Vinnumarkašur og peningapólitķk

 

 

Įbati öldrunar į ķslenskum vinnumarkaši

Fjįrmįlatķšindi, sķšara hefti 2004. Mešhöfundur Steingrķmur Arnar Finnsson

Žessi grein fjallar um tengsl atvinnutekna og aldurs sem eru metin meš annarrar grįšu marglišu. Aldurstengdar launagreišslur eru sķšan notašar sem męlikvarši į aldursbundiš vinnuframlag, bęši hvaš varšar vinnutķma og framleišni į vinnustund. Nišurstöšur sżna aš aldur skiptir nś meira mįli fyrir laun en įšur auk žess sem karlar vinna sig hrašar upp ķ tekjum en konur en falla jafnframt hrašar eftir mišjan aldur. Ef landsframleišsla į mann er leišrétt meš tilliti til aldurstengds vinnuframlags kemur ķ ljós aš hęrri mešalaldur žjóšarinnar eftir 1970 hefur aukiš landsframleišslu į mann um 16%. Um 11% af įbatanum mį rekja til žess aš hlutfall fólks į vinnualdri hefur hękkaš mešal žjóšarinnar en 5% til žess aš stórar ungar kynslóšir hafa fęrst upp aldurslaunastigann. Žessir žęttir hafa aukiš hagvaxtarmöguleika ķslenska hagkerfisins um 0,4–0,6% į įri en eftir 2015 mun öldrun žjóšarinnar fara aš segja til sķn um leiš og fólki į eftirlaunaaldri fjölgar og įhrif aldursbreytinga verša neikvęš. Einnig sést aš žanžol ķslenska hagkerfisins gagnvart launaskriši og aukinni vinnuaflseftirspurn hefur veriš sérlega mikiš į sķšustu 5 įrum vegna žess aš börn eftirstrķšskynslóšarinnar eru nś aš koma inn į vinnumarkašinn.

 

Skapar feguršin framleišni? 

Višskiptablašiš, 24.september  2003.  

Ķ launakönnun VR fyrir įriš 2003 viršist sem śtlit skipti töluveršu mįli fyrir launakjör. Til aš mynda eru žeir karlmenn sem eru yfir 179 cm. aš hęš meš 15% hęrri laun en žeir sem eru į bilinu 166-170 cm aš hęš. Samsvarandi mismunur į mešal kvenmanna er 9%. Hęšin viršist žess vegna skipta meira mįli fyrir karla en konur. Einnig kemur ķ ljós aš skolhęršir hafa 6% hęrri laun en ljóshęršir svo dęmi sé tekiš. Og žeir sem ęfa lķkamsrękt 3-4 sinnum ķ viku eru meš hęrri laun en žęr sem ęfa sjaldnar en einu sinni ķ mįnuši. Ķ kjölfariš hljóta aš vakna spurningar um žaš hvaša mįli lķkamseinkenni hafi į framleišni fólks. Hefur stęrra fólk meiri vinnugetu eša er smįvöxnu og ófrķšu fólki hreinlega mismunaš į vinnumarkaši?

 

Sveigjanleiki į vinnumarkaši og upptaka evrunnar

Rannsókn unnin meš Sigurši Jóhannessyni, hagfręšingi hjį Samtökum Atvinnulķfsins. Birt ķ maķ 2002.

Markmiš žessarar rannsóknar er aš gera kerfisbundna greiningu į ķslenskum vinnumarkaši og einkum aš komast aš raun um aš hversu miklu leyti launastig ręšst įn ašildar stéttarfélags. Opinberir launataxtar hafa um langt skeiš veriš miklu lęgri en žau dagvinnulaun sem flestir launžegar fį ķ vasann og žaš gęti gefiš svigrśm ķ žessum efnum. Skżrsluhöfundar fengu ķ žessu skyni ašgang aš gagnasafni Kjararannsóknarnefndar frį įrunum 1992 til 1995. Gögnin sżna svo aš ekki veršur um villst aš žrįtt fyrir aš mišstżring sé mikil į ķslenskum vinnumarkaši rįšast laun aš miklu leyti į markaši og žau bregšast viš efnahagsašstęšum. Ekki er meš nokkrum hętti hęgt aš hugsa sér žetta sem dóm um žaš hvort evran er heppileg fyrir Ķsland ešur ei, heldur ašeins einn liš af mörgum sem skipta mįli žegar sį kostur er ķhugašur. Žessar nišurstöšur benda hins vegar eindregiš til žess aš stefnumótun į vinnumarkaši eigi aš miša aš žvķ aš laun myndist aš miklu leyti į frjįlsum markaši. Ennfremur er fariš yfir umręšuna um vinnumarkaši Evrópu ķ tengslum viš upptöku evrunnar og tengsl vinnumarkašar og stefnumörkunar ķ peningamįlum.

 

Er gott aš hafa mišstżršan vinnumarkaš?

Višskiptablašiš, maķ 2002.

Žaš sem skiptir sköpum um atvinnuleysi ķ einstaka löndum er sveigjanleiki į vinnumarkaši. Žetta hugtak snżst um ašlögunarhęfni og nęr yfir alla žį žętti sem hafa įhrif į getu vinnumarkašarins til žess aš ašlagast breyttum ašstęšum – įn žess aš mikiš atvinnuleysi skapist fyrir vikiš eša  hópar sem standa höllum fęti hverfi af vinnumarkaši. Žaš er tiltölulega aušvelt aš skilgreina ķ hverju sveigjanleiki felst, en aftur į móti er meiri rįšgįta af hverju sum lönd hafa innleitt ósveigjanleika į vinnumarkaši sķna. Og hvaš komi ķ veg fyrir aš gripiš sé til umbóta, t.d. ķ löndum ESB, til žess aš auka sveigjanleika ef žörfin kallar. Samkvęmt hefšbundinni, klassķskri hagfręši ętti sveigjanleikinn aš vera mestur žegar launamyndun ręšst af framboši og eftirspurn į frjįlsum markaši og engin samtök eru til hindrunar į vinnumarkaši. Hins vegar eru tengslin į milli starfsemi verkalżšsfélaga og sveigjanleika eilķtiš flóknari en žetta gefur til kynna. Hér munu fęrš rök aš žvķ aš skipulag vinnumarkašar – svo sem fjöldi verkalżšsfélaga og samręming kjarasamninga – rįši hér töluvert miklu. Svo viršist aš töluveršur sveigjanleiki rķki į vinnumörkušum meš mikilli mišstżringu – fįum og stórum verkalżšsfélögum – svo sem tķškast hérlendis. 

Evran og evrópskir vinnumarkašir

Višskiptablašiš, maķ 2002. Yfirlit yfir umręšuna austan Atlantsįla um įhrif evrunnar į evrópska vinnumarkaši. Fyrir žaš fyrsta mun aukin efnahagsleg samžętting og aukiš veršskyn – sem ein sameiginleg mynt mun vissulega kalla fram – skerpa į samkeppni innan myntsvęšisins. Žaš leišir til žess aš atvinnulķf ķ hverju landi veršur viškvęmara fyrir launahękkunum sem eru į skjön viš žaš sem žekkist annars stašar į efnahagssvęšinu. Ķ öšru lagi er sį möguleiki fyrir hendi aš kreppuatvinnuleysi muni skjóta upp kollinum žegar sveigjanlegt gengi getur ekki lengur bętt fyrir ósveigjanleika į vinnumarkaši. Žetta gęti gerst vegna žess aš hagsveiflur séu ósamhverfar į evrusvęšinu eša aš sameiginleg peningamįlastefna hafi mismunandi įhrif ķ mismunandi löndum. Žį mun kreppuatvinnuleysi bętast ofan į žaš kerfisatvinnuleysi sem fyrir er og žrżsta enn frekar į um atvinnuskapandi umbętur.

 

 

Reiknikśnstir veršbólgunnar

Višskiptablašiš, febrśar 2002. Hagfręšileg greining į raušum strikum į vinnumarkaši fyrir peningamįlapólitķk.

Į sķšustu vikum hefur efnahagsumręšan stokkiš rśman įratug aftur ķ tķma. Ķ staš žess aš fjalla um veršbólgu sem peningalegt fyrirbrigši, er ašeins talaš um rauš strik og handaflsašgeršir til žess aš lękka vķsitöluna nišur, nokkra mįnuši ķ senn. En ķ žessu tali um rauš strik leynist samt mikilvęgt sannleikskorn, sérstaklega ef peningamįlsaga landsins er skošuš ķ réttu samhengi. Reynslan sżnir aš festa į vinnumarkaši samfara festu ķ peningamįlum var forsenda žess aš veršbólgan nįšist nišur eftir 1990. Af žeim sökum er frumkvęši verkalżšsforystunnar nś lofsvert. En jafnframt er undarlegt hve hagfręšingar verkalżšsfélaganna hafa amast viš ašhaldsamri peningamįlastefnu Sešlabankans. Stašreyndin er einfaldlega sś aš žótt fįkeppni sé lķklega vandamįl į mörgum stöšum hérlendis, žį stafar veršbólgan fyrst og fremst af ženslu og ofhitnun efnahagslķfsins sem m.a. hefur lżst sér meš miklum launahękkunum.

Viš nśverandi ašstęšur er mun meiri rök fyrir hękkun vaxta en lękkun, ef mönnum er raunverulega alvara aš nį veršbólgunni nišur. Langvarandi įrangur nęst ekki meš žvķ aš pikka ķ einstaka liši vķstölunnar og ętla aš lękka žį meš handafli fram ķ maķ, sem nś er svo eindregiš hvatt til. Žaš er eilķtiš undarlegt aš umręšan skuli hafa fariš ķ žennan farveg mišaš žį žróun sem hefur įtt sér staš į fjįrmagnsmörkušum hérlendis į sķšasta įratug og žann mikla fjölda višskipta-og hagfręšinga sem hefur komiš til starfa į sama tķma. 

Um kostnaš vegna góšęris

Višskiptablašiš, jślķ 2001 .

Samkvęmt vinnumarkašskönnunum Hagstofunnar hefur atvinnužįtttaka fólks į aldrinum 16 til 24 įra aukist frį 65% įriš 1994 og upp ķ tęp 80% įriš 2000. Žetta er mikil aukning og vert aš undirstrika aš kannanir Hagsstofunnar eru geršar tvisvar į įri, ķ aprķl og nóvember, og hér er žvķ ekki um sumarstörf aš ręša. Žaš unga fólk sem hefur streymt inn į vinnumarkašinn er annaš hvort ekki ķ nįmi eša er ķ hlutastarfi mešfram žvķ aš sękja skóla. Žessar fśsu hendur hafa sķšan gengt lykilhlutverki fyrir framgang verslunar- og žjónustugreina sem hafa leitt hagvöxt į sķšustu įrum.

 Ofangreind žróun hefur bęši bjartar og dökkar hlišar, en miklu mįli skiptir hversu langt fram į veginn er litiš žegar slķk mįl er metin. Ljóst er aš aukin vinna ęskufólks getur veriš til mikillar hjįlpar ķ žjóšarbśskapnum į góšęristķmum og dregiš śr ženslu og veršbólgu žegar til skemmri tķma er litiš. Hins vegar ef Vormenn Ķslands slį slöku viš nįmiš geta afleišingarnar veriš afleitar žegar fram ķ sękir. Ef marka mį samanburš viš önnur OECD rķki er menntunarstig ekki ašeins lęgra hérlendis en ķ flestum žeim löndum sem landsmenn vilja gjarnan miša sig viš, heldur er śtbreišsla menntunar mun hęgari mešal yngri aldurshópa en žekkist ytra. Af žessum įstęšum gęti mikil atvinnužįtttaka yngri aldurshópa talist nokkuš įhyggjuefni.

 

Aš hękka lęgstu launin

 Morgunblašiš, febrśar 2002.

Um langa hrķš hefur žaš veriš yfirlżst markmiš kjarasamninga aš hękka lęgstu launin. Żmsum finnst žó įrangurinn slęlegur og hafa kennt um žrjósku atvinnurekenda eša linku verkalżšsfélaga til skiptis. Jafnvel hafa einstakir žingmenn stungiš upp į žvķ aš lįgmarkslaun verši ekki įkvöršuš meš kjarasamningum heldur sett meš lögum. Hins vegar eru mįlin eilķtiš flóknari en margir vilja vera af lįta. Launamunur og launastig rįšast af grunngerš atvinnulķfsins og er ekki hęgt aš breyta meš einu pennastriki. Žį er einnig vafasamt aš žaš komi öllu lįglaunafólki vel žó lęgstu launataxtar verši hękkašir um 50-60% sem sumir hafa stungiš upp į. Ķ umręšu um žessi mįl er žörf į heišarleik og jafnframt aš foršast vęntingar sem fį ekki stašist.

 

Vinna og verkalżšur

Vķsbending, maķ 1995. Žetta er ein af žeim greinum sem ég ritaši sem ritstjóri Vķsbendingar og ég hef jafnframt mestar mętur, žó aš hśn hafi skapaš ęrin vandręši og bréfaskriftir į sķnum tķma. Žetta var eins konar uppgjör viš ķslenskan vinnumarkaš sem gekk śt frį mjög skrżtnum lögmįlum, eins og ég hafši sjįlfur kynnst af eigin raun. Žarna glóir į margar góšar hugmyndir, sem ég hef reyndar unniš betur śr sķšar, en oršalagiš var kannski heldur óheflaš.

Ég lauk viš greinina seint aš nóttu, blašiš fór ķ prentun morguninn eftir og žvķ gafst ekki tķmi til endurskošunar. Allavega magnaši žįverandi framkvęmdastjóri VSĶ, Žórarinn V. Žórarinsson, mikinn storm į móti mér vegna žessarar greinar.  Morgunblašiš tók einnig bestu og heflušustu bitanna śr henni ķ Reykjavķkurbréfi.  Žetta er žaš skemmtilega spark (e. kick) sem blašamennska getur gefiš.

 

Sķšustu kjaravišręšur ASĶ/VSĶ stóšu ķ vikutķma ķ Karphśsinu nś ķ febrśar, og safnašist žar saman fólk frį flestum landshlutum. Ķ sjö daga var žrįttaš um kauptryggingu, aldurshękkanir og vinnuvettlinga, en ašfaranótt įttunda dags komust launahękkanir loks į dagskrį. Formenn af żmsu tagi settust nišur og į nokkrum tķmum var kaupiš įkvešiš fyrir 70.000 manns. Enda um aušvelt verk aš ręša, žvķ allir fengu sömu kauphękkun svo ašeins skeikaši nokkrum hundrašköllum, hvort sem viškomandi vann ķ fiski į Reyšarfirši, afgreiddi ķ sjoppu uppi ķ Breišholti eša seldi bensķn ķ Mosfellsbę. Aš morgni įttunda dags lįgu samningarnir fyrir......