Sjór og land

 

 

Ég er alinn upp ķ sveit - fyrstu tķu įrin į saušfjįrbśi, en žau nęstu tķu viš Bęndaskóla. Ég var einnig ķ sjómennsku. Fyrst į smįbįtum, einkum į bįti afa mķns, en sķšan eftir aš stśdentsprófi lauk var ég togarasjómašur ķ eitt įr į ķsfiskstogaranum Skagfiršingi. Raunar sakna ég žess nś aš vinna ekki lengur śt undir beru lofti.

Ég hef ekki lįtiš mikiš eftir mig hafa į prenti um frumgreinar žjóšarinnar, sjįvarśtveg og landbśnaš.  Landbśnašur hefur ķ raun stašiš mér of nęrri persónulega, en žaš hefur veriš óskemmtilegt aš sjį bęndasamfélagiš sem ég ólst upp ķ gefa eftir og skreppa saman. Ķ öšru lagi hefur veriš svo mikill ęsingur og heift ķ sjįvarśtvegsmįlum og svo margir lįtiš ljós sitt skķna į žau mįl į opinberum vettvangi,  aš hefur ekki veriš sérlega fżsilegt blanda sér ķ žessar umręšur. Žetta gęti žó įtt eftir aš breytast er fram lķša stundir.

 

 

10 missagnir ķ saušfjįrrękt

Višskiptablašiš, 19. nóvember  2003.  

Žęr 140 milljónir sem saušfjįrbęndur fengu ķ aukastyrk frį rķkinu ķ sķšustu viku hafa vakiš upp haršar umręšur.  Ķ kjölfariš hefur veriš skotiš fast į saušfjįrbęndur og landbśnašarstefnuna ķ heild sinni. Vitaskuld er hér um aušvelt skotmark aš ręša. Saušfjįrręktin er skķnandi dęmi um sorglegar afleišingar rķkisafskipta žar sem gefnir hafa veriš rangir hvatar til framleišslu. Hins vegar veršur aš unna greininni sannmęlis žvķ žrįtt fyrir allt er stašan ekki jafn svört og af er lįtiš. Ķ umręšu sķšustu vikna bęši į Alžingi og ķ fjölmišlum hefur boriš nokkuš į missögnum og misskilningi um saušfjįrręktina sem naušsyn er aš leišrétta įšur en žęr verša heyrast svo oft aš žęr verša višurkenndar sem stašreyndir. Hér hafa 10 missagnir veriš teknar śt.

 

Gaspraš meš kvótann

Višskiptablašiš, 23. aprķl 2003

 Nśverandi fiskveišistjórnunarkerfi stökk ekki alskapaš śr höfši Seifs fyrir 20 įrum sķšan. Žetta er kerfi sem stofnaš var til į miklum erfišleikatķmum žegar ķslensk śtgerš rambaši į barmi gjaldžrots. Žetta kerfi hefur - gagnstętt žvķ sem nś er reynt aš telja fólki ķ trś um - skilaš stórkostlegum įvinningi hvaš varšar framleišni og hagręšingu į tķmum mikilla aflaskeršinga. Įhrifin į tekjuskiptingu er aftur į móti umdeilanlegri žar sem töluvert stór hluti af įgóšanum hefur runniš ķ vasa fyrrverandi kvótaeiganda sem hafa selt sig śt śr greininni. Žaš breytir žvķ žó ekki aš rangt er aš refsa žeim sem keyptu kvótann af žeim og nś stunda śtgerš, en žaš er önnur saga. Žetta kerfi hlżtur įvallt aš vera ķ endurnżjun en allar breytingar hljóta aš eiga sér staš į žeim grunni sem hefur veriš byggšur. Sérstaklega į žetta viš žegar rętt er um tengsl um byggšažróunar og fiskveišistjórnunar, en ķ žvķ efni sérlega margt veriš missagt į sķšustu misserum sem veršur reynt aš leišrétta hér.

 

Um  stęršarhagkvęmni ķ sjįvarśtvegi

Višskiptablašiš, febrśar 2002. Žaš var einhverju sinni sagt aš Prśssland į tķma Frišriks mikla hefši ekki veriš žjóšrķki sem réši herafla heldur herafli sem réši žjóšrķki. Žetta mį aušveldlega yfirfęra į sjįvarśtveg hérlendis į tuttugustu öld.  Sjįvarśtvegur var fyrsta raunverulega stórišja Ķslendinga. Stór sjįvarśtvegsfyrirtęki voru įberandi į fyrsta helmingi aldarinnar og žarf ekki annaš en minnast nafna eins og  Kveldślfs, Milljónafélagsins o.s.frv. žvķ til stašfestingar. Stórśtgeršarmenn hafa žó aldrei notiš alžżšuhylli hérlendis. Nś er talaš um “sęgreifa” en hér įšur um “sķldarspekślanta” og “Grimsby-lżš”. Samruni ķ sjįvarśtvegi skašar ekki neytendur lķkt og fįkeppni ķ smįsölu – žar sem fyrirtękin selja erlendis. Samruninn er óhįšur žvķ hvort śtvegurinn eigi aš greiša aušlindagjald ešur ei. Samruninn stofnar ekki sjįlfstęši landsins ķ hęttu eša neitt slķkt. Spurningin stendur fyrst og fremst um įhrif samrunans į sjįvarbyggšir landsins. Žaš er hins vegar ekki lķtilvęgt atriši sem hęgt er aš lķta framhjį. Hér veršur reynt aš nįlgast žessa spurningu meš žvķ aš velta upp hvaš stęršarhagkvęmni feli raunverulega ķ sér og hvaša įhrif samruni ķ sjįvarśtvegi geti haft fyrir byggšir landsins sem og žjóšarbśiš ķ heild.

 

Stašleysur og stašreyndir og um ķslenska kvótakerfiš

Morgunblašiš, jśnķ 2001. Grein rituš meš Axel Hall, Sveini Agnarssyni og Tryggva Žór Herbertssyni.

Į žessum tķma var umręšan um fiskveišistjórnun hérlendis veriš į miklu flugi vegna deilna um veišar smįbįta og nżjustu skżrslu Hafrannsóknarstofnunar um įstand nytjastofnanna. Žessi togstreita setti sitt mark į fréttatķma fjölmišla, sem virtust oft og tķšum vera meira ķ ętt viš manntafl į milli einstakra hagsmunahópa fremur en óvilhöll og yfirgripsmikil umfjöllun sem veltir upp öllum hlišum mįlsins. Svo mįtti skilja aš kvótakerfiš, ž.e. kerfi framseljanlegra aflakvóta, vęri rót alls ills ķ sjįvarśtvegi og į landsbyggšinni allri.

Okkur fjórum fannst aš żmsu leyti hallaš réttu mįli ķ žessu umręšu og įsettum okkur aš leišrétta 10 stašleysur ķ umfjöllun blaša og fjölmišla ķ sjįvarśtvegsmįlum. Žaš tókst - a.m.k. aš okkar mati - og greinin vakti mikla athygli žegar hśn birtist. Stašleysurnar voru eftirfarandi:

 

1. Sjįvarśtvegur ķ Fęreyjum gengur vel vegna žess hve fiskveišikerfiš žar er gott

2. Kvótakerfiš takmarkar nżlišun ķ sjįvarśtvegi

3. Sóknarmark er góš byggšastefna

4. Ķslendingum hefur ekki tekist aš byggja upp fiskistofnana žrįtt fyrir aš aflamarkskerfiš hafi veriš viš lķši ķ 17 įr.

5. Kvótakerfiš żtir undir brottkast fiskjar og sóun 

6. Kvótakerfiš hefur veriš lżši frį įrinu 1984

7. Aflamarkskerfiš eykur fjįrfestingu og skuldasöfnun śtgeršarinnar er óešlileg

8. Mikil bśseturöskun hefur įtt sér staš ķ kjölfar kvótakerfisins

9. Smįbįtum hefur vegnaš ver eftir upptöku kvótakerfisins

10. Kvótakerfinu ętti aš varpa fyrir róša

 

Af skotgrafahernaši og aušlindagjaldi

Vķsbending, jślķ 1999. Grein ķ léttum tón um vķgstöšuna ķ sjįvarśtvegsmįlum, sumariš 1999.

Žaš er fremur tķšindalaust af žeim skotgrafahernaši sem umręšan um aušlindaskatt er oršin hérlendis.  Andstęšar fylkingar hafa grafiš sig nišur beggja vegna og gera sķšan reglulegar įrįsir į hvors annars garš. Stundum eru jafnvel lęršir śtlendingar fengnir til žess aš leiša įhlaupin, en nišurstašan er žó įvallt sś aš vķglķnan er kyrr. Bįšar fylkingar bregša fyrir sig hagkvęmnisrökum, en žegar grannt er skošaš snżst barįttan mun frekar um hagsmunahópa og skiptingu tekna, meš öšrum oršum pólitķk.