hana.

Nś fyrir stuttu hóf hópur fjįrfesta aš selja krónur ķ miklum męli og setti gengiš žar meš ķ hęttu. Sešlabankinn greip til varasjóša sinna heppnašist žannig aš verja krónuna falli og koma aftur kyrrš į gjaldeyrismarkašinn. Almennt séš viršast ķslenskir fjįrsżslumenn ekki tilbśnir aš taka vešmįl gegn krónunni, a.m.k ekki enn sem komiš er.  Ekki er annaš hęgt en dįst aš žvķ trśnašartrausti sem stjórnvöldum er sżnt, en hversu lengi geta fjįrmįlamarkašir setiš į sér? Sś stefna sem žjóšarskśtan hefur tekiš meš veršbólgu, skuldasöfnun og višskiptahalla getur ašeins endaš meš gengisfalli. Og siglingahraši hagkerfisins ķ žį įtt hefur heldur aukist į sķšustu mįnušum. Snörp gengislękkun gęti aftur į móti haft óžęgileg įhrif, en mörg fyrirtęki eru afar skuldsett ķ erlendum gjaldmišlum.  Eins og nś er komiš žarf mikla lagni, ef ekki heppni ķ hagstjórn, til žess aš sigla į milli skers og bįru til góšrar lendingar.

Upplżsingastreymi og hagstjórn

Vķsbending, jśnķ 2000.  

Ķslensk peningamįlastjórn er nś į grįu svęši. Eftir mikla vķkkun vikmarka lętur nęrri aš fastgengisstefnan hafi veriš yfirgefin en ekki er aš fullu ljóst hvaš kemur ķ stašinn. Hagfręšingar Sešlabankans hafa bęši leynt og ljóst lżst įhuga į žvķ aš taka upp s.k. veršbólgumarkmiš (e. inflation targeting) eins og tķškast ķ Svķžjóš eša Bretlandi og viršist hafa heppnast aš žoka mįlum til žeirrar įttar. En sešlabankar sem nota veršbólgumarkmiš hafa nokkur sterk auškenni. Ef Sešlabanki Ķslands į komast ķ žeirra hóp žarf aš koma til formleg og varanleg stofnanabreyting sem eyšir allri óvissu um framkvęmd og tilgang peningamįlaašgerša. Margt bendir til žess aš beiting hagstjórnartękja vęri skilvirkari og trśveršugri ef slķkar umbętur fęru fram. Ennfremur er ljóst aš galdurinn viš įrangursrķka veršbólgustjórnun er upplżsingastreymi sem mišar aš žvķ aš stżra vęntingum fólks. Aš žessu leyti gęti Sešlabankinn gengiš lengra en nś hefur veriš gert, jafnvel žó formlegar umbętur séu nś um sinn pólitķskt ómögulegar.